Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4000-853/2021, pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui C. R. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. R. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė L. R. nuosavybė. Ieškovė prašė atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.

2. Nurodė, kad su atsakovu C. R., kilusiu iš (duomenys neskelbtini), susituokė 1988 m. Mažeikių rajono apylinkės teismo 1992 m. sausio 6 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, tačiau ieškovė ištuokos liudijimą Civilinės metrikacijos skyriuje atsiėmė tik 1992 m. gegužės 20 d. 1992 m. balandžio 22 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė įsigijo (privatizavo) vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė pati santaupų neturėjo, todėl pinigus butui įsigyti jai dovanojo tėvai, tačiau nėra rašytinių įrodymų liudijančių šį faktą. Atsakovo, ar šalių bendros lėšos negalėjo būti panaudotos ginčo butui įsigyti, kadangi atsakovas niekada negyveno Lietuvos Respublikoje, o jo ir ieškovės ryšiai nutrūko dar 1990 m., be to, ieškovė beveik 30 metų viena valdė butą ir prižiūrėjo (mokėjo mokesčius) ir per visą tą laiką atsakovas į butą pretenzijų nepareiškė. Mano, jog įstatyme įtvirtinta prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, yra paneigta. Atsakovo gyvenamoji vieta ieškovei nežinoma, todėl procesinius dokumentus prašo jam įteikti viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, nurodytiems šioje nutartyje.

4. Teismas nurodė, kad ginčo turtą pripažinus asmenine ieškovės nuosavybe, jo apimtimi pasikeis ieškovės turtinė padėtis, t. y. gerės, ir padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai yra turtinio pobūdžio (susiję su daiktinėmis teisėmis).

5. Teismas pažymėjo, jog ieškinyje nėra nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta, ieškinys ir jo priedai nėra išversti į atsakovui suprantamą kalbą, ieškinyje nėra nurodyta ieškinio suma ir sumokėtas atitinkamas žyminis mokestis, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau -CPK ) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir nustatė terminą trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantės L. R. atstovas advokatas G. G. prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4000-853/2021 ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Reikalavimas pripažinti butą asmenine ieškovės nuosavybe, tuo pagrindu, kad butą ji įsigijo už asmenines lėšas, po to, kai teismo sprendimu jau buvo išsituokusi ir nutraukusi bet kokius ryšius su atsakovu, nereiškia, kad patenkinus šį reikalavimą ieškovė praturtės. Prieš trisdešimt metų įsigijusi butą už tėvų dovanotus pinigus, ieškovė visą tą laiką butą viena išlaikė ir prižiūrėjo, gerino jo būklę. Norėdama butą parduoti, ieškovė sužinojo, kad formaliai į buto dalį turi teisę jos buvęs sutuoktinis, nes ištuokos liudijimas jai buvo išduotas vienu mėnesiu vėliau, nei ji įsigijo ginčo butą. Ieškovė tik siekia paneigti prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl, šis ginčas turėtų būti priskirtas „kitų ginčų“ (neturtinių) kategorijai ir apmokestintas 75 Eur žyminiu mokesčiu.

6.2. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) tautybės. Ieškovei nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta, taip pat jai nežinoma, kokioje šalyje jis dabar gyvena ir kokia kalba jam būtų priimtina. Gyventojų registrų tarnyba pateikė pažymą, jog duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą neturi. Ieškovė neturi galimybės sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą, todėl siekia pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 131 straipsnyje numatyta galimybe procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovo niekas nesieja su Lietuvos Respublika ir jis čia neturi jokių turtinių interesų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo

10. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką reglamentuojančio CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

11. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą, nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo nustatė, kad 1) ieškinyje nėra nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta; 2) ieškinys ir jo priedai nėra išversti į atsakovui suprantamą kalbą: 3) ieškinyje nėra nurodyta ieškinio suma ir sumokėtas atitinkamas žyminis mokestis, numatytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio

12. Apeliantė nesutinka, su teismo vertinimu, kad ieškinys yra turtinis, kadangi jos teigimu apeliantė butą įsigijo iš savo lėšų ir jame visą laiką gyveno, todėl patenkinus ieškinį jos turtinė padėtis nesikeis.

13. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo ją realizuoti ne bet kokiu būdu, o laikydamasis privalomos nustatytos tvarkos. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, todėl teismai, spręsdami procesinių dokumentų priėmimo klausimą, turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymo numatytais būdais.

14. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka priklauso nuo to, kokio pobūdžio – turtiniai ar neturtiniai – reikalavimai jame yra keliami. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos, o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausančia nuo ginčo dalyko vertės. Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.

15. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir, ar ieškovei kilo pareiga mokėti už šį reikalavimą proporcinį žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad žyminio mokesčio už tokį ieškinio reikalavimą dydis apskaičiuotinas pagal proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles, numatytas CPK 80 straipsnio 1 dalyje.

16. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu, t. y. jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu bei nėra galimybės reikalavimo įvertinti konkrečia pinigine išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

17. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė jos teigimu butą įsigijo po to, kai Mažeikių rajono apylinkės teismo 1992 m. sausio 6 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, tačiau santuokos nutraukimas (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruotas 1992 m. gegužės 20 d. Vadovaujantis santuokos nutraukimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsniu, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Atsižvelgiant į galiojusį teisinį reglamentavimą, ginčo butas laikytinas įgytu ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, o įregistravus santuokos nutraukimą, ieškovės ir atsakovas butą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė prašydama turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, siekia, jog būtų paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija ir būtų pripažįstama ieškovės asmeninė teisė į butą, todėl, nurodyto turto dalimi padidėtų jai nuosavybės teise priklausančio turto apimtis. Apeliacinės instancijos vertinimu, tenkinus ieškinį ir ginčo butą pripažinus ieškovės asmenine nuosavybe, jos turtinė padėtis keisis, t. y. jos valdomas turtas padidės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės reikalavimai yra turtinio pobūdžio (susiję su daiktinėmis teisėmis).

18. Esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019).

19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas dėl nuosavybės teisės į daiktą pripažinimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu kaip turtinis reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad CPK 85 straipsnis reglamentuoja taisykles, pagal kurias nustatoma ieškinio suma. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Apeliantei išaiškintina, kad CPK yra nustatyta galimybė asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 83, 84 straipsniai).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad santuokoje jos vardu įregistruota nuosavybė į butą būtų pripažinta jos asmenine nuosavybe. Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam priklauso po ½ jo dalį. Dėl to žyminis mokestis už ieškiniu reiškiamą reikalavimą mokėtinas nuo ½ dalies prašomos ieškovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti turto vertės (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl atsakovo gyvenamosios vietos

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė neturi galimybės sužinoti atsakovo gyvenamosios vietos, kadangi Lietuvos Respublikos gyventojų registrų tarnyba duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą neturi.

22. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti šiuos duomenis: dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, juridinio asmens pavadinimą, buveinę, kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kredito įstaigos rekvizitus. Jeigu šie duomenys ieškinyje nurodomi neteisingai arba jeigu jie iš viso nepateikiami, vadovaujantis bendrąja nuostata, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Be to visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą vertina atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes vadovaudamas CPK 115 straipsnio 44 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai.

23. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą, sudarytus sandorius ir pan. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodyta, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgos 4.2 punkte taip pat išaiškinta, kad, kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais (žr. Ten pat).

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, ar šalyje turintis leidimą gyventi asmuo, todėl Gyventojų registras neturi duomenų apie atsakovą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vien tai, kad Gyventojų registras neturi duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, neįrodo, kad apeliantė išnaudojo visas galimybes nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovė nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atitinkamas institucijas ar šios šalies ambasadą dėl atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo, todėl apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad tik nesant galimybės sužinoti tikslų atsakovo adresą, procesiniai dokumentai gali būti jam įteikti viešo paskelbimo būdu ar apeliantės (ieškovės) prašymu paskiriant byloje kuratorių (CPK 130, 131 straipsniai).

Dėl procesinių dokumentų vertimo į atsakovui suprantamą kalbą

27. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

28. Teismas skundžiama nutartimi įpareigojo apeliantę pateikti teismui procesinius dokumentus atsakovui suprantama kalba. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) tautybės ir gali kalbėti kita kalba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu susituokė 1988 m., o (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, t. y. ieškovė ir atsakovas gyveno kartu apie du metus, todėl teismo neįtikina apeliantės atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad jai nežinoma kokią kalbą supranta atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei yra žinoma, kokią kalbą supranta atsakovas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę pateikti įstatymų nustatyta tvarka ieškinio ir jo priedų patvirtintą vertimą į atsakovui suprantamą kalbą.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad nustatyti ieškinio trūkumai yra esminiai, tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, vadovavo teismų praktika ir pagrįstai įpareigojo apeliantę pašalinti skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Konstatavus, kad apeliacine tvarka apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai buvo taikytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, tačiau teismo nustatytas terminas yra pasibaigęs, ieškovei atnaujintinas terminas teismo įpareigojimui įvykdyti ir nustatytinas terminas pašalinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

31. Išaiškintina apeliantui, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, teismas turi teisę procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei L. R. terminą iki 2021 m. spalio 20 d. pašalinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovės atstovui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.