Kauno apygardos teismo nutartis, eA2-674-260/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-04-14
Bylos Nr.: eA2-674-260/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-12981-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimondas Buzelis
Pareiškėjas: S. U., J. U.
Ieškovas: S. U., J. U.
Atsakovas: V. Ž., J. Ž., K. Ž., D. Ž., S. U., J. U.
Trečiasis asmuo: akcinei bendrovei „Stumbras“, (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

Civilinė byla Nr. eA2-674-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12981-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. U. ir J. U. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1800-598/2016 pagal pareiškėjų (ieškovų) S. U. ir J. U. prašymą atnaujinti procesą Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015 pagal ieškovų S. U. ir J. U. ieškinį atsakovams V. Ž., J. Ž., K. Ž., D. Ž. ir tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Stumbras“ ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei R. I. dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo bei atsakovų J. Ž. ir V. Ž. patikslintą priešieškinį atsakovams S. U. ir J. U., tretiesiems asmenims ir atsakovams D. Ž. ir K. Ž., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei R. I., akcinei bendrovei „Stumbras“ dėl pažeistų savininko teisių gynimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo atlikti veiksmus, reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turtinės žalos atlyginimo, kompensacijos už negautas nuomos pajamas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai S. U. ir J. U. 2016 m. birželio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu ir 2016 m. spalio 31 d. su patikslintu prašymu, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015 pagal ieškovų S. U. ir J. U. ieškinį atsakovams V. Ž., J. Ž., K. Ž., D. Ž. ir tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Stumbras“ ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei R. I. dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo bei atsakovų J. Ž. ir V. Ž. patikslintą priešieškinį atsakovams S. U. ir J. U., tretiesiems asmenims ir atsakovams D. Ž. ir K. Ž., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei R. I., akcinei bendrovei „Stumbras“ dėl pažeistų savininko teisių gynimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo atlikti veiksmus, reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turtinės žalos atlyginimo, kompensacijos už negautas nuomos pajamas priteisimo dėl atsakovų reikalavimo ,,...iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinti: ...virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metro, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą.", panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio mėn. 13 d. nutarties, kurioje Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta taip: „...iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pašalinti: ...virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metro, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą“, priimti šioje dalyje naują sprendimą atsakovų priešieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015 paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, jog teismo sprendimo dalies, kuria ieškovai įpareigoti iš žemes sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinti virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metrą, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą yra negalima įvykdyti, nes tai gali sukelti griūtį. Pareiškėjų nuomone, procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 2016 m. balandžio mėnesį minėtas teismo sprendimas buvo pradėtas priverstinai vykdyti. Dėl sprendimo vykdymo buvo kreiptasi į ekspertą tikslu išsiaiškinti ar vykdant sprendimą nebus pastatui sukeltos neigiamos pasekmės. 2016 m. gegužės 16 d. gauta eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog įvykdžius Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1926-259/2015 dalį, „... iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinti: ...virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metro, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą“ esamų įvažos į buvusį požeminį garažą betoninių atraminių sienučių konstrukcijos neatitiks LR Statybos įstatymo 4-me straipsnyje nustatyto esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, galima konstrukcijų griūtis. Dėl šios priežasties įvykdyti nurodytos nutarties dalies nėra galimybės. Be to, teismo posėdyje apklausus ekspertą, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad įvaža yra avarinės būklės, dėl ko buvo būtina atlikti įvažos sutvirtinimo darbus. Taip pat paaiškėjo, kad sprendimo įvykdyti ir pašalinti virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metro, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą, nebus galimybės be naujo projekto, kurio nebus galima paruošti be atsakovo sutikimo. Todėl pareiškėjai laiko, jog teismai šioje dalyje padarė ir teisės taikymo klaidą, pažeidė CPK 260 straipsnį, kuris nustato, kad galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai, pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalį, kuri imperatyviai nurodo, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atsiliepimas

Atsakovai J. Žukauskas ir V. Ž. 2016 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su prašymu jie nesutinka, nes tariamai naujai paaiškėjusios aplinkybės galėjo būti išsiaiškintos anksčiau, o šis prašymas dėl proceso atnaujinimo tėra pretekstas užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Ieškovų nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos, nėra naujos, viso teisminio proceso metu ieškovams buvo puikiai žinomos, kadangi atsakovai byloje buvo pateikę priešieškinį ir jame suformulavę savo reikalavimus. 2016 m. gegužės 16 d. eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Siekdami atsikirsti į atsakovų priešieškinyje suformuluotus reikalavimus, ieškovai per daugiau nei 2 metus trukusį bylinėjimosi procesą turėjo visas galimybes kreiptis į ekspertus ir pateikti atitinkamus dokumentus bylos nagrinėjimo metu. Juo labiau, kad iš ieškovų pateiktų dokumentų negalima daryti kategoriškos išvados, kad visiškai nėra tokio būdo, kuris leistų įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą nesukėlus visam gyvenamajam namui neigiamų pasekmių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Jonavos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015 pagal ieškovų S. U. ir J. U. ieškinį atsakovams V. Ž., J. Ž., K. Ž., D. Ž., tretiesiems asmenims AB „Stumbras“, Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei R. I. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovų J. Ž. ir V. Ž. priešieškinį ieškovams S. U. ir J. U., atsakovams D. Ž. ir K. Ž., tretiesiems asmenims Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarei R. I., AB „Stumbras“ dėl pažeistų savininko teisių gynimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo atlikti veiksmus, reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turtinės žalos atlyginimo, kompensacijos už negautas nuomos pajamas priteisimo, dalyje dėl atsakovų reikalavimo,, ... iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinti: ...virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metro, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą.“

Teismas nustatė, kad ieškovai proceso atnaujinimo klausimą sieja ne su priimto teismo sprendimo neteisėtumu, o su jo dalies įvykdymo negalimumu – negalimumu pašalinti virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metro, ir įrengtą nulipimą į požeminį garažą bei atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą, kadangi tokie veiksmai sukeltų pavojų paties namo konstrukcijoms. Šios ieškovų nurodytos aplinkybės įrodinėjamos 2016 m. gegužės 16 d. eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nepatvirtina, kad sprendimo atitinkamos dalies įvykdymas realiai grėstų pagrindinio pastato – gyvenamojo namo – konstrukcijų saugumui bei stabilumui. Ieškovai, žinodami apie atsakovų priešieškiniu jiems pareikštą reikalavimą atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, turėjo galimybę įvertinti ir remtis tokio sprendimo įvykdymo negalimumu bei kreiptis dėl atitinkamos eksperto išvados ir įvertinti jiems pareikštų reikalavimų įvykdymo realumą.

Teismas pažymėjo, kad ekspertas teismo posėdžio metų nurodė, jog į vietą jis buvo nuvykęs ir išvadoje nurodytas aplinkybes nustatė ne 2016 m., o 2015 m. pavasarį (iki teismo sprendimo priėmimo), todėl pareiškėjų nurodomą naujai paaiškėjusią aplinkybę nelaikė nauja, pripažino ją nustatyta dar bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Vertindamas eksperto išvadą ir eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad iš esmės teismo sprendimas gali būti įvykdytas. Aplinkybę, kad teismo sprendimo įvykdymas šioje dalyje gali būti sudėtingas ir pareikalauti nemažų darbo, laiko ir finansinių sąnaudų, teismas pripažino nesudarančią pagrindo konstatuoti, kad remiantis tokiomis aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti procesą, nes tokios sąnaudos yra ieškovų neteisėtų veiksmų pasekmių rezultatas. Todėl, nenustatęs naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti procesą byloje, teismas pareiškėjų prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai S. U. ir J. U. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą tenkinti, atnaujinti procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo, nepagrįsta ir neteisėta, kadangi atmesdamas prašymą teismas išnagrinėjo ir pasisakė tik dėl vieno proceso atnaujinimo pagrindo – proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir neišnagrinėjo kito proceso atnaujinimo pagrindo – apeliacinės instancijos teismo aiškios teisės taikymo klaidos padarymo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir netinkamai taikė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė procesines teisės normas, kadangi padarė išvada, jog proceso atnaujinimo klausimas yra siejamas ne su priimto teismo sprendimo neteisėtumu, o su jo dalies įvykdymo negalimumu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino eksperto J. R. paaiškinimų duotų teismo posėdyje visumoje, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra įrodyta, jog sprendimo atitinkamos dalies įvykdymas realiai grėstų pagrindinio pastato – gyvenamojo namo konstrukcijų saugumui bei stabilumui bei prieštarauja ekspertizės akto išvadai.

Pirmosios instancijos teismas eksperto paaiškinimus vertino izoliuotai, todėl netinkamai vertino eksperto duotus paaiškinimus dėl ekspertizės akto surašymo datos.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas reglamentuojančias proceso atnaujinimą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neatsižvelgė į proceso atnaujinimo tikslą – išvengti galbūt neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas nevertino esminių prašyme nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu atnaujinti procesą yra būtina, kadangi priimto sprendimo vykdymas gali sukelti neigiamus padarinius gyvenamajam namui, jo dalims, kadangi be atsakovų sutikimo nebus galimybės įvykdyti teismo sprendimo.

Atsiliepimas

Atsakovai J. Ž. ir V. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantų S. U. ir J. U. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliantų atskirasis skundas yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas, o jame išdėstyti argumentai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai proceso atnaujinimo klausimais. Išanalizavus apeliantų atskirąjį skundą, negalima suprasti jų pozicijos dėl to, jog Jonavos rajono apylinkės teismas neva tai neįvertino Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje galimai padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, o taip pat dėl to, kaip apeliantų nuomone Jonavos rajono apylinkės teismas nepagrįstai taikė būtent apeliantų atžvilgiu teisingumo ir protingumo principų. Apeliantų nurodomos neva tai naujai paaiškėjusios aplinkybės nėra nei naujos, nei esminės, kadangi viso teisminio proceso metu ieškovams buvo puikiai žinomos, nes atsakovai byloje buvo pateikę priešieškinį ir jame suformulavę savo reikalavimus, kurie 2015 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iš dalies patenkinti. Pareiškėjų pateikta (duomenys neskelbtini) eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe , kadangi analogiška ekspertizė jau buvo atlikta (duomenys neskelbtini) teismo eksperto S. S. bei pateikta į bylą, ir ją jau yra įvertinęs Kauno apygardos teismas, byloje priimdamas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį. T. J. rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškovams buvo puikiai žinomos visos aplinkybės, susijusios su byloje iškeltais reikalavimais ir jokios naujos aplinkybės neatsirado ir nepaaiškėjo po 2015 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nutarties, todėl visiškai pagrįstai, vadovaujantis CPK 366 straipsniu, ieškovų prašymas buvo laikytas nepagrįstu ir netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų S. U. ir J. U. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015, kai, apeliantų manymu, paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015 ieškovų S. U. ir J. U. ieškinį atsakovams V. Ž. ir J. Ž. dėl nuostolių atlyginimo atmetė, o atsakovų patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp AB „Stumbras“ ir atsakovo S. U., patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos neteisėtus/nelegalius kapitalinius statinius: automobilių statymo aikštelę, kiemo grindinį priešais ir prie namo, išplatintą įėjimą į namą, klombas, pašalinti akmenis, akmens skaldą, neteisėtai pasodintus augalus, pašalinti nenatūralią dangą-medžio tošis nuo dirvos paviršiaus ir atkurti natūralią sklypo dirvožemio dangą; priteisė solidariai iš ieškovų atsakovams 500 Eur turtinę žalą; priteisė solidariai iš ieškovų atsakovams už naudojimąsi atsakovams priklausančiu turtu atsakovams nuomos mokesčio dydžio kompensaciją; pripažino negaliojančiais 2012 m. gegužės 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir jos pagrindu sudarytą 2012 m. rugsėjo 4 d. susitarimą, sudarytus tarp AB „Stumbras“ ir atsakovo S. U.; kitą patikslinto priešieškinio dalį atmetė; priteisė bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1926-259/2015 Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeitė. Teismas panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo dalis, kuriomis: pripažinta negaliojančia 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis; įpareigojo ieškovus per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos neteisėtus/nelegalius kapitalinius statinius: automobilių statymo aikštelę, išplatintą įėjimą į namą, klombas, neteisėtai pasodintus augalus, atkurti natūralią sklypo dirvožemio dangą; priteista solidariai iš ieškovų atsakovams už naudojimąsi atsakovams priklausančiu turtu nuomos mokesčio dydžio kompensaciją, priteisė bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškovų ieškinį atmesti; atsakovų priešieškinį patenkinti iš dalies; įpareigoti ieškovus iki 2016 metų balandžio 13 dienos iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pašalinti: žemės sklype sudėtas betonines trinkeles, plyteles, bordiūrėlius, įrengtus dekoratyvinius takus, išpiltą palei takus akmens skaldos dangą ir medžio tošių dangą, sklype padėtus didelius akmenis, virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metrą, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą; pripažinti negaliojančiais 2012 m. gegužės 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir jos pagrindu sudarytą papildomą 2012 m. rugsėjo 4 d. susitarimą, sudarytus tarp AB „Stumbras“ ir ieškovo; priteisti solidariai iš ieškovų atsakovams 500 eurų sumą turtinei žalai atlyginti; kitoje dalyje atsakovų priešieškinį atmesti. Teismas taip pat paskirstė tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai (ieškovai) 2016 m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl atsakovų reikalavimo ,,...iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinti: ...virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metro, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą“, panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio mėn. 13 d. nutarties, kurioje Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta taip: „...iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pašalinti: ...virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metro, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą“, priimti šioje dalyje naują sprendimą atsakovų priešieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą ieškovai motyvavo tuo, kad po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo nauja esmine aplinkybė, kad teismo sprendimo dalies, kuria ieškovai įpareigoti iš žemes sklypo Žemalės gatvėje 19. Kaune pašalinti virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metrą, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą yra negalima įvykdyti, nes tai gali sukelti griūtį. Kartu su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015 pareiškėjai pateikė eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje 2-2-722/2015 atmetė.

Proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti teisines arba faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Todėl civilinio proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos lanksčiai, atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje šaliai yra vienintelė priemonė pašalinti šios šalies teisių ir interesų pažeidimus. Kita vertus, privalu atsižvelgti ir į patį ginčą, į teismo sprendimu nustatytų asmeniui teisių ar pareigų turinį arba jam taikytų draudimų (apribojimų) pobūdį. Be to, proceso atnaujinimo institutas visais atvejais turi būti taikomas atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 26). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Proceso atnaujinimo pagrindai yra reglamentuoti CPK XVIII skyriuje. Teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai.

Pareiškėjai procesą byloje prašė atnaujinti iš esmės vienu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Dėl to naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje byloje pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo ir tik tokios, kurios turi esminę reikšmę bylai.

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog vien pareiškėjų pateiktos eksperto išvados duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Minėta, jog naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šiuo atveju pareiškėjų pateikta eksperto išvada galėjo būti pateikta bylos nagrinėjimo metu. Nors eksperto išvada surašyta po Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme 2016 m. spalio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu ekspertas J. R., kuris surašė eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, jog į vietą, kurioje yra ginčo objektai ir apie kuriuos jis surašė išvadą, jis buvo nuvykęs praėjusių metų pavasarį, o tai reiškia, kad 2015 m. pavasarį, o išvadą surašė per savaitę laiko. Tokią išvadą ieškovai turėjo galimybę pateikti dar bylos nagrinėjimo metu. Be to, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) įpareigoja šalis savalaikiai teikti visus galimus įrodymus savo įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas laiko svarbia ir tą aplinkybę, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo gautas atsakovų patikslintas priešieškinis, todėl ieškovams buvo žinomi atsakovų reikalavimai, su kuriais nesutikdami ieškovai teikė teismo eksperto S. S. (duomenys neskelbtini) parengtą statybos techninės veiklos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas vertino. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, pareiškėjų nurodytų aplinkybių nėra pagrindo laikyti naujai paaiškėjusiomis, kadangi eksperto išvadoje nurodytos galimos pasekmės ir jo 2016 m. spalio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, nesudaro pagrindo išvadai, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės yra naujos, teisingos ir tokios, kokios yra konstatuotos bei jog jos neegzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams.

Teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo išvadai, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai. Pareiškėjo pateikti įrodymai savo esme neturi įrodomosios galios, kadangi jie buvo paneigti paties eksperto paaiškinimais, duotais 2016 m. spalio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuomet ekspertas nurodė, jog namo konstrukcijų griūčiai teismo sprendimo vykdymas neturi jokios įtakos, o siekiant išvengti kitų statinių griūties, galima imtis priemonių tokių padarinių išvengimui. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto kvalifikacija, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjų pateikta jų užsakymu atlikta eksperto išvada bei paties eksperto paaiškinimai nesudaro pakankamo pagrindo laikyti tokias aplinkybes turinčias esminę reikšmę bylai.

Pareiškėjai, kaip matyti iš atskirojo skundo, su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi taip pat nesutinka ir dėl to, jog teismas nepasisakė ir neišnagrinėjo kito proceso atnaujinimo pagrindo, t. y. jog procesas turi būti atnaujintas ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Šiuo pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo galima atnaujinti procesą byloje, kadangi CPK 366 str. 1 d. 9 p. numato galimybę atnaujinti procesą dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos tik tada, jei tokia klaida buvo padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime ir toks teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nesusiję su apeliacijos objektu ir neturi teisinės reikšmės.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, kad pareiškėjų nurodomas argumentas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėtoje byloje ir kad pareiškėjų įvardinta aplinkybė nesudaro CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte suformuluoto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties atmeta ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovai nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 3,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus atskirąjį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,57 Eur (tris eurus ir 57 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. (Mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos gavėjo juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis