Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Ministerijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo atsakyta į jos skundą dėl Protokole priimtų nutarimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Centras su pareiškėja, atstovaujančia savo nepilnametę dukrą A. M., 2022-08-31 sudarė Mokymo sutartį, pagal kurią Centras įsipareigojo A. M. teikti mokymo paslaugas pagal pagrindinio ugdymo programą.

Centro Vaiko gerovės komisijos 2024-03-18 posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl mokinės A. M. elgesio ir priimti nutarimas Nr. 1 - („6 klasės mokinei A. M. pareikšti žodinį įspėjimą dėl Mokinių elgesio taisyklių pažeidimo“), Nr. 3 – („pakartotinai informuoti mokinės A. M. mamą apie dukros Mokinių elgesio taisyklių pažeidimą ir pareikštą žodinį įspėjimą. Siūlyti mamai paskatinti dukrą laikytis LASUC Mokinių taisyklių (atsakinga M. M.)“.

Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2024-06-05 raštu Nr. SR-2047 pateikė pareiškėjai atsakymą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų.

Ministerija, gavusi pareiškėjos skundą ir jį išnagrinėjusi, 2024-06-05 surašė atsakymą Nr. SR-2047 „Dėl pareiškėjos J. M. skundo švietimo, mokslo ir sporto ministerijai“. Teismas konstatuoja, kad Ministerija pateiktame atsakyme iš esmės nesprendė pareiškėjos pareikštų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo (jų neatmetė ir netenkino), o tiesiog nurodė teisinį reguliavimą ir pateikė paaiškinimą pareiškėjos keliamais klausimais. Teismo įsitikinimu, Ministerijos Sprendimas tiesioginio poveikio pareiškėjos teisiniam statusui įtakos neturi.

Pareiškėja skunde teismui Sprendimo neteisėtumą didžiąja dalimi motyvuoja tuo, jog Ministerija neįvertino jos argumentų dėl Centro rašto ir Protokolo, atitinkamai nurodo kaip jos argumentai turėtų būti įvertinti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016-04-28 nutartyje teismingumo byloje Nr. T-21/2016 (teisminio proceso Nr.3-61-3-03032-2015-9) pažymima, kad Švietimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad mokykla yra juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas. Pagal Švietimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Viešųjų įstaigų įstatymu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, mokykla veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą, mokyklos steigimo sandorį. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis bei Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 20 dalyse pateiktais viešojo administravimo bei viešųjų paslaugų apibrėžimais, matyti, kad pagrindinė jos veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Biudžetinė įstaiga viešojo administravimo subjektu galėtų būti pripažinta tik tada, jeigu įstatymų nustatyta tvarka jai būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, o kilęs ginčas būtų viešojo administravimo srityje. Kadangi teisės aktai nesuteikia mokyklai viešojo administravimo įgaliojimų, teismas daro išvadą, kad Centras nelaikytinas viešojo administravimo subjektu ir reikalavimai dėl Centro priimtų administracinių aktų teisėtumo nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Kaip minėta, pareiškėja su Centru yra sudariusi Mokymo sutartį, kurios 14 punkte apibrėžta, kad visi ginčai tarp šalių dėl šios sutarties vykdymo sprendžiami geranoriškai derybų keliu, o šalims nesutarus, Centro taryboje, atskirais atvejais - dalyvaujant Ministerijos atstovui, arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, Mokymo sutartyje aptarta ginčų sprendimo tvarka, nustato, kad dėl galimai pažeistų teisių gynimo privaloma kreiptis į Centro tarybą, o vėliau, savo tariamai pažeistas teises ginti bendrosios kompetencijos teisme.

Iš aptarto konstatuotina, kad Apraše, Švietimo įstatyme ir kitame teisės akte nėra nustatyta, kad Vaiko gerovės komisijos sprendimai gali būti skundžiami Ministerijai, taip pat nėra nustatyta, kad Ministerija turi teisę panaikinti Vaiko gerovės komisijos sprendimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-21 nutarimu Nr. 914 patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatuose taip pat nėra nurodyta, jog ministerija ar ministras turi kompetenciją panaikinti ugdymo įstaigos sudarytos Vaiko gerovės komisijos priimtus sprendimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atkreipia dėmesį, jog administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti Centro priimtų aktų teisėtumo klausimų. Todėl teismas šiuo ginčo atveju tik įvertins, ar atsakovė tinkamai ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytą informaciją apie galimą jos ir jos dukros teisių pažeidimą ir ar skundžiamas Sprendimas bei jame nurodyta argumentacija motyvuota ar atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (VAĮ 10 straipsnis).

Iš pareiškėjos skundo Ministerijai matyti, kad pareiškėja skundą grindė argumentais, jog Centre nėra priimtos taisyklės, kuriose būtų nurodyta, nuo kada įsigalioja tvarka dėl aktyvių pertraukų be telefono, nenurodoma norma, kuri atskleistų aktyviosios pertraukos apibrėžimą, kada ji vyksta ir kaip organizuojama. Centro pateikti protokolai, Mokinių taisyklės A. nebuvo pažeistos, tad nėra pagrindo konstatuoti ir pažeidimų. Taip pat nėra įrodymų, kad A. pažeidė ir kitas Centro taisykles, galimai nederamai elgėsi su Centro darbuotojais, be to prieš skiriant nuobaudas, nebuvo išklausytos nei pareiškėja, nei jos dukra A.

Iš Ministerijos atsakymo turinio matyti, kad pareiškėja buvo informuota, kad mokinės A. M. Mokymosi sutartis Nr. MS-753, sudaryta su mokykla 2022-08-17, yra pasirašyta pareiškėjos J. M., prisiimant sutartyje nurodytus vaiko ir kliento (tėvų) įsipareigojimus: „gerai žinoti ir laikytis LASUC nuostatų, Mokinio elgesio taisyklių“ (2.1 p.), „užtikrinti, kad vaikas gerai žinotų ir laikytųsi LASUC nuostatų, Mokinio legesio taisyklių“ (3.1 p.). Mokymosi sutartyje reglamentuoti mokyklos veiksmai „su Mokiniu, nesilaikančiu Mokymosi sutarties sąlygų, Darbo tvarkos ir kitų Mokyklos dokumentuose patvirtintų taisyklių ir nuostatų, analizuoti jo elgesį ir veiksmus, taikyti prevencines drausminimo priemones, tarp jų ir Mokymosi sutarties nutraukimą (1.22 p.)”.

Ministerija paaiškino, kad 2023–2024 m. m. ugdymo plano (suderinta 2023-08-25 raštu Nr. S-224 su Ministerija, patvirtinta 2023-08-31 direktoriaus įsakymu Nr. V-151) 5 punkte yra reglamentuota judrioji (aktyvi) pertrauka po antros pamokos. Aktyvi pertrauka yra reglamentuota ir 2024 m. kovo mėnesio veiklos plane, patvirtintame 2024-02-29 direktoriaus įsakymu Nr. V-45.

Pažymėjo, kad Švietimo įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja, kad mokykla privalo skelbti informaciją apie mokykloje vykdomas formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas bei kitas veiklas. Anksčiau minėti dokumentai rodo, kad pareiškėja buvo susipažinusi su mokymosi sutarties sąlygomis ir su jomis sutiko, taip pat turėjo galimybę susipažinti su 2023–2024 m. m. ugdymo planu, kurio nuostatos įsigalioja einamų mokslo metų rugsėjo 1 d., kiekvieno mėnesio planais – minėti dokumentai skelbiami mokyklos interneto svetainėje viešai.

Nagrinėdama pareiškėjos skundą, Ministerija nustatė, kad mokyklos vidaus teisės aktuose: Centro Mokinio elgesio taisyklėse (patvirtinta 2019-04-12 direktoriaus įsakymu Nr. V-182) ir Centro Mokinių skatinimo ir drausminimo tvarkoje (patvirtinta 2021-04-19 direktoriaus įsakymu Nr. V-60) numatytos laipsniškos mokinių drausminimo priemonės, apie kurių taikymą mokyklos pedagogai ir specialistai teikė informaciją pareiškėjai per elektroninį „Tamo“ dienyną. „Tamo“ dienyno sistema rodo, kad pareiškėja buvo susipažinusi su teikta informacija, bet į mokyklą nesikreipė, į gautas žinutes neatsakė. J. M. siųstų laiškų tekstai per elektroninį „Tamo“ dienyną neprasilenkia su etikos normomis.

Ministerija informavo pareiškėją, kad Ministerijos ministro 2011-04-11 įsakymo Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisjos sudarymo ir jos Darbo organizavimo tvarkos atrašo patvirtinimo“ 323.1 papunktis nustato, kad svarstant konkretaus vaiko atvejį į Vaiko gerovės posėdį kviečiami vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai). Pareiškėjos J. M. skunde aprašytu atveju mokyklos Vaiko gerovės komisija nusižengė minėto teisės akto nuostatoms. Mokyklos administracija pripažino klaidą dėl pareiškėjos J. M. dukros svarstymo Vaiko gerovės posėdyje 2024-03-18, nedalyvaujant tėvams. Centro Vaiko gerovės komisijos pirmininkei, Sutrikusios regos vaikų konsultavimo skyriaus vedėjai J. M. buvo skirta tarnybinė nuobauda.

Ministerija pažymėjo, kad Švietimo įstatymo 45 straipsnis nustato mokinio ir švietimo teikėjo įsipareigojimus, kurie įforminti mokymosi sutartyje bei mokymosi nuostatos, prieštaraujančios Švietimo įstatymu reglamentuotoms nuostatoms, yra negaliojančios.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo Ministerijai argumentus ir Ministerijos pateiktą atsakymą, konstatuoja, kad Ministerija pasisakė dėl pareiškėjos skunde keliamų klausimų, t. y. dėl Vaiko gerovės komisijos posėdžio nedalyvaujant pareiškėjai, dėl konstatavimo, kad pareiškėjos dukra buvo asmeniškai supažindinta su taisyklėmis dėl aktyviosios pertraukos.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos teismui pateiktas jos ir Centro darbuotojų pokalbio, kuris įvyko 2024-03-20 pareiškėjos apsilankymo Centre metu, garso įrašas nebuvo pateiktas Ministerijai teikiant 2024-05-20 skundą dėl Centro 2024-05-02 sprendimo ir Protokolo, taip pat skunde Ministerijai nebuvo juo remiamasi argumentuojant skundą, todėl Ministerija atsakyme pareiškėjai dėl jo pagrįstai nepasisakė.

Taip pat konstatuotina, kad pareiškėja skunde Ministerijai nekėlė klausimo dėl 2024-02-12 Centro mokinių susirinkimo protokolo ir 2024-02-20 Centro mokytojų susirinkimo protokolo tikrumo ir parašo rekvizito nebuvimo, todėl Ministerijai nekilo pareiga šiuo klausimu pasisakyti.

Pareiškėja skunde teismui teigia, kad Ministerijos ir Centro pozicijos dėl aktyviosios pertraukos pradžios skiriasi ir egzistuoja prieštaravimai. Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, teikiant atsakymą pareiškėjai buvo padaryta korektūros klaida. Teismas sutinka, kad Ministerijos atsakyme buvo padaryta korektūros klaida. Iš atsakymo turinio matyti, kad Ministerija teikdama atsakymą rėmėsi Centro 2023–2024 m. m. ugdymo planu, patvirtintu 2023-08-31 direktoriaus įsakymu Nr. V-151, ir paskelbtu viešai Centro interneto svetainėje, kuriame aiškiai nurodyta, kad pertraukų trukmė – 10 min., ilgoji (priešpiečių) pertrauka – 20 min. po 2-os pamokos, judrioji pertrauka 20 min. po 3-os ir ilgoji pertrauka 20 min. po 6-os pamokos (9 punktas).

Pareiškėja skunde teigia, kad Ministerija neįvertino, kad Centras neįrodė, kad pareiškėjos dukra mokyklos darbuotoją išvadino „gyvate“ ir bei ją apstumdė. Pareiškėja teigia, kad vien ta aplinkybė, kad tokius neva buvusius faktus nurodo Centras, negali suponuoti sankcijų skyrimo pareiškėjos dukrai. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad mokyklos darbuotojų rašytiniai paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai yra tinkami įrodymai mokinio elgesiui pagrįsti. Teigiant priešingai, mokinio netinkamas elgesys pamokos metu faktiškai būtų neįrodomas, nes dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų tik dalis mokyklos teritorijos yra filmuojama. Mokyklos darbuotojų, kurių kompetencija nėra pagrindo abejoti, paaiškinimai, liudijimai pakankami įrodymai mokinio netinkamam elgesiui pagrįsti.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad Ministerija neįvertino, jog Centras netinkamai kvalifikavo jos dukros pažeidimus.

Pagal Centro mokinių taisyklių 5.1 punktą mokinys turi laikytis mokymosi sutartyje numatytų sąlygų, pagal 5.2 punktą - pareigingai lankyti Centrą, mokytis, laikytis Centro mokinių elgesio taisyklių, gerbti mokytojus ir kitus Centro bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų; pagal 5.10 punktą - stropiai dirbti per pamokas, netrukdyti kitiems, dalyvauti Centro plane numatytuose renginiuose. Mokymosi sutarties 2.1 punktas nustato, kad mokinys įsipareigoja laikytis Centro nuostatų, Mokinio elgesio taisyklių; gerbti savo tėvus, kitus šeimos narius, kultūringai elgtis ir pagarbiai bendrauti su mokytojais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais (2.3 punktas); dalyvauti mokiniams skirtuose renginiuose ir susirinkimuose; dalykinėse olimpiadose, čempionatuose, sporto varžybose, Centro specialistams atliekant įvairius tyrimus, Centro mokinių savivaldoje, projektuose (2.5 punktas) ir kt. Teismo įsitikinimu, grubus kalbėjimas, mokytojos stumdymas nėra suderinamas su Mokinių taisyklių 5.2 punktu, mokymosi sutarties 2.3 punktu. Atsisakymas dalyvauti aktyvios pertraukos metu renginiuose nesuderinamas su Mokinių taisyklių 5.10 punktu.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad nebūtina išpildyti visas tam tikroje normoje nurodytas aplinkybes, o pakanka vienos. Pavyzdžiui, konstatuoti, kad mokinys nesilaikė Mokinių taisyklių 5.2. papunktyje įtvirtintos normos, pakanka konstatuoti, kad mokinys nepagarbiai elgėsi mokytojų atžvilgiu ir nebūtinai turi būti pasireiškęs kitas nurodytas mokinio elgesys. - pareigingai lankyti Centrą, mokytis, laikytis Centro mokinių elgesio taisyklių nepažeisti mokytojų ir kitų Centro bendruomenės narių teisių ir teisėtų interesų.

Iš byloje pateikto Centro 2024-05-02 rašto Nr. S-169 „Dėl pareiškėjos J. M. atstovo advokato A. B. skundo” turinio matyti, kad pareiškėjai buvo detaliai paaiškinta už kokius konkrečius Centro mokinių taisyklių pažeidimus pareiškėjos dukrai skiriamas žodinis įspėjimas. Teismas neturime pagrindo abejoti, kad pareiškėjos dukros elgesys tinkamai kvalifikuotas Centro mokinio taisyklių atžvilgiu.

Pareiškėja teismui pateikė kitas pastabas dėl Ministerijos pozicijos ginčo klausimu, tačiau skunde Ministerijai minėtos aplinkybės ar prielaidos nebuvo pateiktos, todėl Ministerijos atsakyme pareiškėjai dėl jų pagrįstai nepasisakyta.

LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020-03-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).

Teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką, įvertinęs konkrečios situacijos ypatumus (atsakovė ėmėsi priemonių savo motyvams atskleisti ir paaiškinti pareiškėjai), į nagrinėjamos bylos ginčo ribas (pareiškėja ginčija Sprendimą), atmeta pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas yra nemotyvuotas. LVAT yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2019-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai motyvai buvo atskleisti.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodytus argumentus, rašytinius įrodymus jiems pagrįsti, į ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų turinį, nenustatė atsakovės veiksmuose jos kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, skundo nagrinėjimo procedūros pažeidimų. Informacija apie galimą pareiškėjos dukters teisių pažeidimą buvo išnagrinėta objektyviai išsamiai ir motyvuotai, todėl atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai pareiškėjos keltais klausimais. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti pareiškėjos pateikti paaiškinimai.

Sprendimo turinys leido pareiškėjai argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jos argumentų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2024-06-05 sprendimas Nr. SR-2047 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo Sprendimą panaikinti nėra.

Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad už atsiliepimų parengimą patyrė 1 179,75 Eur išlaidų (877,25 Eur ir 302,50 Eur).

Trečiojo suinteresuoto asmens Centro prašymas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog kreipdamasi į teismą pareiškėja prašė panaikinti Ministerijos 2024-06-05 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Centro 2024-03-18 protokolą Nr. VGK-8 ir jame priimtus nutarimus Nr. 1 - („6 klasės mokinei A. M. pareikšti žodinį įspėjimą dėl Mokinių elgesio taisyklių pažeidimo“); Nr. 3 – („pakartotinai informuoti mokinės A. M. mamą apie dukros Mokinių elgesio taisyklių pažeidimą ir pareikštą žodinį įspėjimą. Siūlyti mamai paskatinti dukrą laikytis Centro Mokinių taisyklių (atsakinga M. M.)“. Atsakovei ir Centrui pateikus atsiliepimus į skundą, pareiškėja 2024-09-16 pateikė patikslintą skundą, kuriuo atsisakė dalies reikalavimo ir prašė panaikinti Ministerijos 2024-06-05 sprendimą Nr. SR-2047. Teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Darytina išvada, jog galutiniu teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Centro teisės.

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 161 Eur (2024 m. I ketvirtis).

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už atsiliepimo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 2 161 Eur = 5 402,5 Eur). Prašoma priteisti už atsiliepimų parengimą suma 1 179,75 Eur neviršija maksimalios priteistinos sumos, pagrįsta apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais, todėl ji priteistina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. M. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos J. M. 1 179,75 Eur (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt devynis eurus, 75 ct) trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro naudai teismo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.