Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-04-18 · Civilinė byla Nr. e2-3534-535/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
e2-3534-535/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41780-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Ieškovas
AAS BTA Baltic Insurance Company
Atsakovas
N. O.
Trečiasis asmuo
V. Š.
Advokatai
Tatjana Kočegarova
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3534-535/2016Proceso Nr. 2-68-3-41780-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,sekretoriaujant Natalijai Kudzevičienei,vertėjaujant Irinai Pikčilingienei,

dalyvaujant ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, atstovui advokatui M. S.,

atsakovei N. O., atsakovės N. O. atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai,trečiajam asmeniui V. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei N. O. dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo.

ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, su ieškiniu, prašydamas priteisti iš N. O. ieškovo naudai 3 067,76 Eur ir 70 Eur bylinėjimosi išlaidas sumokant į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, priteisti iš atsakovės, ieškovo naudai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5 procentus metinių palūkanų.

Ieškovas nurodė, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą.

2014-09-08 Vilniuje įvyko autoįvykis, kurio metu apgadintas OPEL ZAFIRA v/n (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku pripažintas V. Š., kuris vairavo N. O. priklausančią transporto priemonę VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas vadovaujantis Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2015 birželio 17 dienos sprendimu, draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką - 3067,76 Eur, dėl apgadintos transporto priemonės OPEL ZAFIRA v/n (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Nagrinėjamoje byloje pagal draudimo sutarties Nr.12 5469581 sąlygas, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2014-08-21 dienos. Įvykis buvo 2014-09-08 dieną; Draudėja – atsakovė, šios įmokos nesumokėjo.

Šalies argumentai

Atsakovė N. O. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje atsiuntė N. O. 2015-10-19 pretenziją, reikalaudamas atlyginti 3067,76 Eur. Pretenzija grindžiama tuo, kad 2014-09-04 Stepono Batoro g. įvyko eismo įvykis, kuriuo metu apgadintas trečiųjų asmenų turtas; automobilio OPEL ZAFIRA, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), šio eismo įvykio kaltininku pripažintas V. Š., vairavęs automobili VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojo civilinė atsakomybė avarijos metu buvo apdrausta BTA (draudimo sutartis Kr. 6253153/5469581, draudėjas- N. O.).

N. O., prieš perduodama panaudos pagrindais automobilį VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) V. Š., informavo jį, kad minėtas automobilis nėra apdraustas ir įpareigojo V. Š. tai padaryti. Todėl V. Š., prieš paimdamas transporto priemonę iš jos savininkės, 2014-09-04 10.43 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambino draudikui - draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje (toliau-BTA) šios įmonės viešai skelbiamu telefonu (pokalbis buvo įrašomas) ir jam buvo suteikta informacija, kad automobilio VW Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimas yra galiojantis, galioja dar metus ir kad pakartotinai automobilio drausti nereikia. Apie tai, kad draudimo įmoka nėra sumokėta, kad sutartis bus nutraukta, V. Š. informuotas nebuvo.

V. Š. buvo pateikta Biuro 2014-11-12 pretenzija dėl žalos sureguliavimo byloje Nr. 1409302765 10592,36 Lt sumai dėl jo kaltės įvykusio eismo įvykio, kurio metu jo vairuojamas automobilis VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), anot biuro, nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl ko padarytą aukščiau minėtą žalą įvykyje apgadinto automobilio OPEL ZAFIRA, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui atlygino biuras.

Nurodė, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartis automobiliui nebuvo sudaryta ne dėl draudėjo, bet dėl draudiko kaltės, nes draudikas akivaizdžiai suklaidino draudėją (ką patvirtina telefoninio pokalbio garso įrašas), todėl reikalauti iš V. Š. išmokėtos pinigų sumos grąžinimą nėra pagrindo.

Trečiasis asmuo V. Š. kreipėsi į Lietuvos Respublikos banką, prašydamas pripažinti 2014-09-08 Vilniuje, įvykusį eismo įvykį, kuriame dalyvavo transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju įvykių, ir įpareigoti draudiką „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje išmokėti 3067,75 Eur draudimo išmoką. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansų paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius 2015-06-17 sprendimu Nr. 242-175 „Dėl V. Š. ir „BTA Baltic Insurance Company“ ginčo nagrinėjimo“ nusprendė patenkinti pareiškėjo V. Š. reikalavimą, rekomenduojant „BTA Baltic Insurance Company“ SE pripažinti 2014-09-08 eismo įvyki, kuriame dalyvavo pareiškėjo vairuojama transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis OPEL ZAFIRA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju įvykiu ir rekomenduoti draudikui išmokėti 3 067,75 Eur draudimo išmoką pagal biuro 2014-11-12 pretenziją Nr. S-1346-(4.11). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas 2015-11-23 raštu informavo, jog kreipimąsi pagrindu LB pradėjo ginčo nagrinėjimo procedūrą. Nesulaukdami procedūros pabaigos BTA teikia ieškinį teismui. Dėl sutarties nutraukimo arba pareigos sumokėti draudiminę įmoką (kuri nebuvo sumokėta būtent dėl BTA kaltės) ieškovas į atsakovę nesikreipė, įvykį draudžiamuoju pripažino tiktai vykdydamas LB rekomendacijas, po autoįvykio.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo V. Š. su ieškiniui nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo pradžioje pasiskolino iš ieškovės minėtą VW Golf automobilį. 2014-09-04 10.43 V. V. (liudytojas šioje civilinėje byloje), paprašytas trečiojo asmens, paskambino draudimo įmonei, kur jį patikino, kad automobilio civilinės atsakomybės draudimas yra galiojantis, galioja dar metus ir pakartotinai jo drausti nereikia. Apie tai, kad įmoka nesumokėta, o sutartis nutraukta, trečiasis asmuo informuotas nebuvo. Nurodė, kad viešoje erdvėje taip pat buvo informacija apie tai, kad automobilis draustas. Nurodė, kad esama situacija susiklostė dėl ieškovo kaltės, kuris pats užkirto kelią sumokėti draudimo įmoką.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, iš esmės pakartojo atsiliepimuose į ieškinį nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad pusę metų nesinaudojo ginčo automobiliu ir perduodama automobilį naudotis trečiajam asmeniui tiksliai nežinojo ar galioja draudimas, todėl nurodė trečiajam asmeniui pasidomėti šiuo klausimu. Nurodė, kad pati dėl draudimo sutarties galiojimo nesidomėjo, su draudimo bendrove aiškinosi trečiasis asmuo, kuriam naudotis automobilis buvo perduotas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, kad jis, paprašytas trečiojo asmens paskambino draudimo įmonei dėl ginčo automobilio draudimo, o draudimo kompanija atsakė, kas ginčo automobilio draudimo polisas yra galiojantis. Liudytojas šią informaciją perdavė trečiajam asmeniui. Taip pat nurodė, kad informaciją jis patikrino ir VĮ „Regitra“ tinklapyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2014-08-16 ieškovas sudarė su atsakove draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą.

2014-09-08 dieną Vilniuje įvyko autoįvykis, kurio metu apgadintas OPEL ZAFIRA v/n (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku pripažintas V. Š., kuris vairavo N. O. priklausančią transporto priemonę VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini).

Ieškovas vadovaujantis Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2015 birželio 17 dienos sprendimu, draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką - 3067,76 Eur, dėl apgadintos transporto priemonės OPEL ZAFIRA v/n (duomenys neskelbtini).

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Įstatymo (tolau – TPVCAPDĮ) tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų – jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012; kt.).

TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad ši draudiko teisė savaime nėra ribojama (veikiama) TPVCAPDĮ nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. BUAB „Cargo and go“, bylos Nr. 3K-3-123/2013). Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012).

TPVCAPDĮ 4 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

Remiantis minėtu TPVCAPDĮ 4 str. darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju už draudimo sutarties sudarymą automobiliui VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini) atsako transporto priemonės savininkė atsakovė N. O..

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad perdavė transporto priemonę trečiajam asmeniui tiksliai nežinodama, ar transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pati atsakovė transporto priemonės draustumu nesidomėjo, paliko šį klausimą išsiaiškinti trečiajam asmeniui. Ieškovė nurodė, kad draudimo polisą buvo palikusi, todėl galima daryti išvadą, kad ieškovė asmeniškai nesidomėjo transporto priemonės draustumu, nors įstatymas tokią pareigą nustato būtent transporto priemonės savininkui. Kaip minėta aukščiau, įstatymas draudžia leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Todėl šiuo atveju atsakovės teiginys, kad dėl transporto priemonės draustumo ir draudimo įmokų mokėjimo ji nebuvo tikra, vertintinas kritiškai ir, teismo nuomone, šiuo atveju rodo atsakovės abejingumą galimai kilsiančioms neigiamoms pasekmėms.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įvykus eismo įvykiui ir po jo, ieškovei sužinojus, kad yra nesumokėta įmoka už draudimo apsaugą, dėl ko kilo ginčai, atsakovė nebandė mokėti draudimo įmokos pavėluotai. Ieškovo teigimu, minėta draudimo įmoka nesumokėta iki šiol.

Į civilinę bylą yra pateiktas garso įrašas (2014-09-04 10.43 val.), kuriame girdėti liudytojo V. V. (kuris skambino į ieškovo (BTA) draudimo bendrovę paprašytas trečiojo asmens) pokalbis su BTA atstovu, kur V. V. paklausė ar draudimas automobiliui VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini) galioja. BTA darbuotojas nurodė, kad „draudimas galioja, jis galioja visus metus, tad dėl to problemų neturėtų kilti...„galite važinėti, draudimo apsauga kaip ir galioja.“ Pažymėtina, kad BTA darbuotojas pokalbio metu informavo, kad su savimi reikia turėti draudimo polisą, nes jo gali prireikti, pavyzdžiui įvykus eismo įvykiui. BTA atstovas nurodė, kad norint gauti patį polisą reikia teikti prašymą ir reikalingi paties draudėjo asmens duomenys. Taip pat kaip draudėja pokalbyje buvo nurodyta atsakovė N. O.. Taigi iš pokalbio turinio galima daryti išvadą, kad dėl paties draudimo poliso gavimo reikėjo atsakovės duomenų ir prašymo.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad 2014-08-16 draudimo polisas minėto skambučio metu buvo sudarytas, tačiau pagal draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2014-08-21 dienos. Eismo įvykis, kurio kaltininkas buvo trečiasis asmuo įvyko 2014-09-08. Draudėja – atsakovė, draudimo įmokos nesumokėjo, todėl kilo TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyti padariniai.

Nors, tikėtina, kad 2014-09-04 telefoninis pokalbis galėjo suklaidinti trečiąjį asmenį dėl transporto priemonės draustumo, nes trečiasis asmuo neturėjo reikiamų dokumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadas apie transporto priemonės draustumą (draudimo poliso, įmokas patvirtinančių dokumentų), tačiau pilną informaciją galėjo turėti ir gauti tik atsakovė. Šiuo atveju atsakovės pareiga buvo laiku mokėti draudimo įmokas ir domėtis transporto priemonės draustumu. Vien tai, kad atsakovė lengvabūdiškai, žinodama, kad transporto priemonė galimai yra nedrausta, leido perimti ją trečiajam asmeniui ir paliko trečiojo asmens diskrecijai spręsti klausimą dėl transporto priemonės draudimo, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir toleravo galimas neigiamas pasekmes, pati aktyviai netikrindama informacijos dėl transporto priemonės draudimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės draudimo poliso neišsaugojimas ar nežinojimas kada reikia mokėti draudimo įmoką yra atsakovės atsakomybės klausimas, atkreipiant dėmesį, kad išskirtinai atsakovė, pati būdama draudėja turėjo galimybę tinkamai gauti oficialią informaciją apie draudimo galiojimą, įmokėtas įmokas ir kitą su savo transporto priemonės draudimu susijusią informaciją.

Nors liudytojo V. V. pokalbis su ieškovo įmonės atstovu galėjo klaidinti trečiąjį asmenį (kuris yra fizinis asmuo) dėl transporto priemonės draustumo, tačiau tai nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą, nes šiuo atveju atsakovė pati asmeniškai nesidomėjo transporto priemonės draudimu ir pati patvirtino, kad apie tai nieko nežinojo.

Teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis).

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais ir paminėtomis teisės normomis, ieškovo reikalavimas dėl 3 067,76 Eur tenkintinas visiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė draudimo išmokos dydžio neginčijo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 69 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 259 str., 260 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, į. k. 300665654, iš atsakovės N. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 067,76 Eur išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič