Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotiems atstovams G. M., V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. K. (toliau – Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoju, skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vedėjos G. M. 2021 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-140-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) vedėja G. M. 2021 m. spalio 28 d. surašė Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-140-2021 (toliau – Nutarimas), kuriuo skyrė E. K. 370 Eur dydžio baudą už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362 straipsnio 1 dalyje.

Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad Inspekcija, nagrinėdama skundus, vadovaudamasi Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 „Dėl planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašo patvirtinimo“, atliko Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau — Administracija) 2018 m. gruodžio 5 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS-51-181205- 00057 rekonstruoti kultūros paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje (toliau - SLD), teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi neplaninį patikrinimą, o 2020 m. balandžio 3 d. surašė patikrinimo aktą Nr. SLD-20-200403-00036 (toliau - SLD patikrinimo aktas). SLD patikrinimo aktas Administracijai pateiktas 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 2D-4592 „Dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS-51-181205-00057 išdavimo teisėtumo patikrinimo akto siuntimo“. Kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje rekonstravimo projektą Nr. 2018-22-1286 2018 metais parengė projektuotojas MB (duomenys neskelbtini) SLD patikrinimo metu nustatyta, kad jis išduotas neteisėtai. Kultūros paskirties pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) - Panevėžio miesto istorinėje dalyje (unikalus kodas 31872), įregistruotoje Kultūros paveldo tarybos 2008 m. kovo 31 d. akto Nr. PN-RM-18 pagrindu Kultūros vertybių registre, todėl Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, nurodydamas subjektus, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsniu, pagal kompetenciją, nurodytą statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - Reglamentas) 5 priede, privalėjo patikrinti projektą, nenurodė vieno iš subjektų, kuris privalėjo tikrinti projektą, t. y. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinio (SLD patikrinimo akto 6.1 papunktis). Inspekcija 2020 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 2D-16008 „Dėl privalomojo nurodymo siuntimo“ Administracijai pateikė 2020 m. lapkričio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1469, kuriuo prašė nurodyti Administracijos įgaliotą valstybės tarnautoją, atsakingą už SLD išdavimą, pateikiant šio asmens pareigybės aprašymą. Nurodytam asmeniui bus pradėta administracinio nusižengimo teisena numatyta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 362 straipsnio 1 dalį už statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą. Administracija 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 19-3047(4.45E-1) nurodė atsakingą valstybės tarnautoją už SLD išdavimą - Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoją E. K.. Nusižengimu pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punkto reikalavimai. 2021 m. lapkričio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas E. K. skundas, kuriuo jis nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-140-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 21145601569) jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad su Nutarimu jis nesutinka, nes nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, neatsižvelgus į jo teiktus byloje paaiškinimus ir argumentus. 2018 m. lapkričio 27 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai per IS „Infostatyba“ pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal „Kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, rekonstravimo projektą“ (toliau - Projektas). IS „Infostatyboje“ jis buvo patikrintas, pažymėtas kaip priimtas ir paskelbti subjektai, privalantys pagal kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams. 2018 m. gruodžio 5 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas LRS-51-181205-00057 (toliau - SLD) rekonstruoti kultūros paskirties pastatą. (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys. 2019 m. birželio 26 d. pilietinė iniciatyvinė grupė (duomenys neskelbtini) pateikė analogiškus skundus VTPSI bei Aplinkos ministerijai, nurodydama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 5 d. išdavė leidimą Nr. LRS-51-181205-00057 rekonstruoti kultūros paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) g. Panevėžys, esantį nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) Panevėžio miesto istorinėje dalyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 31872) ir kad rekonstravimo projektas nebuvo teikiamas derinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyriui, todėl leidimas privalo būti atšauktas ir pripažintas negaliojančiu. VTPSI išnagrinėjo šiuos Pilietinės iniciatyvinės grupės (duomenys neskelbtini) skundus bei parengė 2019 m. liepos 5 d. raštą Nr. 2D-9020-(15.2), kuriuo informavo pareiškėją, jog nustatyta, kad leidimas rekonstruoti išduotas teisėtai. VTPSI savo rašte išaiškino, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad savivaldybių paveldosaugos padaliniai savivaldybės tarybos paskelbtų saugomų objektų atžvilgiu atlieka tas pačias funkcijas, kurios minėto įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 2, 7-11, 13-19 punktais priskirtos Kultūros paveldo departamento kompetencijai, o taip pat ir kitas paveldosaugos funkcijas. VTPSI 2019 m. liepos 5 d. rašte išaiškinta, kad Panevėžio miesto istorinė dalis yra kultūros vertybių registro objektas, kurio statusas - savivaldybės saugomas, o registracijos pagrindas - Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimai (2012-04-19 Nr. 1-119; 2016-01-28 Nr. 1-4), todėl šios teritorijos priežiūros ir tvarkymo kontrolę aukščiau minėtu įstatymu įpareigotas vykdyti savivaldybės paveldosaugos padalinys. Tai reiškia, kad prieš vykdant statybos darbus Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijoje, savivaldybės padalinys teikia išvadas dėl pateiktų projektinių siūlymų atitikimo nustatytiems paveldosaugos reikalavimams. Jei planuojama tvarkyti objektą, esantį savivaldybės saugomoje vietovėje ir įrašytą į Kultūros vertybių registrą, bet nepaskelbtą savivaldybės saugomu, tai tokiu atveju būtina gauti ir Kultūros paveldo departamento išvadą dėl planuojamų šio objekto tvarkymo darbų atitikimo nustatytiems paveldosaugos reikalavimams. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbu projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės 2018 m. lapkričio 9 d. aktu Nr. 18-11-02 siūlyta kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) g. Panevėžyje rekonstravimo projektą derinti. Projektui 2018 m. gruodžio 3 d. pritarė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos paveldosaugos padalinys. Pareiškėjo turimais duomenimis šis raštas nebuvo skųstas Regionų apygardos administraciniam teismui, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. 2019 m. liepos 22 d. G. S. pateikė pakartotinį skundą VTPSI, reikalaudama patikrinti, ar leidimas rekonstruoti kultūros paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) g. Panevėžys, Nr. LRS-51-181205-00057 išduotas pagrįstai ir teisėtai, ar visos institucijos savo parašais pritarė rekonstravimo projektui ir kt. VTPSI išnagrinėjo šį G. S. skundą bei parengė 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 2D-10877-(15.2), kuriuo informavo pareiškėją, jog nustatyta, kad leidimas rekonstruoti išduotas teisėtai. VTPSI savo 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašte išaiškino, jog IS „Infostatyba“ kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, rekonstravimo projektui pritarė visos Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nustatytos institucijos. Pareiškėjo turimais duomenimis šis raštas taip pat nebuvo skųstas Regionų apygardos administraciniam teismui, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. 2020 m. vasario 4 d. VTPSI surašė patikrinimo aktą Nr. STD-20-200204-00011 apie tai, kad Leidimas išduotas neteisėtai, kadangi rekonstruojamo pastato aukštis - 25,80 m viršija SP sprendiniais nustatytą galimą 19 m ir prieštarauja šio specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Dėl subjektų, kurie privalėjo patikrinti projektą, konstatuota, jog įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo nurodyti subjektai, kurie, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 27 straipsniu, pagal kompetenciją, nurodytą STR 1.05.01:2017 5 priede, privalėjo patikrinti projektą, yra nurodyti visi ir projektui pritarė visi. 2020 m. balandžio 3 d. VTPSI surašė patikrinimo aktą Nr. SLD-20-200403-00036 apie tai, kad Leidimas išduotas neteisėtai, kadangi rekonstruojamo pastato aukštis - 25,80 m viršija SP sprendiniais nustatytą galimą 19 m ir prieštarauja šio specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Dėl subjektų, kurie privalėjo patikrinti projektą, konstatuota, jog įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo nurodyti subjektai, kurie, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 27 straipsniu, pagal kompetenciją, nurodytą STR 1.05.01:2017 5 priede, privalėjo patikrinti projektą, yra nurodyti visi, kadangi nenurodytas Kultūros paveldo departamento prie KM Panevėžio teritorinis padalinys, tačiau projektui pritarė visi nurodyti subjektai. Patikrinimo akte konstatuota, kad projektas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta tvarka nepateiktas tikrinti Kultūros paveldo departamentui prie KM, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį, 16 dalies 1 ir 2 punktus, 15 dalį, 13 dalį, nustatyto pažeidimo padarymo laikas 2018 m. gruodžio 5 d., taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 362 straipsnio 5 dalį. VTPSI kreipėsi į Regionų apygardos administracinis teismą su pareiškimu prašydama panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 5 d. išduotą leidimą Nr. LRS-51-181205-00057. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4161-621/2020 patvirtino šalių, tai yra VTPSI ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, 2020 m. spalio 20 d. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurių šalys sutarė 2018 m. gruodžio 5 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo Nr. LRS-51-181205-00057 pagal MB (duomenys neskelbtini) 2018 metais parengtą statinio projektą Nr. 2018-22-1286 „Kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje rekonstravimo projektas“ nenaikinti (1 punktas). Be to, šalys sutarė, kad taikos sutartis neatima teisės pareiškėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, pagal kompetenciją nustačius naujus teisės aktų pažeidimus, veikti teisės aktų nustatyta tvarka (3 punktas). Šia sutartimi šalys visiškai ir galutinai išsprendžia ginčą dėl 2018 m. gruodžio 5 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo Nr. LRS-51-181205-00057 teisėtumo, statybos galimumo ir/ar tokio leidimo įgyvendinimo sąlygų, taip pat dėl nuostolių, kuriuos patyrė ir/ar gali patirti atsakovė, atlyginimo (11 punktas). Pareiškėjo turimais duomenimis ši nutartis nebuvo skųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl yra įsiteisėjusi. 2020 m. lapkričio 5 d. VTPSI surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-1469, kuriame rėmėsi 2020 m. balandžio 3 d. VTPSI patikrinimo aktu Nr. SLD-20-200403-00036 bei nurodė, jog 2018 m. gruodžio 5 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. LRS-51-181205-00057 išduotas neteisėtai. Nurodė, kad kultūros paskirties pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) - Panevėžio miesto istorinėje dalyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 31872), todėl Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, nurodydamas subjektus, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsniu, pagal kompetenciją, nurodytą STR 1.05.01:2017 5 priede, privalėjo patikrinti projektą, nenurodė vieno iš subjektų, kuris privalėjo tikrinti projektą, t. y. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinio. Šiuo privalomuoju nurodymu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos buvo prašoma nurodyti įgaliotą Administracijos valstybės tarnautoją, atsakingą už statybos leidimo išdavimą, tai yra pareiškėją E. K.. Skundą pareiškėjams argumentuoja cituodamas ANK 39 straipsnį, dėsto apie pasibaigusius nuobaudos skyrimo terminus, apie tai, kad trunkamuoju administraciniu nusižengimu šis atvejis negali būti laikomas, taip pat, remiasi teismų praktika tokio pobūdžio bylose bei nekaltumo prezumcijos principo taikymu. Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, numatyto ANK 362 straipsnio 1 dalyje, pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punktą, už veikimą, kuris padarytas 2018 m. gruodžio 5 d., pareiškėjui, buvo surašytas 2021 m. rugsėjo 29 d., taigi praėjus 2 metams 9 mėnesiams 24 dienoms, tai yra praėjus daugiau kaip 2 (dvejiems) metams. Toks pažeidimas nėra trunkamasis. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos be pagrindo pažeidimo padarymo laiką sutapatino su protokolo ar patikrinimo akto surašymo laiku. Protokolas surašytas 2021 m. rugsėjo 29 d., nutarimas priimtas 2021 m. spalio 28 d., tačiau galimas pažeidimas padarytas 2018 m. gruodžio 5 d. Vadinasi jau administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas <...>. Toliau skunde pareiškėjas cituoja ANK straipsnius bei jų dalis, susijusius su administracinio nusižengimo, įrodymų sąvokomis, nusižengimo sudėties požymius. Nurodo, jog jam paskirta administracinė nuobauda už ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato atsakomybę už teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą. Ši kodekso norma yra blanketinė, todėl Nutarime (grafoje Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis punktas) yra nurodyta, kad jis pažeidė vienintelį nurodytą Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punktą, kuris sako, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina KPD. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Statinių projekto derinimo tvarką nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau - Reglamentas). Reglamentas detalizuoja Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras. Reglamento 14 punktas nustato, kad jei įvykdyti Reglamento 13.1-13.8 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir nenustatyta 13.9 papunktyje nurodytų požymių, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą; ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius, kurie privalo pagal Reglamento 5 priede nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, užtikrindamas, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytiems subjektams statinio projektai teikiami pagal Reglamento 5 priede nurodytą kompetenciją. Reglamento 17 punktas nustato, kad jei statinio projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (įskaitant ir savivaldybės administraciją), statybą leidžiantys dokumentai išduodami

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, statybą leidžiančių dokumentų duomenis, per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, registruojant IS „Infostatyba“ ir apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą informuojant visuomenę, paskelbiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 15¹ dalyje nurodytus duomenis. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nustatytas projektus tikrinančių institucijų ir subjektų sąrašas yra tik bendro pobūdžio, kuriame be savivaldybių administracijų. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nurodyta ir daug kitų institucijų (pvz. saugomų teritorijų direkcijos, Radiacinės saugos centras, Aplinkos apsaugos agentūra, susisiekimo ministro įgaliota įstaiga, atsakinga už geležinkelių transporto eismo saugą ir kt.). VTPSI 2021 m. rugsėjo 29 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VTPSI-ANR P-323-2021 bei 2021 m. spalio 28 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR N-140-2021 nenurodė imperatyvių teisės normų, kurios buvo pažeistos paskelbiant Projektą tikrinančius subjektus. Asmens atsakomybės ribos negali būti aiškinamos plečiamai ir asmenys (konkrečiai - jis, E. K.) negali būti baudžiami už tai, ko imperatyviai nenumato teisės aktai. Skundas argumentuojamas ir tuo, kad remiantis teisiniu reglamentavimu, bei susiformavusia tarpinstitucine praktika ir kompetentingų institucijų išaiškinamais, įgalioti Savivaldybės administracijos darbuotojai išduodami leidimą statyti neprivalėjo jo teikti derinti KPD, nes Projekte nurodytas gyvenamasis namas patenka tik į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją - Panevėžio miesto istorinę dalį (unikalus objekto kodas 31872), įregistruotą Kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-03-31 aktu Nr. PN-RM-18. Ji yra paskelbta ir saugoma Panevėžio miesto savivaldybės, todėl derinimo funkciją atlieka pati Savivaldybės administracija, o ne KPD. Panevėžio miesto istorinė dalis (unikalus objekto kodas - 31872) Kultūros paveldo registre (https://kvr.kpd.1t/#/static-heritauc-search) nurodyta kaip vietovės lygmens savivaldybės saugomas objektas, todėl jo administravimas atliekamas vadovaujantis specialiojo NKPAĮ nuostatomis. Atkreipiamas dėmesys, kad šio įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodyta, jog KPD rengia ir išduoda nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus (specialiuosius paveldosaugos reikalavimus) ir todėl atitinkamai tikrina jų atitiktį išduotiems reikalavimams bei derina šių objektų projektus. Savivaldybių administracijos, vadovaujantis NKPAĮ 6 straipsnio 2 dalimi, išduoda vietovės lygmens saugomų statinių, statinių saugomų objektų teritorijose ir saugomose vietovėse projektavimo sąlygų sąvadus, organizuoja tokių statinių projektų derinimą ir išduoda leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti tokius statinius šio, Vietos savivaldos ir Statybos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. savivaldybių paveldosaugos padaliniai savivaldybės tarybos paskelbtų saugomų objektų atžvilgiu atlieka NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 2, 7-11, 13-19 punktuose numatytas funkcijas, todėl Savivaldybės administracija Projekto KPD teikti tikrinimui neprivalėjo. Statybos įstatymo 2 dalies 2 punktas sako, kad šis įstatymas netaikomas nustatant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato NKPAĮ <...>. Skunde taip pat nurodoma, kad įgalioti Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai tikrindami statinių projektus, patenkančius į Panevėžio miesto istorinę dalį (unikalus objekto kodas 31872), kurios statusas - Savivaldybės saugoma vietovė ir įrašytą į Kultūros vertybių registrą, vadovavosi kompetentingų institucijų oficialia konsultacija (2017-11-09 Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisijos raštas Nr. VI 1-297(1.12) ir KPD 2019-03-21 raštas Nr. (11.13E)2-696), todėl remiantis ANK 21 straipsniu įgalioti projektus tikrinti administracijos valstybės tarnautojai negali atsakyti už Nutarime nurodytą nusižengimo požymių turinčią veiką <...>. Pažymima, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, ?rodymų šaltinių patikimumas. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrista išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami: reikšmingi lakiai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos. įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. K. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. E. K. atstovas advokatas D. T. prašė E. K. skundą tenkinti, jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovai prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad su E. K. skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka. 2021 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. VTPSI-ANR_N-140-2021 yra priimtas teisėtai ir nėra pagrindo jo naikinti.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. K. savo skunde nurodo, kad jis nubaustas pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nustatytą ANK 39 straipsnyje. Pasak pareiškėjo, administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 362 straipsnio 1 dalyje, nėra trunkamojo pobūdžio, todėl administracinė nuobauda už šį administracinį nusižengimą paskirta pasibaigus terminui administracinei nuobaudai skirti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos be pagrindo pažeidimo padarymo laiką sutapatino su protokolo ar patikrinimo akto surašymo laiku. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo pareiškėjo skundo argumentu.

ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už „teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą“. Atsakomybės subjektas yra specialusis, kuris turi įgaliojimus spręsti dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Byloje pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 9 d. Nr. 19-3047(4.45E-1) raštas, kuriame nurodyta, kad rengiant statybos leidimą Nr. LRS-51-181205-00057 už jo vykdymą buvo atsakingas Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas E. K., taip pat pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A-607 patvirtintas Architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas. Šie duomenys patvirtina tai, kad E. K. atitinka specialaus subjekto požymius.

Nagrinėjamu atveju E. K., kaip Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojui (įgaliotas valstybės tarnautojas atsakingas už SLD išdavimą), 2021 m. rugsėjo 29 d. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį buvo surašytas už neteisėtą statybos leidimo išdavimą 2018 m. gruodžio 5 d., kuris buvo nustatytas 2020 m. balandžio 3 d., atlikus neplaninį patikrinimą, patikrinimo aktas Nr. SLD-20-200403-00036.

Būtent nuo to momento, kai buvo išduotas neteisėtas statybos leidimas – 2018 m. gruodžio 9 d., o ne, skirtingai, nei nurodė Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą byloje, kai atlikus neplanini patikrinimą, 2020 m. balandžio 3 d., buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. SLD-20-200403-00036-10-05, turi būti skaičiuojamas ANK 39 straipsnyje įtvirtintas dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Pažymėtina, kad patikrinimo metu nustatytas pažeidimas nedaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 362 straipsnio 1 dalyje, trunkamuoju, nes, kaip minėta, administracinė atsakomybė už šį nusižengimą kyla (veika laikoma baigta) nuo neteisėto statybos leidimo išdavimo momento, o ne nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Taigi nagrinėjamu atveju ANK 39 straipsnyje įtvirtintas dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos – atitinkamai nuo 2018 m. gruodžio 5 d., kai buvo išduotas statybos leidimas Nr. LRS-51-181205-00057. Akivaizdu, kad Institucijai priimant 2021 m. spalio 28 d. nutarimą, jau buvo suėjęs ANK 39 straipsnyje nustatytas dvejų metų terminas, per kurį, atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose esant administracinio nusižengimo požymių, galėjo būti paskirta administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vedėjos G. M. 2021 m. spalio 28 d. nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 39 straipsnyje įtvirtintą administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Konstatavus, kad ANK 39 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra pasibaigęs, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ANK 591 straipsnio 7 punktas) (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Todėl yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti, kaip priimtą praleidus ANK 39 straipsnyje nustatytą terminą.

Konstatavus, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamoje byloje yra pasibaigęs ir administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, kiti pareiškėjo E. K. skundo argumentai dėl jo neteisėto ir nepagrįsto nubaudimo pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį neturi teisinės reikšmės, todėl paliekami nenagrinėti (LAT 2018-12-04 nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-1073/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vedėjos G. M. 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-140-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną E. K. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.