Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-07-08 · Civilinė byla Nr. 2S-459-267/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-08
Bylos Nr.
2S-459-267/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02012-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Ieškovas
D. L.
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-459-267/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02012-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5.; 3.3.2.4.;3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-100-832/2019 pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei A. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo išnagrinėjus ieškovo D. L. prašymą dėl baudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. balandžio 12 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi ieškovui D. L. paskirta 1000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, motyvuojant tuo, kad nušalinimas teisėjui pareikštas pakartotinai, nesant tam teisėto pagrindo dėl aplinkybių, kurios ieškovui buvo žinomos reiškiant ir pirmą nušalinimą, kuris buvo atmestas.

2. 2019 m. balandžio 26 d. teisme gautas ieškovo D. L. prašymas panaikinti teismo skirtą baudą. Nurodoma, kad bauda skirta neteisėtai, ieškovo veikoje nėra piktnaudžiavimo fakto, o nušalinimas teisėjui M. K. buvo pareikštas vadovaujantis asmenine patirtimi ir bendraujant su buvusiu prokuroru, o dabar teisėju M. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismas Mažeikių rūmai 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo D. L. prašymą atmetė.

4. Teismas vertino, kad ieškovas D. L. pareikšdamas pakartotinį nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui M. K. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, reiškiant pirmąjį nušalinimą ieškovui buvo žinomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas antrasis nušalinimas. Antrąjį ieškovo D. L. nušalinimą teismas vertino kaip siekį veikti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne siekiant pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs prašyme panaikinti baudą išdėstytus ieškovo argumentus, teismas sprendė, jog ieškovas D. L. nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti paskirtos baudos teisėtumu bei pagrįstumu, todėl D. L. prašymą dėl baudos panaikinimo teismas atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas D. L. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi skirtą 1000 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apelianto teigimu, sprendžiant pareikšto nušalinimo klausimus nebuvo argumentuotai išdėstyta susiklosčiusi konfliktinė teisėjo M. K. ir advokato V. G. situacija. Skirta bauda apelianto nuomonės apie teisėją M. K. nepakeis – tai yra šališkas, neobjektyvus ir neteisingas jo atžvilgiu teisėjas. Apeliantas įsitikinęs, kad piktnaudžiavimo faktas teismo nebuvo nustatytas, nes pakartotinis nušalinimas dar nereiškia ir piktnaudžiavimo. Nei teismas, nei advokatas neįspėjo apelianto, kad už pakartotinį nušalinimą gali būti skiriama bauda. 1000 Eur bauda skirta neteisėtai, apelianto veikoje nėra piktnaudžiavimo fakto, teisėjui M. K. nušalinimas buvo pareikštas vadovaujantis asmenine patirtimi kaip bendraujant su buvusiu prokuroru, o dabar teisėju, todėl bauda turi būti panaikinta. Apelianto nuomone, vieno teisėjo nušalinimo klausimo sprendimo pavedamas to paties teismo teisėjui, o ne teismo pirmininkui, yra ydingas ir neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

9. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

10. Nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas ((CPK 68 straipsnio 5 dalis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

11. Teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad buvo pažeista nušalinimo klausimų išsprendimo tvarka, kadangi abu teismo posėdžiuose pareikštus nušalinimus bylą nagrinėjęs teisėjas perdavė spręsti Telšių apylinkės teismo pirmininko paskirtam teisėjui K. S. (CPK 69 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju 2019 m. vasario 28 d. ieškovo D. L. atstovo advokato V. G. pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui M. K. buvo grindžiamas į bylą trečiuoju asmeniu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone (toliau – VTAS) neįtraukimu ir termino atsiliepimui pateikti nenustatymu. Taip pat nurodoma, kad teismas nepriėmė A. L. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą bei neatidėjo bylos nagrinėjimo, kad šalys galėtų sudaryti taikos sutartį. Be to, teismas reikalavo pateikti pažymą apie A. L. mokymąsi. 2019 m. balandžio 9 d. ieškovas D. L. teismo posėdžio metu pareikštą pakartotinį nušalinimą teisėjui M. K. argumentavo tuo, kad anksčiau šis teisėjas nagrinėjo kitas bylas su ieškovu D. L. ir priėmė neva neteisėtus sprendimus, neleido susipažinti su bylos medžiaga, anksčiau būdamas prokuroru skundė priimtą nuosprendį, nagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą ir nubaudė D. L., o Šiaulių apygardos teismas nutarimą panaikino.

13. Vertindamas pirmąjį ieškovo pareikštą nušalinimą teisėjui, teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. 2019 m. vasario 28 d. ieškovo atstovo reikštas nušalinimas teisėjui buvo grindžiamas tik teisėjo procesinių veiksmų netinkamu atlikimu, taigi, nurodomos aplinkybės iš esmės yra išimtinai procesinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. 2019 m. balandžio 9 d. ieškovo pakartotinis pareiškimas nušalinti teisėją buvo grindžiamas argumentais, kurie iš esmės apeliantui buvo žinomi reiškiant pirmąjį nušalinimą, tačiau jie nebuvo nurodyti ir iš esmės buvo orientuoti ne į teisėjo šališkumą galinčias pagrįsti aplinkybes, bet į teisėjo anksčiau apelianto atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų kritiką bei išskirtinai paremtos ieškovo asmeniniu vertinimu. Nagrinėjamo atskirojo skundo turinys patvirtina, kad nušalinimą teisėjui ieškovas grindžia subjektyviais argumentais, išimtinai dėl teisėjo asmens, nurodydamas apie konfliktinę jo atstovo advokato V. G. ir teisėjo situaciją, kuri yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo veiksmai, kai nušalinimas reiškiamas ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, o tik dėl to, kad proceso šaliai nepatinka bylą nagrinėjantis teisėjas, kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti apeliantui CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl jos dydžio.

14. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis). Įvertinus apelianto padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, poveikio mastą bylos operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), taip pat CPK 107 straipsnį, reglamentuojantį baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paskirta 1 000 Eur dydžio teismo nuobauda siekiami tikslai gali būti pasiekti paskyrus ir mažesnę – 200 Eur dydžio baudą. Nagrinėjamu atveju apeliantui paskirtą baudą sumažinus iki 200 Eur, jos dydis laikytinas proporcingu bei atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 107, 302 straipsniai; CK 1.5 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus sprendžia, kad skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartis dėl teismo nuobaudos panaikinimo turi būti pakeista, sumažinant apeliantui paskirtą baudą iki 200,00 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kiti apelianto argumentai nepaneigia teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartį pakeisti: ieškovo D. L. prašymą patenkinti iš dalies – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi skirtą 1000 Eur baudą sumažinti iki 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų).

Teisėja Danutė Burbulienė