- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- II-9-874/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00104-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. U.
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Institucija
- Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovams Donatui Miliui, Kristinai Gudžiūnienei,
išnagrinėjo G. U. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR-N-10411-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) vyriausiosios tyrėjos Kristinos Gudžiūnienės 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR-N-10411-2021 (toliau – skundžiamas nutarimas) G. U. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 10,00 Eur bauda (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 3–4).
Administracinio nusižengimo protokolas G. U. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad ji 2021 m. balandžio 29 d. 7 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tai yra išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kai priekyje G. R., vairuodamas traktorių „Renault“, jau buvo pradėjęs kairiojo posūkio manevrą ir įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, ko pasekoje G. U. vairuojamas automobilis, artėdamas su mažesniu greičiu priekyje judėjusiu traktoriumi, laiku nespėjo sustabdyti ir susidūrė. Apgadintas automobilis ir traktorius su priekaba. Dėl traktoriaus apgadinimo padaryta 1087 Eur turtinė žala. Tokiais savo veiksmais G. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 127 ir 137 punktų reikalavimus (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 1).
Šalies argumentai
2021-12-10 iš Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus teisme gauta G. U. administracinio nusižengimo byla su jos skundu, kuriame G. U. nurodo, kad nesutinka su Šiaulių AVPK nutarimu administracinio nusižengimo byloje, nes nesurinkti jos kaltę pagrindžiantys įrodymai, remtasi tik melagingais G. R. ir šešiolikamečio A. B., kuris apklaustas tik po kelių dienų, parodymais. Bylą nagrinėjusi pareigūnė visiškai ignoravo jos paaiškinimus. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai turėjo įsijungę Body kameras, tačiau jų įrašai byloje nėra pridėti. Ji girdėjo kaip G. R. pareigūnui sakė, jog nematė lenkiančio automobilio, nes iš galo į veidrodėlį spigino saulė. Jai išvažiavus į priešingą eismo juostą ketinant įvykdyti traktoriaus su priekaba lenkimą, traktoriaus vairuotojas staiga pasuko į kairę. Bandydama išvengti susidūrimo, stabdė ir dar bandė sukti į kairę. Susidūrimas įvyko pagrindiniame kelyje. Kadangi traktoriaus vairuotojas nestabtelėjęs suko į kairę, todėl po smūgio į traktoriaus ratą dar pavažiavo ir tik po to sustojo.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog su G. U. skundu nesutinka ir prašo teismo palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo ryte į darbą, matė priekyje važiuojant traktorių. Traktorius nerodė posūkio signalo, ji darė lenkimą, buvo persirikiavusi į priešingą eismo juostą ir traktorius staigiai užsuko prieš ją. Ji atsitrenkė į traktoriaus galinį ratą. Atsipeikėjusi pamatė, kad yra nustumta prie priekabos. Išlipusi iš mašinos matė kaip iš traktoriaus išlipo berniukas ir traktoriaus vairuotojas G. R. Ji pastarojo klausė kodėl važiavo be posūkio signalo, šis žiūrėjo ir nieko nesakė. Ji atsisėdo ant žemės, prašė iškviesti greitąją pagalbą, policiją, o G. R. skambino traktoriaus savininkui. Jai G. R. pasakė, kad traktoriaus savininkas iškvies greitąją pagalbą. Prašė berniuko iškviesti medikus, šis ieškojo kišenėse telefono, buvo išsigandęs. Maždaug po 5 minučių atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo jos kaimynai. Pastarieji ir iškvietė greitąją bei policijos ekipažą. Atvažiavo ir traktoriaus savininkas R. Š., priėjęs prie jos klausė kaip jaučiasi. Ji pasakė, kad traktoriaus vairuotojas G. R. nerodė posūkio. R. Š. atsakė, kad tai dar neįrodyta ir nuėjo. Girdėjo kaip G. R. sakė policijai, kad jam „užspigino“ saulė ir jis nematė jos automobilio. Jai skaudėjo krūtinę, nugarą, vos galėjo paeiti, tačiau buvo sąmoninga ir viską puikiai pamena. Ji tikrai nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių. Jei traktorius jau būtų įvažiavęs į keliuką, tai ji būtų atsitrenkusi į priekabą, o ne į traktoriaus galinį ratą. Savo kaltę mato tik tame, kad nespėjo sustabdyti, bet jai ir nebuvo galimybės sustabdyti automobilį, nes traktorius staigiai užsuko. Jai darbas prasideda 8 val., ji nevėlavo, važiavo leistinu 90 km/h greičiu. Lenkimo metu, galėjo būti iki 95 km/h. Kelias nėra apaugęs, matomumas geras. Pradėjo lenkti traktorių iš toliau, ne prie pat priekabos. Prieš lenkiant buvo sumažinusi greitį, o lenkiant padidino. Kai padidino greitį, traktorius dar nebuvo užsukęs, važiavo kelyje, nebuvo įjungto posūkio signalo. Jau po įvykio matė kaip G. R. įjungė posūkį, o jai pasakė, kad išjungė šviesas.
Nukentėjusysis R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. U. pažįsta iš matymo. Nesupranta kaip galima atsitrenkti į galinį traktoriaus ratą šiam staigiai užsukus. Traktoriuje galinio vaizdo veidrodėlio nėra, yra tik šoniniai veidrodėliai. Jei traktorius buvo užgesintas, degimas išjungtas, tai traktoriui posūkiai neveikia. Traktorius užgeso nuo smūgio, liko įjungtos šviesos. Kad neišsikrautų akumuliatoriaus, G. R. įlipęs išjungė šviesas. G. R. jam sakė, kad pirmiausia puolė į mašiną pas nukentėjusiąją, žiūrėjo ar nėra daugiau nukentėjusių, o ši tik rėkė „Tu nerodei posūkio”. Jam paskambino G. R. ir pasakė, kad atsitiko eismo įvykis, prašė skambinti policijai ir greitajai. Jis iš karto pranešė apie eismo įvykį. Kai nuvažiavo į įvykio vietą, vairuotoja sėdėjo kelkraštyje. Jam paklausus kaip jaučiasi, ši tik pasakė „Jis nerodė posūkio”. Jis atsakė, kad tai dar reikės įrodyti. G. R. pas jį dirba retkarčiais. Tuo metu nedirbo, buvo pasiskolinęs traktorių. Draudimas jam atlygino tik dalį žalos, nes traktorius yra senesnis negu 10 metų ir pagal taisykles atlygina tik 40 procentų. Atvykę policijos pareigūnai liepė patraukti transporto priemones. Užkūrus traktorių, posūkis tebemirksėjo. Turi filmuotą vaizdo medžiagą iš eismo įvykio, buvo ją pateikęs policijai. Kai jis atvyko į įvykio vietą, pareigūnų dar nebuvo. Filmuoti sugalvojo vėliau, kai pareigūnai jau dirbo. Prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. G. U. kaltę jo nuomone patvirtina eksperto išvada, stabdymo kelias, vaizdo medžiaga.
Liudytojas G. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. U. žino iš matymo, pas nukentėjusįjį R. Š. yra dirbęs. Traktorių tą dieną buvo pasiskolinęs iš R. Š. parsivežti akmenų. 2021-04-29 važiavau keliu, turėjo sukti į (duomenys neskelbtini) kaimą, parodė posūkį. Prieš manevrą apsidairė, niekas nelenkė, todėl atliko manevrą. Tada atvažiavo mašina ir trenkėsi. Kai apsidairė prieš manevrą, G. U. automobilį matė toli iš galo. Ankstesnėse apklausose to nenurodė, nes niekas neklausė. Paaiškinime nurodė, kad nebuvo automobilio, nes kai atliko manevrą, niekas jo nelenkė. Sakė tyrėjai, kad nevažiavo joks automobilis, nes tai buvo dar toli nuo posūkio. Automobilis važiavo prieš pat posūkį, o prieš tai, kai žiūrėjo, nevažiavo. Automobilis atsitrenkė, nes atvažiavo dideliu greičiu, gal 100 km/h, o gal dar daugiau. Smūgis buvo stiprus, vos neapvirto traktorius. Vairuotoja, jo manymu, stipriai nenukentėjo, nes buvo prisisegusi diržu, išsiskleidė oro pagalvės, smūgį sušvelnino traktoriaus padanga. Prieš kiek laiko iki pasukimo įjungė posūkį, tiksliai negali pasakyti, bet gana iš toli, gal prieš 100 metrų. Automobilį pamatė prieš pat sukant į keliuką. Jis buvo gana tolokai, už kokio puskilometrio. Jis tuo metu buvo nebetoli posūkio, gal 50 m ar daugiau, tada posūkį ir įjungė. Iš paskos atvažiuojantį automobilį pamatė per šoninį veidrodėlį, o kai atliko manevrą, matė jį per lango stiklą prieš pat atsitrenkiant. Prieš atliekant manevrą apsidairė, tada niekas dar nelenkė. Posūkio signalas jau buvo įjungtas. Priekabos posūkio šviesos veikė tinkamai. Po eismo įvykio užkūrus traktorių posūkis degė. Kai prieš manevrą pažiūrėjo per veidrodėlį, G. U. automobilis buvo iš galo per atstumą. Tas atstumas keitėsi, ji greit lėkė. Jis galvojo, kad automobilis pristabdys iš galo arba apvažiuos jį iš dešinės. Jis posūkį darė nedideliu greičiu, apie 10–15 km/h. Tik spėjo sušukti draugui „laikykis“, nes suprato, kad susidūrimo nebeišvengs. Su juo traktoriumi pasivažinėti važiavo draugas A. B., kabinoje yra įrengta keleivio sėdynė. Vairuotojas sėdi per vidurį, o keleivis iš kairės. Kai policijai sakė, kad apspigino saulė, turėjo mintyje, kad G. U. nematė posūkio, nes jai spigino saulė. Saulė švietė iš nugaros, tiesiai į žibintus. Sakė, kad G. U. galėjo nematyti posūkio signalo, nes buvo apšviestas saulės. Kai automobilis atsitrenkė, traktoriaus galiniai ratai dar buvo ant asfalto. Pamatęs jau arti automobilį, nestabdė traktoriaus, bandė greičiau važiuoti į priekį.
Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių AVPK, vyko į eismo įvykio vietą. Pamena, kad traktorius buvo įvažiavęs į šalutinį kelią, o „Audi“ buvo atsitrenkusi į traktoriaus galinį ratą. Bendravo ir su traktorininku, ir su vairuotoja, bet ką kalbėjo nebepamena. Turėjo „Body“ kameras, grįžę iš tarnybos, kameras įstato į stovą, įrašas turėtų persiduoti į serverį. Kiek laiko saugomi įrašai ir kas yra atsakingas už jų saugojimą, nežino. Pamena, kad buvo ginčas dėl posūkio rodymo. Vienas sakė, kad rodė, kitas, kad nerodė.
Liudytojas L. N. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių AVPK, važiavo į eismo įvykį. Pamena, kad buvo traktorius ir automobilis. Automobilį vairavo mergina, o traktorių – vyras. Tikslių aplinkybių negali pasakyti, nes formina daug eismo įvykių, jų detalės maišosi. Jis iš traktoriaus vairuotojo ėmė paaiškinimą, o su automobilio vairuotoja bendrauti neteko. Pamena, kad traktoriaus vairuotojas aiškino, jog sukdamas į kairę rodė posūkį, o vairuotoja aiškino, kad ji atliko manevrą, kai traktorius nerodė posūkio signalo. „Body“ kamerą turėjo, kodėl neišlikę jos įrašai, nežino.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavus teismo reikalavimą pateikti „Body“ kamerų vaizdo įrašus, buvo susisiekta su Joniškio RPK reagavimo skyriaus viršininku ir šis nurodė, kad įrašai nebuvo išsaugoti. Kas Joniškio komisariate atsakingas už įrašų iškėlimą saugojimui, negali pasakyti. Įprastai pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai yra pridedami nagrinėjant bylą, jei kyla ginčas dėl įvykio aplinkybių. Kodėl šiuo atveju įrašai nebuvo išsaugoti, negali pasakyti. G. U. kaltė įrodyta surinktom nuotraukom, specialisto išvada, parodymais, nuotraukomis. Eismo įvykis įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, arčiau įvažiavimo į keliuką, traktoriaus vairuotojas nurodė, kad prieš tai praleido du jį lenkusius automobilius, rodė posūkio signalą, mažino greitį, automobilio vairuotoja galėjo tikėtis, kad traktorius darys posūkį. Prašo netenkinti G. U. skundo.
Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūnas L. N. 2021-04-29 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021-04-29 (duomenys neskelbtini), ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) kaimą, įvykusiame eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonės: „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. U., ir traktorius „Renault Ares, 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. R. G. R. paaiškino, kad važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir įsitikinęs, jog iš galo jo nelenkia kita transporto priemonė bei rodydamas kairįjį posūkio signalą, iš pagrindinio kelio suko į kairę, į šalutinį kelią link (duomenys neskelbtini) kaimo. Traktorius jau buvo pilnai įvažiavęs į šalutinį kelią ir tada pajuto smūgį į galinį kairės pusės traktoriaus ratą. G. U. paaiškino, kad važiuodama automobiliu „Audi A6“ iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), prieš save matė traktorių, kuris tempė priekabą, ir pradėjo jį lenkti tam leidžiamoje vietoje. Lenkiant traktorius staiga pasuko į kairę, į šalutinį kelią. Traktorius nerodė kairiojo posūkio, sukdamas į kairę. Kelio atkarpa nėra pažymėta kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, eismo juostas skiria siaura brūkšninė linija, lenkimo manevras minėtoje kelio atkarpoje yra leidžiamas. Vairuotojai blaivūs, transporto priemonėse vaizdo registratorių nėra. Filmuota BODYCAM: BOF1EC5F6F8C ir BOF1EC6O8AO4 (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 5–6).
Šalies argumentai
G. R. rašytiniame paaiškinime po eismo įvykio nurodė, kad prieš nusukimą į (duomenys neskelbtini) kaimą, norėdamas sukti į kairę, pasižiūrėjo į galinį vaizdo veidrodėlį, įsitikino, kad niekas iš galo nevažiuoja, parodė kairio posūkio signalą ir suko į kairę. Su traktoriumi jau buvo įvažiavęs į keliuką, priekaba buvo dar pagrindiniame kelyje ant asfalto. Tada pajuto smūgį į galinį kairės pusės ratą. Po smūgio traktorių ir priekabą nustūmė toliau į keliuką (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 30).
G. R., apklaustas tyrėjos 2021-08-04, parodė, kad išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), kelio vingyje jo vairuojamą traktorių aplenkė du lengvieji automobiliai, važiavę į (duomenys neskelbtini) pusę. Kitų automobilių, važiuojančių jam iš galo tikrai nebuvo. Jis važiavo apie 40 km/h greičiu. Nuo kelio vingio iki įvažiavimo į lauko keliuką yra apie 300 m ir tikrai iš galo daugiau joks automobilis nevažiavo. Prieš įvažiavimą į lauko keliuką jis įsijungė kairio posūkio signalą, pasižiūrėjo į galą, tada, įsitikinęs, kad nėra automobilių ir niekam netrukdo, pradėjo sukti į kairę. Kai maždaug pusė traktoriaus jau buvo įvažiavęs į keliuką, atsisuko į galą ir pamatė dideliu greičiu iš galo atvažiuojantį lengvąjį automobilį, kuris mėgino jį lenkti, tačiau jis nebespėjo greičiau pavažiuoti į priekį ir moters vairuojamas automobilis trenkėsi į traktoriaus kairės pusės galinį ratą. Mano, kad moteris važiavo daug didesniu greičiu, nei leistinas, nes jam darant posūkio manevrą, automobilio jam iš galo nebuvo, o jau įvažiavus į keliuką, atsirado. Po susidūrimo jis išlipo iš traktoriaus, tačiau grįžo prie jo išjungti šviesas, nes užgesinus traktorių, šviesos automatiškai neišsijungia. Iš automobilio išlipusi vairuotoja pradėjo šaukti kodėl nerodo posūkio, nežiūri kur suka. Kartu su juo pasivažinėti važiavo draugo sūnus A. B. (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 33).
Šalies argumentai
G. U. 2021-04-29 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad važiuodama automobiliu „Audi A6“ iš (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) prieš save matė važiuojantį traktorių, kuris tempė priekabą. Traktorius važiavo lėtai, ji važiavo apie 90 km/h greičiu. Pasibaigus ištisinei linijai, pradėjo lenkti minėtą traktorių, kuris nerodė kairės pusės posūkio. Lenkimo metu traktorius pasuko į kairę ir ji atsitrenkė į traktoriaus galinį ratą. Išlipusi iš automobilio matė, kad traktoriaus vairuotojas junginėja posūkio signalus. Jai pasakius „kodėl nerodei posūkio signalo“, šis atsakė, kad tik nori išjungti traktoriaus šviesas. Dėl eismo įvykio nėra kalta, nes traktoriaus vairuotojas nerodė posūkio signalo (administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo medžiaga, b. l. 31).
G. U., apklausta tyrėjos 2021-08-05, parodė, kad iš tolo pastebėjo važiuojantį traktorių su priekaba, matė, kad jį aplenkė vienas automobilis. Ji važiavo leistinu, maždaug 90 km/h, greičiu ir artėjo prie priekyje važiavusio traktoriaus. Kitų transporto priemonių nebuvo. Kadangi traktorius važiavo lėtai, 30-50 km/h greičiu, tame kelio ruože lenkti transporto priemones draudžiančių ženklų nėra, traktoriaus vairuotojas posūkio signalo nerodė, todėl nusprendė jį lenkti ir pradėjo lenkimo manevrą. Kai jau buvo įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiavo, pastebėjo, kad traktorius staiga pasuko į kairę, o ji nebespėjo sustabdyti ir trenkėsi į traktoriaus kairės pusės galinį ratą. Lenkimo metu gal ir buvo padidinusi važiavimo greitį iki 95 km/h (administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo medžiaga, b. l. 34).
Nepilnametis A. B., apklaustas tyrėjo 2021-05-04, parodė, kad 2021-04-29 važiavo su G. R. traktoriumi pasivažinėti. G. R. norėjo pasukti į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) kaimo. Tuo metu jis įjungė kairio posūkio signalą ir dar prieš darant posūkį į kairę, praleido du jį lenkiančius lengvuosius automobilius. Jau pasukus į kairę pajuto, kad į traktorių stipriai trenkėsi „Audi“ markės automobilis. Iš automobilio išlipo iš matymo pažįstama moteris, kurios vardas G., ir pakeltu balsu paklausė G. kodėl šis nebuvo įjungęs posūkio signalo. G. atsakė, kad posūkis yra įjungtas ir dar dega. Po to, G. įlipo į kabiną išjungti variklio, o moteris tuo metu pasakė, kad jis tik dabar įjungė posūkį. Jis yra įsitikinęs, kad posūkio signalas jau buvo įjungtas iš pat pradžių, dar prieš darant posūkį (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 32).
Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11Š-104(21) nurodyta, kad ekspertui tyrimui atlikti pateiktos bylos medžiagoje nėra informatyvių automobilio „Audi A6“ priekinės dalies sugadinimų fotonuotraukų; eismo įvykio vietos plane matmenimis nefiksuota automobilio „Audi A6“ ratų stabdymo pėdsako pradžia ir pabaiga kelio išilgine ir skersine kryptimis, taip pat nėra duomenų apie šio pėdsako konfigūracijos matmenis, nėra nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas minėtas pėdsakas, todėl nėra galimybės atkurti pėdsako išsidėstymo įvykio vietoje; tepalo dėmės padėtis eismo įvykio plane matmenimis nefiksuota; iš eismo įvykio vietos plane užfiksuotų duomenų nėra galimybės atkurti tikslių transporto priemonių padėčių įvykio vietoje, nes transporto priemonės kelio pločio atžvilgiu fiksuotos prie kelio užapvalinimų; kadangi eismo įvykio metu automobilis „Audi A6“ priekine dalimi atsitrenkė į traktoriaus kairės pusės galinį ratą ir susidūrimo eigoje dar kontaktavo su traktoriaus priekabos kairės pusės priekiniu ratu, nėra galimybės įvertinti automobilio „Audi A6“ kinetinės energijos praradimo atsitrenkimo į traktoriaus kairės pusės galinį ratą momentu bei atkurti tikslių transporto priemonių tarpusavio padėčių automobilio „Audi A6“ atsitrenkimo į traktoriaus kairės pusės galinį ratą momentu bei judant link po eismo įvykio vietoje užfiksuotų padėčių; nesant tikslių duomenų apie automobilio „Audi A6“ pėdsako išsidėstymą įvykio vietoje ir neturint galimybės įvertinti „Audi A6“ kinetinės energijos pradinio atsitrenkimo į traktorių metu, nėra galimybės tiksliau apskaičiuoti automobilio „Audi A6“ važiavimo greičio iki eismo įvykio kilimo; eismo įvykio vietoje nėra užfiksuota traktoriaus „Renault“ ratais paliktų pėdsakų, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti minėto traktoriaus važiavimo greitį eismo įvykio metu. Dėl aukščiau išvardintų duomenų stokos nėra galimybės atkurti transporto priemonių padėčių susidūrimo metu kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, atlikti jų susidūrimo modeliavimo, nustatyti automobilio „Audi A6“ ir traktoriaus greičių susidūrimo metu, atkurti kur kelio ilgio ir pločio atžvilgiu buvo automobilis „Audi A6“ tuo metu, kai jo vairuotoja reagavo stabdymui bei kur buvo minėtas automobilis tuo metu, kai traktorius „Renault“ vairuotojas kairiojo posūkio kreive įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad jeigu traktoriaus „Renault“ vairuotojas G. R. pradėjo kairiojo posūkio manevrą ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, toliau tęsdamas judėjimą numatyta kryptimi, kai iš paskos važiavęs automobilis „Audi A6“, vairuojamas G. U., jau važiavo priešpriešinio eismo juosta ir lenkė minėtą traktorių (vykdė lenkimo manevrą), tai traktoriaus vairuotojo G. R. veiksmai – atlikdamas kairiojo posūkio manevrą, sudarė kliūtį jį lenkusio automobilio „Audi A6“ judėjimui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu traktoriaus „Renault“ vairuotojas G. R. pradėjo kairiojo posūkio manevrą ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą toliau tęsdamas judėjimą numatyta kryptimi, kai iš paskos važiavęs automobilis „Audi A6“, vairuojamas G. U., dar nebuvo pradėjęs lenkimo manevro ir įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tai šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Audi A6“ vairuotojos G. U. veiksmai, – artėdama prie priekyje mažesniu greičiu judėjusio ir posūkio manevrą atliekančio traktoriaus, laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio, nusuko į kairę ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su minėtu kairiojo posūkio kreive judėjusiu traktoriumi „Renault“, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 46–49).
Motyvuojamoji dalis
G. U. skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytus ANK. Už tai numatytas įspėjimas arba bauda vairuotojams nuo dešimties iki dvylikos eurų.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad G. U. buvo skirta 10 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. balandžio 29 d. 7 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tai yra išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kai priekyje G. R., vairuodamas traktorių „Renault“, jau buvo pradėjęs kairiojo posūkio manevrą ir įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, ko pasekoje G. U. vairuojamas automobilis, artėdamas su mažesniu greičiu priekyje judėjusiu traktoriumi, laiku nespėjo sustabdyti ir susidūrė. G. U. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 137 punktų reikalavimus. G. U. su skirta bauda nesutinka ir nurodo, kad lenkiamas traktorius nerodė posūkio signalo, jai jau atliekant lenkimo manevrą, pradėjo sukti į kairę ir dėl to įvyko eismo įvykis.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tai bendro pobūdžio norma ir pagal teismų praktiką vien Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimo nepakanka administracinei atsakomybei kilti.
Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Kelių eismo taisyklių 137 punktas numato, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju G. U. gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog ji, traktoriaus „Renault“ vairuotojui G. R. jau pradėjus kairiojo posūkio manevrą ir įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, dar nebuvo pradėjusi lenkimo manevro ir įvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą laiku nesumažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su traktoriumi „Renault“. Tik tokiu atveju automobilio „Audi A6“ vairuotojos G. U. veiksmai techniniu požiūriu galėtų būti laikomi nepriimtinais ir sąlygojusiais eismo įvykio kilimą. Administracinio nusižengimo tyrimo metu traktoriaus „Renault“ vairuotojas G. R. kategoriškai tvirtino, kad norėdamas sukti į kairę, pažiūrėjo į galinį vaizdo veidrodėlį ir įsitikino, kad iš galo niekas nevažiuoja, automobilių nėra ir jis niekam netrukdo (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 30, 33). Teisme liudytoju apklaustas G. R. jau nurodė, kad G. U. automobilį matė toli iš galo prieš pat sukant į keliuką; jis buvo už kokio puskilometrio; jis tuo metu buvo nebetoli posūkio, gal 50 m, tada posūkį ir įjungė; iš paskos atvažiuojantį automobilį pamatė per šoninį veidrodėlį, o kai atliko manevrą, matė jį per lango stiklą prieš pat atsitrenkiant; prieš atliekant manevrą apsidairė, tada niekas dar nelenkė; posūkio signalas jau buvo įjungtas; po eismo įvykio užkūrus traktorių posūkis degė; jis galvojo, kad automobilis pristabdys iš galo arba apvažiuos jį iš dešinės. Kaip matyti traktoriaus vairuotojo G. R. parodymai duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu yra skirtingi. Po įvykio apklausiamas G. R. tvirtino, kad traktoriui iš paskos joks automobilis nevažiavo, tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu jau aiškino, kad net keletą kartų matė neva dideliu greičiu artėjantį G. U. vairuojamą automobilį, tačiau manė, kad šis pristabdys iš galo arba apvažiuos jį iš dešinės. Teismas labiau linkęs tikėti G. R. parodymais, duotais po eismo įvykio ir daro išvadą, kad G. R. prieš pasukant į kairę, galėjo nepastebėjo galimai jau į priešpriešinę kelio liniją lenkimui persirikiavusio automobilio „Audi A6“ ir jį pamatė tik prieš pat jam atsitrenkiant į traktoriaus galinį ratą. Be to, aplinkybė, kad po eismo įvykio užkūrus traktorių posūkis degė, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog traktoriaus kairės pusės posūkis buvo įjungtas G. U. vairuojamam automobiliui „Audi A6“ dar nepradėjus lenkimo manevro. G. U. tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad lenkiamas traktorius posūkio nerodė ir, kad jau po eismo įvykio G. R. junginėjo posūkio signalus. G. R. nepaneigė, jog po eismo įvykio išlipo iš traktoriaus, o po to grįžo prie jo išjungti šviesų. Teismas negali kategoriškai paneigti G. U. nurodytos aplinkybės, kad G. R. traktoriaus posūkį galėjo įjungti ir jau po eismo įvykio. G. R. rašytiniame paaiškinime (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 30) nurodė, kad kai pajuto smūgį į galinį kairės pusės ratą, traktoriumi jau buvo įvažiavęs į keliuką, o priekaba dar buvo pagrindiniame kelyje. 2021-08-04 apklausos metu G. R. jau nurodė, kad kai maždaug pusė traktoriaus jau buvo įvažiavęs į keliuką, atsisuko ir pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris trenkėsi į traktoriaus kairės pusės galinį ratą. Teismo posėdžio metu G. R. taip pat nurodė, kad kai automobilis atsitrenkė, pusė traktoriaus buvo įvažiavęs į šalutinį lauko keliuką. Kad eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių susidūrimas įvyko ant kelio važiuojamosios dalies matyti ir iš specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių pagal transporto priemonių sugadinimus, išsibarsčiusių šukių, detalių nuolaužų, techninių skysčių padėtį eismo įvykio vietoje. Specialistas taip pat nurodo, kad abi transporto priemonės po susidūrimo dar pasislinko į priekį ir į kairę, žiūrint kryptimi link (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 48). Taigi įvertinus kitus bylos duomenis – administracinėn atsakomybė patraukto asmens G. U. nuoseklius paaiškinimus jog traktoriaus vairuotojas jai lenkiant traktorių nerodė posūkio, specialisto išvadą ir bylos medžiagą, vien G. R. nenuoseklų parodymų nepakanka nustatyti G. U. kaltę. Teismas nesiremia administracinio nusižengimo tyrimo metu apklausto nepilnamečio A. B. parodymais, nes pastarasis yra eismo įvykio dalyvio G. R. draugas, apie įvykio aplinkybes apklaustas po įvykio praėjus 5 dienoms, todėl tikėtina davė G. R. palankius parodymus. Be to, teismas abejoja nepilnamečio gebėjimu objektyviai įvertinti eismo įvykio aplinkybes, nes paaiškinime A. B. nurodė, kad „G. R. norėjo pasukti į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) kaimo. Tuo metu jis įjungė kairįjį posūkio signalą ir dar prieš darant posūkį į kairę, jis praleido du jį lenkiančius lengvuosius automobilius“ (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 32). Akivaizdu, kad A. B. parodymai apie tai, kada G. R. įjungė kairio posūkio signalą yra neteisingi, nes esant įjungtam traktoriaus kairio posūkio signalui, A. B. minimi du automobiliai nebūtų galėję lenkti traktorių. Be to, pats G. R. 2021 m. rugpjūčio 4 d. apklausos metu nurodė, kad du lengvieji automobiliai jo vairuojamą traktorių aplenkė kelio vingyje, o nuo kelio vingio iki įvažiavimo į keliuką yra apie 300 m. G. R. minėtos apklausos metu nurodė, kad kairio posūkio signalą įjungė prieš įvažiavimą į lauko keliuką. A. B. apklausoje taip pat nurodė, kad G. R. po eismo įvykio buvo įlipęs į traktorių išjungti variklio, kai tuo tarpu G. R. tvirtino, kad traktoriaus variklis buvo užgesęs ir jis įlipo išjungti šviesas, kad neišsikrautų akumulatorius.
Policijos institucija, net ir žinodama, kad administracinėn atsakomybėn traukiama G. U. nuo pat tyrimo pradžios nepripažino kaltės aiškindama, kad traktoriaus vairuotojas nerodė posūkio, nesiėmė priemonių surinkti visus galimus duomenis dėl išsamaus administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudama vien traktoriaus vairuotojo G. R. ir kartu su juo važiavusio nepilnamečio A. B. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, o būtent, įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai nepadarė informatyvių automobilio „Audi A6“ priekinės dalies sugadinimų fotonuotraukų; eismo įvykio vietos plane matmenimis nefiksavo automobilio „Audi A6“ ratų stabdymo pėdsako pradžios ir pabaigos kelio išilgine ir skersine kryptimis; nesurinko duomenų apie šio pėdsako konfigūracijos matmenis; eismo įvykio plane matmenimis nefiksavo tepalo dėmės padėties; eismo įvykio vietoje neužfiksavo traktoriaus „Renault“ ratais paliktų pėdsakų, todėl dėl duomenų stokos specialistas neturėjo galimybės atkurti transporto priemonių padėčių susidūrimo metu kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, atlikti jų susidūrimo modeliavimo, nustatyti automobilio „Audi A6“ ir traktoriaus greičių susidūrimo metu, atkurti kur kelio ilgio ir pločio atžvilgiu buvo automobilis „Audi A6“ tuo metu, kai jo vairuotoja reagavo stabdymui bei kur buvo minėtas automobilis tuo metu, kai traktorius „Renault“ vairuotojas kairiojo posūkio kreive įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Dėl neaiškių priežasčių nebuvo išsaugoti ir į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, todėl nėra galimybės patikrinti pirminių G. R. ir G. U. paaiškinimų dėl eismo įvykio, negalima paneigti G. U. parodymų, jog G. R. po eismo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams sakė, kad jam „užspigino“ saulė ir jis nematė jos automobilio.
Esant prieštaringiems bylos įrodymams, G. U. kaltė dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo šiuo atveju negali būti grindžiama vien kito eismo įvykio dalyvio, kuris suinteresuotas išvengti atsakomybės už eismo įvykį, nenuosekliais parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo R. Š. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. U. pateiktos nuotraukos iš įvykio vietos, vaizdo įrašai nėra tiek informatyvūs, kad teismas galėtų jais remtis ir pagrįsti G. U. kaltę dėl įvykusio eismo įvykio.
Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, išskyrus eismo įvykio dalyvio G. R. nenuoseklius parodymus, kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių G. U. kaltę jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo, nėra. O kiti ištirti įrodymai – vairuotojos G. U. nuoseklūs parodymai, kad jai lenkiant traktorių, pastarojo vairuotojas nerodė posūkio signalo ir darė posūkį į kairę nepraleidęs jį lenkusio automobilio „Audi A6“, tik sustiprina abejones dėl to, ar G. U. vairuodama automobilį išties pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 137 punktų reikalavimus.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Iš byloje esančių duomenų daryti išvados, kad G. U. 2021 m. balandžio 29 d. 7 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, t. y. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kai priekyje G. R., vairuodamas traktorių „Renault“, jau buvo pradėjęs kairiojo posūkio manevrą ir įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, negalima.
Teismas konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių G. U. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo, skundžiamas nutarimas naikintinas ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytu pagrindu, o administracinio nusižengimo bylos teisena G. U. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos G. U. skundą tenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Kristinos Gudžiūnienės 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-10411-2021 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą G. U. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimą per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.