Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2019 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 64¹ straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto. 2019 m. gegužės 14 d. paleistas atlikus bausmę;

2) 2019 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto. 2020 m. balandžio 10 d. paleistas atlikęs bausmę;

3) 2020 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 63 straipsnio 1, 4 dalis – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2022 m. birželio 30 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. rugsėjo 13 d., apie 13.20 val., namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine L. M. metu, tyčia sudavė jai smūgį kumščiu į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. R. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Patvirtino, kad 2022 m. rugsėjo 13 d., adresu (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu su sugyventine gyvena, vartojo alkoholį. Jautėsi apsvaigęs ir nuėjo miegoti. Prabudo nuo smūgių. Pažįstamas vardu M. jam smūgiavo, sakė, už tai, kad jis muša L. Jis nesuprato apie ką M. kalba, nes neprisiminė, kad būtų mušęs L. M. išėjus, jis dar gėrė alaus ir vėl nuėjo miegoti, o po to atvažiavo policija. Konflikto nepamena ir kaip sudavė L., taip pat nepamena. Gali būti, kad jis jai pasakė: „dink, gausi“, o ji pasakė: „duok, pažiūrėsim, kas bus“ ir tada jis trenkė. Jis tiksliai to nepamena, bet taip dažniausiai būna. Jei pati prašo, tai ir gauna.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais.

Liudytojas M. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai su juo buvo geri. Patvirtino, kad jam paskambinusi L. M. pasakė: „M., padėk“. Nuvažiavus, ji rodė gumbelį dešinėje pusėje prie smilkinio, sakė, kad kaltinamasis sudavė jai. Pačių muštynių jis nematė. Ji sakė, kad V. ją skriaudžia dėl to, kad nebuvo santykiavimo. Kai jis atvažiavo, V. jau gulėjo lovoje, todėl jis jį pakratė, sakė, kad keltųsi. Vėliau kartu dar ir alaus išgėrė. Nekilo mintis, kad L. gali meluoti, nes matė ant jos veido gumbelį. Patvirtino, kad apie įvykį telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui.

2022 m. rugsėjo 14 d. pokalbių suvestine nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. 17.08 val. ir 17.22 val. M. M. Bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad prieš L., kurios pavardės nežino, smurtauja jos sugyventinis. Pranešimų skaitmeninės garso įrašų kopijos perkeltos į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 20-22).

2022 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta 10 vaizdo įrašų, užfiksuotų prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie bylos medžiagos pateiktų LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įrašuose užfiksuotas L. M. pasakojimas policijos pareigūnams apie sugyventinio V. R. prieš ją panaudotą fizinį smurtą. Nurodė, kad V. R. jai sėdinčiai kumščiu smogė į veidą, nuo smūgio skaudėjo. Parodė pareigūnams sumuštą vietą. V. R., kuris buvo akivaizdžiai apsvaigęs, neigė smurtavęs prieš sugyventinę. Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 26-29).

2022 m. rugsėjo 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos G. L. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė asmuo, vardu M. L. M. įvykio vietoje pareigūnams paaiškino, kad konflikto metu sugyventinis V. R. kumščiu jai sudavė į veidą, sukėlė fizinį skausmą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – patinimas kairio antakio srityje (1 t., b. l. 30-33).

2022 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta - namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37-43).

2022 m. rugsėjo 14 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusiosios L. M. veido srityje virš kairiojo antakio matomas patinimas su melsvai gelsvos spalvos kraujosruva 25x10 mm dydžio. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 57-62).

2022 m. rugsėjo 14 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad V. R. kaktos kairėje matoma 15x10 mm dydžio melsvai rausva kraujosruva, arčiau plaukų linijos 20x12 mm dydžio paviršinis odos nubrozdinimas, pasidengęs šašu rausvais pakraščiais. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 121-126).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARPK-0148 įrašų kopijos nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. 18.23 val., atlikus asmens blaivumo testą, V. R. nustatytas 2,66 prom. girtumas, L. M. asmens blaivumo testo atlikti nepavyko (nesugebėjo įpūsti) (1 t., b. l. 34-36).

V. R. kaltė jam padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įrodyta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota kaip L. M. pareigūnams pasakė, kad jai sudavė sugyventinis V. R. bei parodė sužalojimo žymes kaktoje; asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotos L. M. sužalojimo žymės; liudytojo M. M. parodymais, kad nukentėjusioji jam sakiusi, kad jai sudavė V. R., matė ant jos kaktos sužalojimo žymes, pranešė bendrajam pagalbos centrui, bei kitais rašytiniais įrodymais. Savo kaltės neneigia ir pats V. R.. Nukentėjusiosios L. M. parodymais, perskaitytais teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje, numatyta tvarka nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. M. patvirtino, kad su sugyventiniu V. R. 2022 m. rugsėjo 13 d. vartojant alkoholinius gėrimus, kilo konfliktas. Konflikto metu sugyventinis pasakė, kad jai tuoj trenks. Jam atsakė – „Bandyk“. Iš karto po to V. R. pakilo nuo savo lovos, priėjo prie jos sėdinčios ir dešiniu kumščiu smogė į veidą kairio antakio srityje, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgio pašoko nuo lovos ir pabėgo iš namo. Prie savęs turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Užsidariusi lauko tualete, paskambino M. M. ir jam pasakė, kad sugyventinis prieš ją smurtavo, prašė padėti. Pati pareigūnų nekvietė, nes bijo, kad sugyventinis, tai sužinojęs, vėl gali ją mušti. Atvykusiems pareigūnams papasakojo apie prieš ją panaudotą smurtą, parodė veido sritį, į kurią buvo suduota (1 t., b. l. 50-53).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine L. M. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai L. M. smūgį kumščiu į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą.

Kaltinamojo V. R. padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: V. R. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei smurtą prieš tą patį asmenį (1 t., b. l. 132-138), administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 171-173).

Parinkdamas bausmės rūšį kaltinamajam, teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad jo pavartotas smurtas nebuvo intensyvus, pasireiškė vienu smūgiu, bei į tai, kad nukentėjusioji kaltinamajam atleido, pretenzijų neturėjo ir nepageidavo būti pripažinta nukentėjusiąja. Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis kaltinamajam V. R. parinktina bausmės rūšis – areštas, nustatant maksimalų bausmės dydį – 90 parų.

Kadangi byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. 17.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 09.42 val. (2 paros).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena su pranešimu bendrajam pagalbos centrui ir elektroninę laikmeną su vaizdo įrašais, užfiksuotais prie policijos pareigūnų tarnybinių uniformų pritvirtintomis kameromis, paliktini saugoti prie bylos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Įstatymų leidėjas numatė, jog siekiant užtikrinti rungimosi principą, taip pat teisės į gynybą principo įgyvendinimą, dalyvauja ne tik kaltinimo, bet ir gynybos pusė. Šių aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Esant teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju būtų nesuderinamas su šio teise į gynybą ir gali būti laikomas ribojančiu galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Teismas, atsižvelgdamas į esamą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos (100 EUR, 2 tomas, b.l.6-9) iš kaltinamojo V. R. už gynėjo privalomą dalyvavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kai įstatymo yra pripažintas būtinas gynėjo dalyvavimas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, neturi būti priteistos. Be to, vertinant prašymą dėl išlaidų priteisimo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis bedarbis, todėl darytina išvada, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma iš esmės pablogintų kaltinamojo turtinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Išaiškinti V. R., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo jis privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, adresu Kaunas, Technikos g. 34, Kaunas, atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką V. R. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. 17.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 09.42 val.

Kaltinamajam V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną su pranešimu bendrajam pagalbos centrui ir elektroninę laikmeną su vaizdo įrašais, užfiksuotais prie policijos pareigūnų tarnybinių uniformų pritvirtintomis kameromis, palikti saugoti prie bylos.

Nepriteisti iš kaltinamojo V. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.