Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. O. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybai (po reorganizacijos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 1997 m. kovo 12 d. iki 1998 m. sausio 26 d. pareiškėja dirbo Vilniaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio gaisrų gesinimo tarnybos centrinio gaisrinio ryšio punkto dispečere (darbuotoja pagal darbo sutartį), o nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu buvo perkelta į Vilniaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio 5-ąją sukarintą priešgaisrinę dalį – į statutinės valstybės tarnautojos pareigas (b. l. 6). Nuo 1998 m. sausio 26 d. pareiškėja buvo atleista iš Vilniaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio gaisrų gesinimo tarnybos centrinio gaisrinio ryšio punkto dispečerės pareigų (darbuotoja pagal darbo sutartį) (b. l. 8).

Nuo 1999 m. liepos 15 d. pareiškėja (ankstesnė pareiškėjos pavardė Ž.) buvo priimta į Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio policijos rinktinę Medininkų užkardos sargybų būrio pasieniečio (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas (b. l. 9); nuo 2001 m. gegužės 1 d. dirbo VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Sargybų būrio vyresniąją pasieniete; nuo 2004 m. rugpjūčio 4 d. – VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Sienos apsaugos skyriaus jaunesniąją specialiste; nuo 2012 m. sausio 31 d. – VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniąja specialiste; nuo 2017 m. birželio 15 d. – VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus jaunesniąja specialiste, o nuo 2017 m. gruodžio 8 d. pareiškėja buvo perkelta į VSAT Sienos kontrolės skyriaus jaunesniosios specialistės pareigas (b. l. 11).

2018 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja pateikė atsakovei prašymą dėl stažo perskaičiavimo, kuriame nurodė, kad į jos vidaus tarnybos stažą turi būti įskaitytas laikas nuo 1997 m. kovo 12 d. iki 1998 m. sausio 26 d., kai pareiškėja dirbo Vilniaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio gaisrų gesinimo tarnybos centrinio gaisrinio ryšio punkto dispečere, tačiau buvo komandiruota nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui į Vilniaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio 5-ąją sukarintą priešgaisrinę dalį (b. l. 13). VSAT priėmė sprendimą, kurį įformino 2018 m. spalio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (21/20)-13VR-2097 „Dėl vidaus stažo perskaičiavimo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas) (b. l. 14). Jame atsakovė nurodė, kad pareiškėjos prašyme pateiktas laikotarpis neatitinka teisinio reglamentavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje, todėl į vidaus tarnybos stažą laikotarpis nuo 1997 m. kovo 12 d. iki 1998 m. sausio 26 d. įtraukiamas nebus.

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, kreipėsi į teismą dėl Tarnybinio pranešimo panaikinimo, teigdama, kad į vidaus tarnybos stažą laikotarpis nuo 1997 m. kovo 12 d. iki 1998 m. sausio 26 d. turi būti įskaičiuotas.

Vidaus tarnybos stažas vidaus reikalų sistemos pareigūnams yra skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nuostatomis ir Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (toliau – Stažo skaičiavimo taisyklės).

Byloje nustatyta ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad pareiškėja nuo 1997 m. kovo 12 d. iki 1998 m. sausio 26 d. dirbo Vilniaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio gaisrų gesinimo tarnybos centrinio gaisrinio ryšio punkto dispečere, t. y. dirbo pagal darbo sutartį Darbo sutarties įstatymo pagrindais. Tikslinių nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareiškėja buvo perkelta į Vilniaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio 5-ąją sukarintą priešgaisrinę dalį (b. l. 6). Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio viršininko 1998 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 04TE nuo 1998 m. sausio 26 d. pareiškėja buvo atleista iš Vilniaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio gaisrų gesinimo tarnybos centrinio gaisrinio ryšio punkto dispečerės pareigų (darbuotoja pagal darbo sutartį), nes į darbą grįžo pirmiau dirbęs darbuotojas (b. l. 8). Taigi byloje konstatuota aplinkybė, kad nuo 1998 m. sausio 27 d., t. y. po 1998 m. sausio 26 d., pareiškėja į statutines priešgaisrinės apsaugos pareigūno pareigas paskirta nebuvo. Tokiu atveju darytina išvada, kad pareiškėjos kaip statutinio valstybės tarnautojo santykiai su tuometine Vilniaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio gaisrų gesinimo tarnyba nutrūko.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

Įvertinęs skundžiamo akto turinį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste ir vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai šio akto pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Vertintina tai, kad atsakovė atsakymą į pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 25 d. prašymą dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo įformino Tarnybiniu pranešimu, kuris, teismo manymu, nėra galutinis sprendimas, todėl laikytina, kad VSAT netinkamai įformino šį atsakymą. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjai nėra suprantama, kokiu konkrečiu pagrindu atsakyta įskaityti jos prašomą laikotarpį, nes nurodytas Statuto 46 straipsnis nesukonkretintas. Šis straipsnis reglamentuoja vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarką, tačiau konkretus punktas nėra aiškus. Taip pat nors atsakovė vadovavosi paminėtu straipsniu, skundžiamame akte nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, kodėl, kaip pati teigia, pareiškėjos prašyme nurodytas laikotarpis neatitinka teisinio reglamentavimo. Nagrinėjamu atveju VSAT tik teismui pateiktame atsiliepime nurodė aiškius ir konkrečius tokio akto priėmimo argumentus, t. y. tinkamai motyvavo priimtą sprendimą neįskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą laikotarpį nuo 1997 m. kovo 12 d. iki 1998 m. sausio 26 d. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad būtent VSAT, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga sprendime nurodyti tokius duomenis, t. y. teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių net ir be papildomų informacijos šaltinių, laiko sąnaudų asmeniui, kuriam skirtas individualus administracinis aktas, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aiškus sprendime suformuluotų išvadų pagrindas, t. y. sprendimas privalo būti ne tik pagrįstas, bet ir motyvuotas (suprantamas asmeniui). Atsiliepimas į skundą nėra skundžiamo akto motyvuojamoji dalis. Atsiliepime į skundą, kilus ginčui teisme, yra pateikiami proceso šalies paaiškinimai dėl skunde keliamų reikalavimų, bet juo nėra užpildomos administracinio akto priėmimo metu padarytos spragos (LVAT 2015 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-723-556/2015). Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų, nurodydama teisinį akto pagrindimą ir tai atlikdama, nagrinėjant ginčą dėl akto teisme. Sutiktina su pareiškėja, kad šis nustatytas akto trūkumas yra esminis, pažeidžiantis jos teises.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Tarnybinis pranešimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo vertinimu, jis neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Sprendimo faktinio pagrindimo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) yra esminis trūkumas ir esminis VAĮ 8 straipsnio pažeidimas ir kaip savarankiškas pagrindas suponuoja jo panaikinimą. Atitinkamai, atsakovė dėl pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 25 d. prašyme pateikto reikalavimo įpareigojama priimti naują sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pabrėžtina ir tai, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, inter alia, faktinis pagrindas nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti tokį patį ar iš esmės priešingą sprendimą (LVAT 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovė gali priimti bet kokį sprendimą, tačiau jame turi būti aiškiai nurodytas tokio sprendimo priėmimo ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas (adekvatūs, aiškūs ir pakankami motyvai).

Dėl pareiškėjos skunde pateikto reikalavimo įpareigoti VSAT Vilniaus pasienio rinktinę įskaičiuoti laikotarpį nuo 1997 m. kovo 12 d. iki 1998 m. sausio 26 d. į laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti teismas pažymi, kad pareiškėja 2018 m. rugsėjo 25 d. prašyme nekėlė reikalavimo dėl laikotarpio nuo 1997 m. kovo 12 d. iki 1998 m. sausio 26 d. įskaitymo į laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Pareiškėja iš esmės nesutiko su, jos manymu, neteisingai paskaičiuoti vidaus tarnybos stažu. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad pareigūnų vidaus tarnybos stažas ir tarnybos laikas pareigūno valstybinei pensijai gauti yra ne tapatūs dalykai (skiriasi ne tik jų paskirtis, bet ir skaičiavimo pagrindai ir pan.). Taigi šis pareiškėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. O. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2018 m. spalio 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. (21/20)-13VR-2097 „Dėl vidaus stažo perskaičiavimo“.

Įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos priimti sprendimą dėl pareiškėjos A. O. vidaus tarnybos stažo, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Kitoje dalyje pareiškėjos A. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.