- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- 1A-37-318/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII–2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), dalis – 7 (septyni) mėnesiai – laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti pataisos įstaigoje, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių – vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, V. Š. įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš V. Š. konfiskuoti 257 869,78 Eur (du šimtai penkiasdešimt septyni tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt devyni eurai ir 78 ct.).
Šiuo nuosprendžiu A. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. V. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 ir 2016 metus, o būtent: jis, būdamas iš anksto susitaręs su N. P., jog pastarasis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaus darbo užmokestį už mokymų organizavimą bei kitų V. Š. nurodymų vykdymą, formaliai atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, pasirašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardu visus reikiamus dokumentus, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vadovaus ir faktiniu direktoriumi bus V. Š., nebūdamas susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiais, t. y. nuo 2015-01-01 iki 2016-07-26 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsniu ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsnio 12 dalimi, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir apskaitos organizavimą, siekdamas pateisinti grynųjų pinigų trūkumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, būdamas iš anksto susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliu direktoriumi N. P. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi O. C., jog minėti asmenys pasirašys jo perduotus dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie grynųjų pinigų sumokėjimą už tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas profesinio mokymo organizavimo paslaugas pagal fiktyviai sudarytas sutartis tarp užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“: pagal 2015-01-28 paslaugų teikimo sutartį Nr. 20150128/02 ir 2015-01-28 paslaugų teikimo sutartį Nr. 20150128/01, davė nurodymus N. P. pasirašyti V. Š. perduotus minėtus dokumentus. N. P., vykdydamas V. Š. nurodymus, 2015 m., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasirašymas pagamino netikrus dokumentus:
2015-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. EKOR-2015/12/02, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko profesinio mokymo organizavo paslaugas, kurių kaina 25 555,20 Eur, nors žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtų paslaugų neatliko;
2015-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija EK Nr. 16, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (N. P.) kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pagal sąskaitą Nr. EKOR-2015/12/03 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui O. C. 25 555, 20 Eur, nors minėtų pinigų nemokėjo;
2015-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. KI015-040, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jam (N. P.) iš bendrovės kasos išduoti 25 555,20 Eur 2015-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitai Nr. EKOR-2015/12/03 apmokėti, nors minėtų pinigų jis (N. P.) negavo;
2015-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. EKOR-2015/12/03, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko profesinio mokymo organizavo paslaugas, kurių kaina 22 469 Eur, nors žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtų mokymo neorganizavo;
2015-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija EK Nr. 17, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (N. P.), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal sąskaitą Nr. EKOR-2015/12/03 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui O. C. 22 469 Eur, nors minėtų pinigų nemokėjo;
2015-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. KI0015-040/1, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jam (N. P.) iš bendrovės kasos išduoti 22 469 Eur 2015-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitai Nr. EKOR-2015/12/03 apmokėti, nors minėtų pinigų jis (N. P.) negavo;
N. P. grąžinus pasirašytus minėtus dokumentus, V. Š. dalį dokumentų: 2015-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. EKOR-2015/12/02, 2015-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. EKOR-2015/12/03 ir 2015-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija EK Nr. 16, 2015-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija EK Nr. 17, perdavė ir nurodė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui O. C., kuris vykdydamas V. Š. nurodymus, 2015 metais Vilniuje, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pasirašydamas pagamino netikrus dokumentus:
2015-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. EKOR-2015/12/02, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko profesinio mokymo organizavo paslaugas, kurių kaina 25 555, 20 Eur, nors žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtų paslaugų neatliko;
2015-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija EK Nr. 16, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (O. C.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal sąskaitą Nr. EKOR-2015/12/03 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. P. gavo 25 555,20 Eur, nors minėtų pinigų negavo;
2015-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. EKOR-2015/12/03, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko profesinio mokymo organizavo paslaugas, kurių kaina 22 469 Eur, nors žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtų mokymo neorganizavo;
2015-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija EK Nr. 17, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (O. C.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal sąskaitą Nr. EKOR-2015/12/03 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. P. gavo 22 469 Eur, nors minėtų pinigų negavo;
Vėliau, visus minėtus N. P. ir O. C. pasirašytus netikrus dokumentus V. Š. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančiam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. K., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, todėl dokumentai buvo įtraukti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
Tokiu būdu V. Š. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 dalį, kur nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalį, kur nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalį, kur nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka:
nes bendrovės tvarkomoje apskaitoje pagal 2015-12-02 kasos išlaidų orderį Nr. KI015-040, 25 555,20 Eur sumai ir pagal 2015-12-03 kasos išlaidų orderį Nr. KI0015?040/1, 22 469 Eur sumai nepagrįstai sumažino kasos likutį ir skolas tiekėjams, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-02 kasos pajamų orderio kvitas Nr. 16 viso 25 555,20 Eur sumai ir 2015-12-03 kasos pajamų orderio kvitas Nr. 17 viso 22 469 Eur sumai surašyti tarp juose nurodytų ūkio subjektų pinigų mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. P. ir pinigų gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus O. C. realiai neįvykusioms pinigų sumokėjimo ūkinėms operacijoms pateisinti, negalima nustatyti nuo kasos likučio nurašytų 48 024,20 Eur (25 555,20+22 469) panaudojimo ir dėl to pagal bendrovės pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas 48 024,20 Eur nuostolis;
nes 2015 metais surašytos dvi sąskaitos 2015-12-02 EKOR-2015/12/02 ir 2015-12-03 EKOR?2015/12/03, iš viso 48 024,20 Eur sumai tarp jose nurodytų ūkio subjektų pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvykusioms mokymų ūkinėms operacijoms pateisinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčiui sumažinti, šių sąskaitų duomenis nepagrįstai įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje, nepagrįstai padidino bendrovės sąnaudas ir skolas tiekėjams ir todėl pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 metus.
Toliau tęsdamas tą pačią nusikalstamą veiką, siekdamas pateisinti grynųjų pinigų trūkumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, būdamas iš anksto susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliu direktoriumi N. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. S., kad minėti asmenys pasirašys dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie grynųjų pinigų sumokėjimą pardavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai perkamą mobilųjį mokymo centrą Notel 1500 pagal fiktyvią 2016-03-22 pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja iš pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti mobilųjį mokymo centrą Notel 1500, už 575 000 Eur, sumokant 156 000 Eur avansu, davė nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. S. pasirašyti jo (V. Š.) perduotus minėtus dokumentus. D. S., vykdydamas V. Š. nurodymus, 2016 m. kovą–balandį, Vilniuje, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pasirašymas pagamino netikrus dokumentus:
2016-03-22 UAB „P. I. C.“ kasos pajamų orderį serija PIC Nr. 40, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. P. jam (D. S.), UAB „P. I. C.“ direktoriui, sumokėjo avansą 80 000 Eur pagal 2016-03-22 pirkimo–pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų negavo;
2016-03-29 UAB „P. I. C.“ kasos pajamų orderį serija PIC Nr. 41, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. P. jam (D. S.), UAB „P. I. C.“ direktoriui, sumokėjo avansą 76 000 Eur pagal 2016-03-22 pirkimo–pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų negavo.
D. S. pasirašytus minėtus dokumentus kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiais, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkantį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją A. K., nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, perdavė ir nurodė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliam direktoriui N. P.. N. P., vykdydamas V. Š. nurodymus, 2016 m. kovą–balandį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti laiku, patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), pasirašydamas pagamino netikrus dokumentus:
2016-03-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. KIO16-09, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (N. P.) sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansą 80 000 Eur pagal 2016-03-22 pirkimo–pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų nemokėjo;
2016-03-22 UAB „P. I. Corp“ kasos pajamų orderį serija PIC Nr. 40, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (N. P.) UAB „P. I. C.“ direktoriui D. S. sumokėjo avansą 80 000 Eur pagal 2016-03-22 pirkimo–pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų nemokėjo;
2016-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. KIO16-10/1, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (N. P.) sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansą 76 000 Eur pagal 2016-03-22 pirkimo–pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų nemokėjo;
2016-03-29 UAB „P. I. C.“ kasos pajamų orderį serija PIC Nr. 41, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis (N. P.) UAB „P. I. C.“ direktoriui D. S. sumokėjo avansą 76 000 Eur pagal 2016-03-22 pirkimo–pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų nemokėjo;
Vėliau, V. Š. nurodymu, N. P. minėtus netikrus dokumentus panaudojo, perduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančiam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. K., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, todėl dokumentai buvo įtraukti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
Tokiu būdu V. Š. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalį, kur nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalį,, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalį, kur nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, nes: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-22 kasos išlaidų orderis Nr. KIO16-09 surašytas tarp jame nurodytų ūkio subjektų neįvykusiai 80 000 Eur išmokėjimo iš bendrovės kasos ūkinei operacijai pateisinti; 2016-03-29 kasos išlaidų orderis Nr. KIO16-10/1 surašytas tarp jame nurodytų ūkio subjektų neįvykusiai 76 000 Eur išmokėjimo iš bendrovės kasos ūkinei operacijai pateisinti; 2016-03-22 kasos išlaidų orderio Nr. KIO16-09 duomenis 80 000 Eur sumai ir 2016-03-29 kasos išlaidų orderio Nr. KIO16-10/1 duomenis 76 000 Eur sumai nepagrįstai įregistravo bendrovės kasos knygoje ir tvarkomos apskaitos registruose, 156 000 Eur sumažinant buhalterinį pinigų likutį kasoje ir apskaitant avansinius mokėjimus, negalima nustatyti nuo kasos likučio nurašytų 156 000 Eur panaudojimo ir todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus.
2. Be to, V. Š. nuteistas ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs su N. P., jog jis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaus darbo užmokestį už mokymų organizavimą bei kitų V. Š. nurodymų vykdymą, formaliai atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, pasirašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardu visus reikiamus dokumentus, nors jis (V. Š.) vadovaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, valdys bendrovės pinigines lėšas ir bus faktinis bendrovės direktorius, nebūdamas susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiais. Jis laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-07-26, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalį, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir apskaitos organizavimą, taip pat savo žinioje turėdamas bendrovės pinigines lėšas 338 092,69 Eur sumai, o būtent: 72 282,98 Eur piniginių lėšų likutį kasoje 2015-01-01 dienai; 191 765 Eur, kurie nuo 2015-01-01 iki 2015-12-21 per 264 kartus bankomatuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), buvo išimti iš bendrovės AB Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir įnešti į bendrovės kasą; 20 095 Eur, kurie laikotarpiu nuo 2015-10-11 iki 2015-12-31 per 38 kartus bankomatuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), išimti iš bendrovės AB DNB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir įnešti į bendrovės kasą; 29 625 Eur, kurie nuo 2015-06-30 iki 2015-10-01 per 8 kartus buvo išmokėti iš bendrovės AB DNB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir įnešti į bendrovės kasą; 9 624,71 Eur, kurie nuo 2016-01-05 ir 2016-01-08 Kaišiadorių kredito unijoje per du kartus išmokėti iš bendrovės Kaišiadorių kredito unijos sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir įnešti į bendrovės kasą; 14 700 Eur, kuriuos nuo 2016-05-03 iki 2016-07-01 į bendrovės kasą sumokėjo UAB „O. G.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dalies šių bendrovės piniginių lėšų 204 024,20 Eur panaudojimo nepateisino jokiais dokumentais ir panaudojo tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms. Po to, siekdamas nuslėpti dalies bendrovės kasos lėšų trūkumą 204 024,20 Eur sumai bei jų panaudojimą asmeninėms reikmėms, 2015–2016 metais (duomenys neskelbtini), pats ir per N. P. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančiam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. K., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, žinomai netikrus dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės lėšų – 204 024,2 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą iš bendrovės kasos: 1) 2015 m. gruodį, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis pateikė: 2015-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. KI015-040, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad N. P. iš bendrovės kasos išduoti 25 555,20 Eur 2015-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitai Nr. EKOR-2015/12/03 apmokėti, nors minėtų pinigų N. P. negavo; 2015-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. KI0015-040/1, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad N. P. iš bendrovės kasos išduoti 22 469 Eur 2015-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitai Nr. EKOR-2015/12/03 apmokėti, nors minėtų pinigų N. P. negavo. Minėtuose kasos išlaidų orderiuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas – pinigų išmokėjimą iš bendrovės kasos buvo nepagrįstai įregistruoti bendrovės kasos knygoje ir tvarkomos apskaitos registruose 48 024,2 Eur sumažinant buhalterinį pinigų likutį kasoje. 2) 2016 m. kovą, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, per bendrovės formalų direktorių N. P., pateikė: 2016-03-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. KIO16-09, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad N. P. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansą 80 000 Eur pagal 2016-03-22 pirkimo–pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų nemokėjo; 2016-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. KIO16-10/1, kur nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad N. P. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansą 76 000 Eur pagal 2016-03-22 pirkimo–pardavimo sutartį, nors minėtų pinigų nemokėjo. Minėtuose kasos išlaidų orderiuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas – pinigų išmokėjimą iš bendrovės kasos buvo nepagrįstai įregistruoti bendrovės kasos knygoje ir tvarkomos apskaitos registruose 156 000 Eur sumai sumažinant buhalterinį pinigų likutį kasoje. Tokiu būdu nuo 2015-01-01 iki 2016-07-26 pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės, viršijančios 250 MGL (t. y. 9 415 Eur) sumą, svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 204 024,20 Eur, taip padarydamas bendrovei 204 024,20 Eur turtinę žalą.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. Š. nuo 2017-11-02 iki šiol būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalį, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir apskaitos organizavimą, taip pat savo žinioje turėdamas bendrovės pinigines lėšas 53 845,58 Eur, jam perduotas 2017-11-02 buvusio bendrovės direktoriaus D. G., minėtų piniginių lėšų panaudojimo nepateisino jokiais dokumentais ir panaudojo tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms. Taip jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės, viršijantį 250 MGL (t. y. 9 415 Eur) sumą, svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 53 845,58 Eur, bendrovei padarydamas 53 845,58 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. prašo 1) pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nustatyta, kad ši nusikalstama veika buvo baigta 2017 m. lapkričio 2 d.; 2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. Š. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas; 3) pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį, kurioje jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neatidedant jos vykdymo. Nuteistasis skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, baigtumo momentą. Turto pasisavinimas laikomas baigtu nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Teismas konstatavo, kad jis nuo 2015-01-01 iki 2016-07-26 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, o nuo 2017-11-02 ir direktoriumi, pasisavino bendrovei priklausantį turtą – 257 869,78 Eur, tačiau šios išvados, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalimi, nepagrindė bylos įrodymų visetu.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi D. G. parodymais, bet jo parodymai prieštarauja nuteistojo, taip pat liudytojo V. P. bei išteisintosios A. K. parodymams. Liudytojai N. P. ir V. P. bei išteisintoji A. K. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” faktiškai vadovavo V. Š., kuris disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais nuo 2013 m. iki 2016-07-27. Šie liudytojai nepaneigė aplinkybės, kurią savo parodymuose tvirtino V. Š., kad, keičiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriams (N. P. keičiant A. K. ir A. K. keičiant D. G.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje jau buvo grynųjų pinigų trūkumas. Anot nuteistojo, liudytojo D. G. parodymai toje dalyje, kurioje jis tvirtina, kad 2017-06-16 perdavimo–priėmimo aktu jam buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis 62 106,31 Eur, kuriuos jis saugojo Swedbank nuomojamame seife ir kuriuos 2017-08-02 įnešė į kredito unijos „Moterų taupa“ sąskaitą, vertintini kritiškai. Aplinkybės, kad 2017-06-16 priimtas iš A. K. bendrovės grynųjų pinigų likutis buvo padėtas saugoti Swedbanke, nepatvirtino nei A. K., nei V. P., kurie, D. G. teigimu, dalyvavo šiame procese. Proceso metu D. G. atsisakė įvardinti asmenį, kurio seife neva saugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Tai kelia abejones dėl šio liudytojo parodymų patikimumo bei fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-06-16 iki 2017-08-02 disponavo grynaisiais pinigais, kurių likutis sudarė 62 106,31 Eur.
D. G. paaiškinimai, kad pinigines lėšas, saugomas Swedbanke, 2017-08-02 jis įnešė į kredito unijoje „Moterų taupa“ atidarytą sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir tą pačią dieną išėmė bei saugojo neįvardintoje vietoje iki 2017-11-02, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog 2017-08-02–2017-11-02 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai disponavo šiomis lėšomis. Be to, byloje nepaneigta abejonė, kad FNTT pareigūnams pareikalavus pateikti grynuosius pinigus apžiūrai ir D. G. neturint galimybės jų pateikti, darbo santykiai su juo buvo nutraukti ir surašytas fiktyvus V. Š. perduodamų grynųjų pinigų 2017-11-02 perdavimo–priėmimo aktas. D. G. patvirtino, kad jam nebuvo žinoma, ar piniginės lėšos, kurios buvo įnešamos 2017-08-02 į kredito unijoje „Moterų taupa“ atidarytą sąskaitą, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, nesant įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo realią galimybę nuo 2017-06-16 iki 2017-11-02 disponuoti grynaisiais pinigais – 53 845, 58 Eur, taip pat kam priklausė lėšos, kurios galimai buvo perduotos V. Š., byloje liko nepatikrinti V. Š. parodymai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas jis pasisavino dar iki A. K. paskiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. N. P. parodė, kad jau 2016 m. balandį bendrovės kasoje trūko 284 000 Eur grynųjų pinigų.
Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas savo esme yra artimas civilinio poveikio priemonėms, nes paimama tik tai, kas neteisėtai gauta. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei, kai tuo tarpu taikant civilinės atsakomybės priemones – nukentėjusiajam. Nagrinėjamu atveju 2020-08-17 taikos sutarties pagrindu V. Š. yra įsipareigojęs atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą ir sutarties pasirašymo metu dalį yra jau atlyginęs. Taigi, teismui nusprendus iš V. Š. konfiskuoti 257 869,78 Eur, kuriuos jis pasisavino, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ praranda galimybę į žalos atlyginimą. Pasak apelianto, tokia situacija neatitinka BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties bei aiškiai prieštarauja nukentėjusiojo, civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams. Todėl apskųstojo nuosprendžio dalis, kurioje nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – naikintina dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo.
Teismas, neteisingai nustatęs nuteistajam inkriminuotos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, baigtumo momentą, užkirto kelią, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šioje byloje taikyti BK 75 straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06, bei atidėti visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Remiantis teismų praktika, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
V. Š. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. Veikos, už kurias nuteistas, priskiriamos prie nusikaltimų nuosavybei, finansų sistemai kategorijos. Taigi, pagal saugomas vertybes laikytinos mažiau pavojingomis, negu nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar pan. V. Š. išlaiko du mažamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus. Turi darbą, darbdavio apibūdinamas teigiamai, anksčiau neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi, įsipareigojo atlyginti žalą ir dalį jos savo noru jau atlygino. Todėl šiuo konkrečiu atveju yra visi pagrindai, leidžiantys teismui svarstyti galimybę taikyti jam BK 75 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-10-06) ir atidėti vykdymą visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. Š. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo sprendimo aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-572-139/2015, Nr. 2K-10-976/2016 ir kt.).
5. Pirmosios instancijos teismas V. Š. nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą už 2015 ir 2016 metus, ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir savo žinioje turėdamas šios bendrovės pinigines lėšas, pasisavino 257 869,78 Eur pinigų sumą, viršijančią 250 MGL, t. y. svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – didelės vertės turtą. Apygardos teismas nustatė, kad nuo 2015-01-01 iki 2016-07-26 V. Š. pasisavino šiai bendrovei priklausančius 204 024,20 Eur. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2017-11-02 jis pasisavino dar 53 845,58 Eur, kuriuos, kaip bendrovės kasos grynųjų pinigų likutį, jam perdavė buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. G. išeidamas iš darbo. V. Š. jam perduotų minėtų piniginių lėšų panaudojimo nepateisino jokiais dokumentais ir panaudojo tyrimo metu nenustatytoms asmeninėms reikmėms. Taip jis, pasisavindamas jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės, viršijantį 250 MGL (257 869,78 Eur) sumą, turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę žalą.
6.Nuteistasis neginčija, kad jis apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir pasisavino jo žinioje buvusius 257 869,78 Eur, t. y. didelės vertės svetimą turtą, bei šių veiksmų teisinės kvalifikacijos, tačiau mano, kad apygardos teismas jam inkriminuoto turto pasisavinimo nusikaltimo baigties momentą pagrindė ne įrodymais, o prielaidomis, ir tai turėjo įtakos netinkamam BK 75 straipsnio taikymui, nes buvo parinkta nuteistojo teisinę padėtį sunkinanti šio įstatymo redakcija. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nes jis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs taikos sutartį ir dalį padarytos turtinės žalos yra atlyginęs. Šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir BK 75 straipsnio taikymo
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio reikalavimų. Jais remdamasis teisingai nustatė V. Š. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes ir tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.
8.Turto pasisavinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas įgyja galimybę jo žinioje esantį svetimą turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-148/2013; Nr. 2K-89-303/2017 ir kt.).
9.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, tarp jų 53 845,58 Eur, pasisavinimo baigtumo momentą 2017-11-02, rėmėsi 2017-06-16 kasos perdavimo–priėmimo aktu, iš kurio matyti, kad A. K. perdavė 62 106,31 Eur naujai paskirtam direktoriui D. G., kuris parašu patvirtino, kad pinigus gavo; liudytojo V. P. aiškinimu, kad D. G. atidarė sąskaitą ,,Moterų taupa“ kredito unijoje, ir jog matė, kaip 2017-08-02 D. G. įnešė į unijos sąskaitą bendrovės pinigus; Kredito unijos ,,Moterų taupa“ pažyma, kad 2017-08-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje likutis sudarė 54 200 Eur; Kredito unijos ,,Moterų taupa“ kasos kvitais, pagal kuriuos 2017-08-02 šioje įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu sąskaitą atidarė D. G., kuris tą pačią dieną į bendrovės sąskaitą įnešė 54 200 Eur ir 271 Eur; UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų, esančių kasoje, priėmimo–perdavimo aktu patvirtinančiu, kad 2017-11-02 D. G. naujai paskirtam UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. Š. perdavė kasos lėšas grynaisiais pinigais – 53 845,58 Eur, o V. Š. tai patvirtino savo parašu, liudytojo D. G. parodymais, kad jis, 2017-11-02 išeidamas iš darbo, V. Š., kaip naujam įmonės direktoriui, perdavė įmonės grynuosius pinigus. Liudytoju apklaustas D. G. viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad į kredito unijos „Moterų taupa“ sąskaitą 2017-08-02 jis įnešė savo paties atsineštus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 54 200 Eur (t. 1, b. l. 189) ir juos tą pačią dieną išėmė bei vėliau juos perdavė V. Š., kaip naujai paskirtam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pagal pinigų perdavimo–priėmimo aktą (t. 1, b. l. 181–182, 183–184, 185–186, 187–188, 190–191; t 8, b. l. 142–147). Apeliacinės instancijos teisme D. G. nurodė, kad į kredito unijos „Moterų taupa“ sąskaitą 2017-08-02 įnešant pinigus, kredito unijos patalpoje buvo 5 ar 6 žmonės ir dar 3 ar 4 darbuotojai, tačiau šie žmonės pinigų įnešimo procese nedalyvavo (t. 10, b. l. 93–96). Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas V. P. teigė, kad jis 2017-08-02 dieną buvo kredito unijoje „Moterų taupa“, tačiau nematė, jog V. Š. ar kiti asmenys būtų perdavę pinigus D. G.. Taigi, liudytojų D. G. ir V. P. parodymai tarpusavyje sutampa. Be to, liudytojas V. P. nepatvirtino V. Š. nurodytų aplinkybių, kad kredito unijos darbuotojai kitų asmenų atneštus pinigus suskaičiavo ir grąžino atgal. Šių duomenų patikimumas patikrintas BPK nustatyta tvarka (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Todėl vertinti, kad apygardos teismas, nustatydamas turto pasisavinimo baigtumo momentą, rėmėsi prielaidomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo. BPK 20 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos nepažeidė. Pirmiau aptarti bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju turto pasisavinimas buvo baigtas tuo metu, kai V. Š., kaip naujasis bendrovės direktorius, perėmęs iš D. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius grynuosius kasos pinigus – 53 845,58 Eur, įgijo realią galimybę disponuoti jais savo nuožiūra, t. y. nuo 2017-11-02.
10.V. Š. tvirtina, kad jis 53 845,58 Eur pasisavino ne 2017-11-02, kaip nustatyta apygardos teismo nuosprendyje, o žymiai anksčiau, iki A. K. paskyrimo į direktorės pareigas, tačiau tokie nuteistojo teiginiai prieštarauja A. K. parodymams ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme, kad ji 2017-06-16 D. G. perdavė 62 000 Eur grynųjų pinigų kasos likutį (t. 10, b. l 61–67) bei aptartiems rašytiniams bylos duomenimis, iš kurių akivaizdu, kad 2017-06-16 dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo 62 106,31 Eur, 2017-08-02 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje likutis sudarė 54 200 Eur, o 2017-11-02 bendrovės kasoje buvę 53 845,58 Eur buvo perduoti V. Š. (t. 4, b. l. 19, 23, 24, 55, 56). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šiuos faktinius duomenis. Nors liudytojas N. P. patvirtino, kad 2016 m. balandį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje trūko 284 000 Eur grynųjų pinigų, tačiau šie jo parodymai nepaneigia pirmiau aptartų duomenų viseto, patvirtinančio, kad ir 2017-11-02 V. Š. savo žinion perėmė bendrovės 53 845,58 Eur, su kuriais elgėsi savo nuožiūra, panaudodamas nenustatytiems savo poreikiams tenkinti.
11.Anot V. Š., jis savo reikmėms išleistus bendrovės pinigus dengdavo skolintomis lėšomis ir tai darė ne kartą. D. G. bendrovės pinigų neturėjo ir 2017-11-02 jam neperdavė, nes į kredito unijoje ,,Moterų taupa“ esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą įnešė ne bendrovės, o jo suskolintus iš D. Š. (6 000 Eur), V. Š. (9 000 Eur), S. M. ir D. B. (15 000 Eur) ir K. N. (10 000 Eur) – 53 845,58 Eur. Apeliacinės instancijos teisme minėti asmenys buvo apklausti kaip liudytojai. K. N. patvirtino, kad ne kartą įvairiems projektams V. Š. yra skolinęs po 10 000 – 15 000 Eur, vieną kartą tarpininkavo, jog V. Š. paskolintų pažįstamas S. K.. Tai galėjo būti 2018 ar 2019 metais, kai skolino vienai ar dviem dienoms. Tai vyko kredito unijoje, kai pažįstamas V. Š. perdavė pinigus. D. G. pažįsta, tačiau neprisimena, kad kredito unijos patalpose būtų buvę kažkas iš pažįstamų. Liudytojas D. B. parodė, kad kartą kredito unijoje suteikė pagalbą V. Š.: atvežė 10 000 Eur į kredito unijos patalpas, kur buvo ir daugiau žmonių, tarp jų pažįstamas S. M.. Liudytojas nežino, kodėl reikėjo atsinešti pinigus, tačiau prisimena, kad juos padėjo ant stalo ir netrukus vėl pasiėmė. V. Š. buvo tik prisilietęs prie pinigų, kurie buvo padėti ant stalo, neprisimena, kad pastarasis pinigus būtų paėmęs į rankas. S. B. patvirtino, kad kartą vežė pinigus į kredito uniją, kurios patalpoje ant stalo padėjo 10 000 pinigų, galimai litų, ir vėl po 2 minučių pasiėmė. Kredito unijos darbuotojai jų neskaičiavo. Juos parodė notarui ar gal ne notarui ir iš patalpų išėjo (t. 10, b. l. 61–67). L. Š. ir D. Š. patvirtino, kad ne kartą V. Š. yra skolinę pinigų. L. Š. parodė, kad sūnus (V. Š.) dažnai iš liudytojo skolindavosi po 1 000 Eur, o kartą trumpam buvo jam davęs apie 10 000 Eur, tačiau nežinojo, kam tie pinigai jam buvo reikalingi. D. Š. tvirtino, kad ji V. Š. yra paskolinusi įvairiomis sumomis, net ir 1 500 Eur, kurių jis iki šiol jai nėra grąžinęs (t. 10, b. l. 61–67, 74–75). Kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, nei vienas iš jų negalėjo paaiškinti konkrečių pinigų skolinimo aplinkybių, jų nurodytos pinigų sumos nesutampa su tomis, kurias kiekvienam iš liudytojų savo parodymuose priskyrė nuteistasis V. Š.. Jie visi tvirtino, kad pinigus kredito unijos patalpose tik padėjo ant stalo ir juos vėl pasiėmė, niekas jų nebuvo paėmęs ir neskaičiavo. Nors liudytojas K. N. nurodė, kad jis pažįsta D. G., tačiau nepatvirtino, jog jis aptariamo įvykio metu būtų buvęs kredito unijos patalpose. Tai akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, kad būtent D. G. į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą įnešė 53 845,58 Eur. Šie liudytojai apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad ne kartą skolino pinigus V. Š., tačiau jų nurodytos aplinkybės laiko ir net valiutos aspektais yra nekonkretūs. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, šie faktiniai duomenys negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai, neabejotinai patvirtinantys V. Š. versiją, kad D. G. tik imitavo pinigų įnešimą į kredito unijoje ,,Moterų taupa“ atidarytą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, ir paneigiantys pirmiau aptartų faktinių duomenų visetą, kuris patvirtina teismo nustatytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimo aplinkybes.
12.Be to, jeigu nuteistasis skolintomis lėšomis ir būtų padengęs bendrovei padarytą žalą, įnešus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir juos įtraukus į bendrovės buhalterinę apskaitą, šios lėšos būtų tapusios įmonės turtu, o jų pakartotinis neteisėtas paėmimas iš bendrovės valdymo ir jų naudojimas ne bendrovės interesams ir būtų svetimo jo žinioje buvusio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto pasavinimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes.
13.Taigi, apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad apeliantas 53 845,58 Eur pasisavino anksčiau, negu 2017-11-02, t. y. tada, kai pinigus jam perdavė D. G..
14.Skunde V. Š. prašo taikyti BK 75 straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06 (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), ir visiškai atidėti jam paskirtos 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokį prašymą apeliantas sieja su prašymu nustatyti, kad jo padaryta veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, buvo baigta anksčiau, negu 2017-11-02. Tačiau, kaip konstatuota pirmiau, priešingai, negu nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė turto pasisavinimo baigtumo momentą, todėl nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir visiškai atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negali būti patenkintas.
15.Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.
16.Apygardos teismas teisingai nurodė, kad V. Š. nusikalstamų veiksmų padarymo metu (2017-11-02) galiojo BK 75 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija Nr. XIII-653, įsigaliojusi nuo 2017-10-06), kuri visai nenumatė galimybės asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuo 2020-07-01 įsigaliojus naujai BK 75 straipsnio redakcijai (2020-06-27 įstatymo redakcija Nr. XIII–2263), atsirado galimybė asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, atidėti dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kai yra pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti atlikus tik dalį paskirtosios bausmės.
17.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. Š. teisiamas pirmą kartą, dirba, išlaiko du mažamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus, jo asmenybė apibūdinama teigiamai, jis įsipareigojo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą, padarė pagrįstą išvadą, jog trumpalaikis realus laisvės atėmimas –7 (septynių) mėnesių iš 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio paskirtos laisvės atėmimo bausmės – konkrečioje situacijoje užtikrins BK 41 straipsnyje 2 dalyje keliamų tikslų įgyvendinimą, o likusios – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių – laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas, įpareigojant nuteistąjį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (2020-06-27 įstatymo redakcija Nr. XIII–2263), gali būti atidėtas.
18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas, netaikydamas apeliantui BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatų, šio baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
19.Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad aplinkybė, jog jis 2020 m. rugpjūčio 17 d. taikos sutartimi įsipareigojo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą, sudaro pagrindą netaikyti turto konfiskavimo.
20.BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
21.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto konfiskavimas gali būti netaikomas tik išimtiniais atvejais. Tais atvejais, kai iš kaltininko priteisiama atlyginti padaryta žala arba nukentėjusiajam grąžinamas neteisėtai užvaldytas turtas, turto konfiskavimas paprastai netaikomas. Tokia išimtimi prioritetas teikiamas žalą patyrusio asmens teisių užtikrinimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-243-942/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad net ir tuo atveju, kai padaryta žala nėra atlyginta arba baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau kaltininkas su civiliniu ieškovu susitaria dėl žalos atlyginimo, turto konfiskavimas irgi gali būti netaikomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2011). Konkrečiu atveju tokių išimtinių aplinkybių nėra.
22.Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, to skunde neginčija ir pats nuteistasis, kad jis iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, t. y. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepareiškė civilinio ieškinio, taip pat nebuvo nustatyta, kad pasisavintos lėšos grąžintos juridiniam asmeniui. Taigi, konstatavęs, kad iš nusikalstamos veikos V. Š. gavo 257 869,78 Eur naudą, apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog iš apelianto išieškotina minėto dydžio vertę atitinkanti pinigų suma.
23.Šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia apeliacinės instancijos teismui pateikta 2020-08-17 taikos sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. P., ir V. Š. nustatė, kad nuteistojo įsiskolinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)i“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-07-26 sudarė 257 869,78 Eur, o taikos sutarties surašymo dienai šis įsiskolinimas yra 256 869 Eur, kuriuos V. Š. įsipareigoja pervesti į kreditoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodytą sąskaitą arba grąžinti grynais pinigais, kiekvieną mėnesį sumokėdamas 70 procentų nuo savo mėnesinių pajamų, viršijančių 607 Eur, bei įsipareigoja mokėti ne mažiau kaip 7 200 Eur per kiekvienus kalendorinius sutarties galiojimo metus iki tol, kol bus visiškai padengtas įsiskolinimas (t. 9, b. l. 78).
24.Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariama taikos sutartis nėra teismo patvirtina, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu, pagal teismų formuojamą praktiką, tik teismo patvirtinta taikos sutartis turi res judicata galią, t. y. ji gali būti pateikta antstoliui ir vykdoma priverstinai (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-409-701/2015). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2020-08-31 nutartimi prašymas patvirtinti 2020-08-17 taikos sutartį atmestas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjai teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, taip pat nepateikti jokie skolą ar kito pobūdžio įsipareigojimus patvirtinantys dokumentai, net nenurodyta, iš kokių santykių atsirado skoliniai įsipareigojimai. Taigi, teismo nepatvirtinta taikos sutartis yra tiesiog paprasta sutartis, kuri, V. Š. jos nevykdant, negalėtų būti pateikta antstoliui priverstiniam išieškojimui vykdyti, o nukentėjusioji šalis turėtų kreiptis į teismą, kad šis spręstų kilusį ginčą ir priimtų sprendimą.
25.Nors iš taikos sutarties turinio galima daryti išvadą, kad V. Š. iki sutarties sudarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino dalį padarytos turtinės žalos, t. y. 1 000,78 Eur, tačiau jis teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog ši sutartis buvo realiai pradėta vykdyti. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu sutartį pasirašęs V. P. apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis yra formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nes akcijų niekada nepirko, įmonės veikloje nedalyvauja ir į jos reikalus nesikiša. Pats nežino, kaip jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi. Nežino, kas jį paskyrė. Sutiko pabūti direktoriumi, nes jo paprašė nuteistasis V. Š., kuris yra jo pusbrolis (t. 8, b. l. 48–55).
26.Be to, taikos sutarties sąlygos kelia pagrįstas abejones dėl V. Š. realaus įsipareigojimo vykdyti sutartyje išdėstytus įsipareigojimus ir atlyginti visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Kauno apygardos teismo 2021-06-16 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Kaip minėta, taikos sutartimi V. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlyginti ne mažiau kaip po 7 200 Eur per kiekvienus kalendorinius sutarties galiojimo metus iki tol, kol bus visiškai padengtas įsiskolinimas, tačiau tokia taikos sutarties sąlyga neužtikrina žalą patyrusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ intereso garantuotai gauti žalos atlyginimą per protingą terminą, nes žalos atlyginimas taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis užtruktų daugiau, negu 35 metus, o tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Nuo sutarties sudarymo jau praėjo daugiau, negu vieneri metai, tačiau nėra objektyvių duomenų apie tai, kad V. Š. būtų sumokėjęs sutartyje nurodytas pinigų sumas.
27.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikta 2020-08-17 taikos sutartis neužtikrina esamų ir (ar) būsimų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų patenkinti jų finansinius reikalavimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto.
28.Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ši taikos sutartis neatspindi tikrosios sutarties šalių valios ir civilinio proceso įstatymo jai keliamų reikalavimų, todėl, siekiant užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir teisėtus interesus, šioje byloje yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
29.Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios tikslas padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir siekia asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, t. y. kompensuoti asmens patirtą žalą. Išieškant iš konfiskuoto turto civiliniam ieškiniui tenkinti priteistas sumas, nusikalstamą veiką padaręs asmuo netenka galimybės pasinaudoti iš nusikalstamos veikos gauta turtine nauda ir kartu įvykdoma prievolė atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui. Dėl to pagal bendrą taisyklę, kai visiškai ar iš dalies įvykdytas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas, kuriuo konfiskuoti kaltininko iš nukentėjusio asmens nusikalstamu būdu pasisavinti pinigai, išieškojimas pagal teismo sprendimą dėl turtinės žalos, padarytos nusikalstamu būdu pasisavinant nukentėjusiojo pinigus, atlyginimo, priimtą pagal nukentėjusio asmens ieškinį, pareikštą po nuosprendžio priėmimo, nukreipiamas: 1) į konfiskuotą turtą – ta apimtimi, kuria įvykdytas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl turto konfiskavimo; 2) į kaltininko turtą – ta dalimi, kuria teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl turto konfiskavimo neįvykdytas (kasacinė nutartis Nr. e3K-3-222-969/2019).
30.Esant tokioms nuostatoms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, taikant turto konfiskavimą šioje byloje, V. Š. bus dvigubai nubaustas, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditorių turtiniai interesai neužtikrinti.
31.Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo V. Š. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.