Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-01-11 · Administracinė byla Nr. I1-811-789/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-11
Bylos Nr.
I1-811-789/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02717-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 37.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I1-811-789/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02717-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2020 m. birželio 9 d. raštą Nr. 42-736 ,,Dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus“; 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 2S-2617 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir įpareigoti Vilniaus PN Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisiją (toliau – Komisija) pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus išnagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Vilniaus PN ir Departamentas neteisėtais, nepagrįstais ir netinkamai motyvuotais sprendimais nepatenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus PN Pusiaukelės namus (toliau – Pusiaukelės namai). Teigia, jog sprendimai, kuriais nepatenkintas jo prašymas, priimti neatsižvelgiant į aplinkybių visumą, į teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Taip pat tinkamai neįvertintas pavyzdingas pareiškėjo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir teigiami jų įvykdymo rezultatai, žema nusikalstamo elgesio rizika, jo galimybės dirbti laisvėje ir kitos aplinkybės, pagrindžiančios tikslingumą perkelti pareiškėją į Pusiaukelės namus. Nesant tam prieštaraujančių aplinkybių, nėra pakankamo pagrindo abejoti, kad pareiškėjas, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymi, jog nepagrįstai atsisakyta sudaryti palankias sąlygas jo tolesnei socialinei reabilitacijai, mažinti ir taip žemą jo nusikalstamo elgesio riziką, sudaryti sąlygas jį intensyviai rengti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Akcentuoja, kad jis bausmę atlieka lengvojo režimo sąlygomis, atliko vieną trečdalį bausmės, vykdo socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, skatintas 7 kartus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (29 balai), per visą bausmės atlikimo laikotarpį nė karto nebuvo baustas, duomenų apie alkoholio ar (ir) narkotikų bei psichotropinių medžiagų vartojimą bausmės atlikimo metu užfiksuota nebuvo. Pareiškėjui atitinkant visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nurodytus reikalavimus, keliamus nuteistiesiems, kurie nori būti perkelti į pataisos įstaigos specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus, jo prašymas dėl perkėlimo turėjo būti patenkintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Komisija 2020 m. birželio 1 d. vykusiame posėdyje nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN padalinį – Pusiaukelės namus. Posėdyje dalyvavusių Komisijos narių balsų dauguma Komisija priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo perkelti pareiškėją iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) į Vilniaus PN Pusiaukelės namus. Komisija įvertino pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, galimybę dirbti laisvėje bei kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimui dėl pareiškėjo perkėlimo į Pusiaukelės namus.

Komisija, įvertinusi minėtas aplinkybes, atkreipė dėmesį į didelę pareiškėjo neatliktos bausmės dalį, į tai, kad jis įvykdė sunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą, į neaiškų nusikalstamo elgesio rizikos pokytį, svyruojantį nuo vidutinės iki žemos rizikos. Šios aplinkybės neleido Komisijai daryti išvados, kad išėjęs į laisvę pareiškėjas laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl to Komisija nusprendė siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Pusiaukelės namus. Atsakovo teigimu, Komisija įvertino visas aplinkybes, turėjusias reikšmės Komisijos sprendimui dėl pareiškėjo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Nors pareiškėjas buvo skatintas, nebuvo baustas, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, esminę reikšmę priimant sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo turėjo kita aplinkybė – jo bausmės atlikimo pabaiga 2025 m. rugpjūčio 12 d., t. y. nagrinėjant pareiškėjo prašymą dar buvo likusi didelė neatliktos bausmės dalis. Komisija taip pat vertino ir tai, kad pareiškėjas nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalis).

Pažymi, kad Komisija yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, ji turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus. Komisija, įgyvendindama šią diskrecijos teisę, vadovaujasi ne tik asmenų noru būti perkeltiems į Pusiaukelės namus, bet ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju apima siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų ir tai daryti veiksmingai. Todėl, atsakovo nuomone, nei Vilniaus PN, nei Departamentas jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, o priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, jų naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Prašymo netenkinimas, atsakovo teigimu, neatima iš pareiškėjo galimybės ateityje pakartotinai inicijuoti perkėlimo į Pusiaukelės namus procedūrą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų 2020 m. birželio 9 d. rašto Nr. 42-736 ,,Dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 2S-2617 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei įpareigojimo pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į Vilniaus PN Pusiaukelės namus nagrinėti iš naujo teisėtumo ir pagrįstumo.

Šioje byloje nagrinėtina ir spręstina, ar konkrečiu atveju minėtais Vilniaus PN raštu ir Departamento sprendimu nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar minėti aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucijos yra įsteigtos ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų panaikinti ginčijamus Vilniaus PN raštą ir Departamento sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir ginčijamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijami administraciniai aktai turėtų būti panaikinti.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-65-350/2017 (teisminio proceso Nr. I-58-1-00385-2011-5) nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Iš byloje pateiktų Pravieniškių PN-AK duomenų apie nuteistąjį nustatyta, jog pareiškėjo bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 12 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 12 d., bausmę pareiškėjas atlieka Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje.

Pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių su 2020 m. gegužės 26 d. prašymu Nr. 71/7/338 perkelti jį į Pusiaukelės namus. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2020 m. gegužės 26 d. sutikimą Nr. 71/7/339 teikti savo asmens duomenis Pusiaukelės namų administracijai, 2020 m. gegužės 26 d. sutikimą Nr. 71/7/340 dirbti bet kokį Pusiaukelės namų administracijos pasiūlytą darbą. Taip pat pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. pažymą Nr. (2019-147-PS)-363, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo mėn. raštą, kuriais patvirtinama, kad pareiškėjo brolis V. G. savo brolį priims gyventi adresu: (duomenys neskelbtini), bei Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. pažymą Nr. 19/08/12, kad įmonė UAB „Saločiai ir partneriai“ pasirengusi įdarbinti pareiškėją tinkuotoju-dažytoju.

Pravieniškių PN-AK, gavusi pareiškėjo prašymą, atliko socialinį jo asmenybės tyrimą. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-2793, kuri priimta 2020 m. gegužės 26 d., nuspręsta, kad pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema (29 balai), todėl yra pagrindas manyti, jog nuteistasis (pareiškėjas) laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat minėta išvada pareiškėjui rekomenduojama pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslus per 1 mėnesį nuo nuteistojo (pareiškėjo) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes taip būtų sudarytos galimybės tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus bei padėtų geriau integruotis į visuomenę. Tyrimo išvados padarytos įvertinus nuteistojo asmenybę, gyvenimo sąlygas, išsilavinimo ir darbo galimybes, socialinius ryšius su išoriniu pasauliu, gyvenimo stilių, bendravimo su kitais nuteistaisiais įgūdžius, emocinę būklę, mąstymą ir elgesį, dalyvavimą elgesio pataisos programose ir jos rezultatus bei kitas aplinkybes. Pravieniškių PN-AK socialinio tyrimo išvadą ir kitus pareiškėjo dokumentus persiuntė Vilniaus PN direktoriui.

Vilniaus PN 2020 m. birželio 1 d. įvyko Drausmės komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus (Drausmės komisijos posėdžio 2020 m. birželio 1 d. protokolas Nr. 41-74). Posėdyje dalyvavusių Komisijos narių balsų dauguma Komisija priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, motyvuodama tuo, kad likusi bausmės dalis yra didelė, neaiškus nusikalstamo elgesio rizikos pokytis iš vidutinės į žemą riziką, siejo tai su formalių įsipareigojimų vykdymu, bet ne nuteistojo (pareiškėjo) vidiniu noru valdyti problemines sritis. Atkreipė dėmesį į nuteistojo smurtinio elgesio potenciją, kad nuteistasis aiškiai stokoja savivokos, nesuteikdamas reikšmės savo impulsyviam elgesiui, pasižymi atsainiu požiūriu į savo veiksmų pasekmes ir apskritai į nusikalstamą veiką. Savo nusikalstamo elgesio minimizacija, visos atsakomybės neprisiėmimas sietini su apsunkintu priemonių poveikio priėmimu ir jo būtinumo atmetimu. Padarė išvadą, kad toks nuteistojo požiūris į savo neadaptyvų visuomenėje elgesį gali būti vertinamas kaip neturintis pažangos, bei parengė Vilniaus PN direktoriui 2020 m. birželio 8 d. siūlymą Nr. 85-32 „Dėl nuteistojo neperkėlimo į Pusiaukelės namus“.

Vilniaus PN direktorius, įvertinęs Komisijos siūlymą ir surinktą medžiagą, 2020 m. birželio 9 d. raštu Nr. 42-736 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ nepatenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį į Pusiaukelės namus. Atsisakymą iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti Komisijos siūlyme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN direktoriaus atsisakymu, 2020 m. birželio 19 d. kreipėsi į Departamentą dėl Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. birželio 9 d. rašto Nr. 42-736 „Dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus“ teisėtumo. Departamentas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 2S-2617 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu ir jį atmetė. Departamento direktorius sprendime nurodė, kad neigiamas sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas nuteistas už sunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą, o bausmės pabaiga numatyta 2025 m. rugpjūčio 12 d.

Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia dviem pagrindiniais argumentais: 1) nagrinėjant jo prašymą perkelti į Pusiaukelės namus jis atitiko visus BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl jo prašymas turėjo būti patenkintas; 2) ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 (toliau – Aprašas).

BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami lygtinai paleisti iš įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės (69 straipsnio 2 dalies 1 punktas); vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones (69 straipsnio 2 dalies 2 punktas); jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta (69 straipsnio 2 dalies 3 punktas); neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus (69 straipsnio 2 dalies 4 punktas); nebuvo perkelti iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų (69 straipsnio 2 dalies 5 punktas). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Iš nurodyto 69 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į pusiaukelės namus gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirosiose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį (3.1 punktas); turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3.2 punktas). Aprašo 5 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Prašyme nuteistasis nurodo, į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas. Pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (6.1 punktas); socialinio tyrimo išvadą (6.2 punktas); nuteistojo prašymą perkelti į pusiaukelės namus bei sutikimą atskleisti asmens duomenis (6.3 punktas); nuteistojo sutikimą dirbti pusiaukelės namų pasiūlytą darbą arba kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už pataisos įstaigos ribų (6.4 punktas); duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus (6.5 punktas); informaciją apie ankstesnius teistumus, bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą (6.6 punktas); nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę, kopiją arba išrašą (tik tuo atveju, jei Komisija neturi galimybės susipažinti su nuteistojo asmens byla) (6.7 punktas); informaciją apie bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, gautus paskatinimus (6.8 punktas); žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.) (6.9 punktas); galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (6.10 punktas); kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą (6.11 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė prašymą ir kitus būtinus dokumentus Pravieniškių PN-AK direktoriui dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus. Pravieniškių PN-AK atliko socialinį tyrimą ir padarė išvadą, jog pareiškėjas atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, socialinio tyrimo išvadą su kitais dokumentais persiuntė Vilniaus PN direktoriui.

Pagal Aprašo 8 punktą, pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus. Drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų (Aprašo 10 punktas): teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 punktas); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 punktas); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 punktas); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 punktas). Drausmės komisija, priimdama sprendimą, įvertina (11 punktas): likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos (11.1 punktas); nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (11.2 punktas); nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus (11.3 punktas); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (11.4 punktas); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (11.5 punktas); nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (11.6 punktas); nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (11.7 punktas); ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (11.8 punktas); kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (11.9 punktas).

Pataisos įstaigos direktorius, nusprendęs neįgyvendinti drausmės komisijos Aprašo 10.1 papunktyje nurodyto sprendimo, priima motyvuotą sprendimą neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus (15 punktas). Pagal Aprašo 18 punktą, Kalėjimų departamento direktorius, nusprendęs nepatenkinti teikimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, priima motyvuotą sprendimą neperkelti nuteistojo į kitą pataisos įstaigą. Jei nuteistojo prašymas perkelti į pusiaukelės namus nebuvo patenkintas, nuteistasis pakartotinai su prašymu perkelti į pusiaukelės namus gali kreiptis ne ankščiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo netenkinti prašymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimo dienos (19 punktas).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus PN direktorius, gavęs pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus, pavedė Komisijai išnagrinėti šį prašymą ir medžiagą. Išnagrinėjusi medžiagą, Komisija nusprendė pasiūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo perkelti nuteistąjį (pareiškėją) iš Pravieniškių PN-AK į Pusiaukelės namus. Šio siūlymo pagrindu Vilniaus PN direktorius priėmė ginčijamą raštą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą perkelti į Pusiaukelės namus. Apskundus šį raštą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, Departamentas nusprendė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir nepatenkino jo prašymo.

Pažymėtina, kad Komisija, Vilniaus PN ir Departamentas, nagrinėdami nuteistųjų prašymus perkelti į Pusiaukelės namus, veikia kaip viešojo administravimo subjektai, todėl jų veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo principo kylančius imperatyvus. Sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl jie turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ (redakcija, galiojusi priimant ginčijamus sprendimus) 8 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuteistojo prašymą perkelti į Pusiaukelės namus Komisijai pateikia pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, direktorius. Jis prieš tai privalo įvertinti, ar iš nuteistojo gautas prašymas atitinka nurodytas sąlygas ir ar yra pateikti visi reikalingi dokumentai. Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Vilniaus PN ir Departamentas, remdamiesi Komisijos siūlymu ir grįsdami sprendimą dėl nuteistojo (ne) perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti aiškius ir pakankamus motyvus dėl jų priimamo sprendimo patenkinti arba nepatenkinti nuteistojo prašymą.

Kaip jau minėta, Pravieniškių PN-AK atsakingų pareigūnų nuomone, pareiškėjas, pateikdamas prašymą priimti į Pusiaukelės namus, atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalyje ir Apraše nurodytas sąlygas, t. y. jo nusikalstamo elgesio rizika žema (29 balai), laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, atliko daugiau kaip vieną trečdalį bausmės (terminas suėjo 2019 m. rugpjūčio 12 d.), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; buvo 7 kartus skatintas; nėra baustas; duomenų apie alkoholio ir (ar) narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą bausmės atlikimo metu užfiksuota nebuvo. Tačiau, kaip matyti iš ginčijamų administracinių aktų turinio, Vilniaus PN ir Departamentas rėmėsi Drausmės komisijos padarytomis išvadomis, kurios iš esmės yra priešingos Pravieniškių PN-AK socialinio tyrimo išvadai. Taigi, socialinio tyrimo išvadoje nustačius, kad pareiškėjas atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies ir Aprašo kriterijus, Komisija nusprendė neteikti siūlymo perkelti pareiškėją į Pusiaukelės namus, remdamasi Drausmės komisijos išvadomis. Savo sprendimą Komisija grindė šiais argumentais: neatlikta didelė laisvės atėmimo bausmės dalis (nors pagal reikalavimus pareiškėjas atliko nustatytą vieną trečdalį bausmės) ir pareiškėjas nuteistas už sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Šiuo atveju susidarė tokia situacija, kai nuteistasis neperkeltas į Pusiaukelės namus iš esmės vien dėl to, kad jis įvykdė sunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą ir neatliko didelės bausmės dalies. Remdamasi šiais dviem argumentais, Komisija nusprendė, kad pareiškėjas, išėjęs į laisvę, galimai nesilaikys įstatymų ir nusikals. Pažymėtina, kad iš ginčijamų sprendimų turinio nėra aišku, kokiais kriterijais ir konkrečiomis išvadomis remiantis buvo nuspręsta, kad pareiškėjas, išėjęs į laisvę, nesilaikys įstatymų ar pakartotinai nusikals. Pagal socialinio tyrimo išvadą, pareiškėjo nusikalstamumo rizika žema, jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra baustas, buvo skatintas, dirba, vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, duomenų apie alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimą užfiksuota nebuvo. Šios aplinkybės paneigia Komisijos padarytą išvadą, jog pareiškėjas yra linkęs pakartotinai nusikalsti arba nesilaikyti įstatymų ir bendrųjų moralės principų. Teismo įsitikinimu, ginčijamuose sprendimuose nėra pateikta pakankamai argumentų, kodėl pritariama tokiai Komisijos išvadai ir kodėl neatsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimti sprendimai, kuriais atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą, yra nepagrįsti. Pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį, nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis, jeigu jiems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į pusiaukelės namus, atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės ar atlikę vieną ketvirtadalį bausmės, kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pareiškėjas priklauso nuteistųjų, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kategorijai. Pareiškėjas atliko daugiau negu vieną trečdalį bausmės, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, buvo skatintas, dirba. Teismo įsitikinimu, vien tai, kad pareiškėjas yra nuteistas už sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, ir tai, kad yra neatlikta didelė bausmės dalis, negali būti laikoma pagrindu atsisakyti patenkinti pareiškėjo prašymą. Teismas konstatuoja, kad ginčijami sprendimai yra nepakankamai motyvuoti, juose apsiribojama tik formaliu vertinimu, neįvertinus visų bylos aplinkybių.

LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Faktinis administracinio sprendimo priėmimo pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų administracinių aktų turinį, nustatė, kad ginčijamuose sprendimuose nepateiktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo prašymo perkelti jį į Pusiaukelės namus nagrinėjimu, įvertinimas. Taigi, Vilniaus PN raštas ir Departamento sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas – Vilniaus PN 2020 m. birželio 9 d. raštas Nr. 42-736 „Dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus“ ir Departamento 2020 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. 2S-2617 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ naikintini, o Vilniaus PN įpareigotini iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų 2020 m. birželio 9 d. raštą Nr. 42-736 ,,Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 2S-2617 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Įpareigoti Vilniaus pataisos namus pareiškėjo A. G. 2020 m. gegužės 26 d. prašymą perkelti į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė