Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-09-16 · Administracinė byla Nr. I-716-57/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-09-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-16
Bylos Nr.
I-716-57/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00534-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
D. Ž.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM
Administracinė byla Nr. I-716-57/2010Proceso Nr. 3-63-3-00534-2010-0 (S)
Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM dėl 1320,98 Lt nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. Ž. prašo priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, viršijančios 70 procentų pareiginės algos, už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01, iš viso 1320,98 Lt. Nepriemoka susidarė dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimą, taikymo. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu konstatavo, kad teisinė situacija, kai valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, nemokama arba darbas neapmokamas teisingai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl atsakovas, nepagrįstai ją taikydamas, neišmokėjo dalies darbo užmokesčio.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b.l. 10-13) su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos buvo taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 ir 24 straipsnius valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Akcentuoja, kad Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo. Argumentuoja, jog pareiškėjo reikalavimo dalyje dėl darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2007 m. sausio – gegužės mėnesiais priskaičiuotos ir neišmokėtos 65,10 Lt sumai, taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų senaties terminas. Atsižvelgiant į sunkią valstybės ekonominę situaciją, prašo teismo sprendimą dėl neišmokėto atlyginimo dalies priteisimo atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Prašo sustabdyti administracinę bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 36/2010; 37/2010;

2

38/2010; 39/2010; 41/2010; 42/2010; 43/2010.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotos tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas. Teigia, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01 dėl sudedamosios darbo užmokesčio dalies - priedų ir priemokų išmokėjimo, viršijančios 70 procentų pareiginės algos dydį, ribojimo, nesumokėjo jam 1320,98 Lt.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos, ir nurodytas priedų, ir priemokų sąrašas. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 22¹, 48¹, 50¹ straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Būtent aukščiau aptartas teisinis reguliavimas yra aktualus nagrinėjant pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, kadangi būtent pagal jį numatytas apribojimas išmokamų priedų ir priemokų sumai, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal teismui teikiamas D. Ž. pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2007 - 2008 metais nustatyta, kad pareiškėjui ribojant priedus ir priemokas nesumokėta 1320,98 Lt (b.l. 15-16).

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus

3

tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą maksimalią mokėtiną ribą, pažeistos Konstitucijos nuostatos. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama. Vadinasi, pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principą Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, kuris vidaus tarnybos sistemos pareigūnams buvo taikomas be išlygų, turėjo būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas suponuoja išvadą, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, viršijant nustatytą darbo trukmę vykdymą, tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma viršijo maksimalią leistiną 70 procentų pareiginės algos ribą. Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Todėl net ir sprendimo priėmimo metu nesant nustatytam teisiniam reguliavimui pagal kurį būtų galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, pareiškėjas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl piniginės išmokos priteisimo, kadangi kitų būdų kompensuojant už atliktą darbą nėra numatyta. Be to, pareiškėjas kreipdamasis prašymu į teismą pats formuluoja reikalavimą ir pasirenka kokiu būdu turi būti kompensuota už jo atliktą darbą.

Pripažintinas nepagrįstu atsakovo atsiliepimo argumentas, kad įstatymo nuostatos ribojant pareiškėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, o Konstitucijai prieštaravęs aktas gali būti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje.

2005-12-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. A1-638/2005 yra konstatavusi, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Pareiškėjas į teismą dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-06-29 (b.l. 4) ir reiškia reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01. Pateiktoje pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nurodyta, kad 2007 m apskaičiuojant darbo užmokestį pareiškėjui ribojant priedus ir priemokas vasario – gegužės mėnesiais nesumokėta 65,10 Lt ir birželio – gruodžio mėnesiais nesumokėta 288,59 Lt ir per 2008 m. sausio – gruodžio mėnesius jam nesumokėta 1053,97 Lt (b.l. 15-16). Darbo kodekso 298 straipsnyje yra numatyta, kad darbo užmokestis ir kitos išmokos susijusios su darbo santykiais negali būti priteisiamos daugiau kaip už trejus metus. Trejų metų terminas skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už 2007

4

metų vasario – gegužės mėnesius 6510 Lt negali būti tenkintinas, nes viršija trejų metų terminą ( DK 298 str. ). Pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalis 11320,98 Lt mažintina 65,10 Lt. Pripažintina, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2007-06 -01 iki 2009-01-01 dėl priedų, priemokų ribojimo taikymo neišmokėta 1255,88 Lt, todėl šioje dalyje skundas tenkintinas. Pareiškėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.

Sprendimas dėl prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Konstitucinio teismo nutarimas paskelbtas 2009 m. gruodžio 11 d., todėl yra išlikusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo šalių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę. Todėl nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjui ribojant priedų ir priemokų mokėjimą per laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2009-01-01 nesumokėta 1255,88 Lt, šiems reikalavimams reikšti nėra praleistas kreipimosi į teismą terminas, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ( DK 298 str. ).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkią Lietuvos valstybės turtinę padėtį pagrindu nusprendė sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai, todėl sprendimo vykdymas atidėtinas vieneriems metams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Netenkintinas atsakovo prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (reg. Nr. 40/2010 ir kt.) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatos neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 2 daliai. Į Konstitucinį Teismą kreiptasi dėl Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo retroaktyviai. Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismų praktika aiškinant minėtą situaciją pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartyje Nr. A-219/2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m., psl. 194-206), kurioje suformuluotos nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikšmingos taisyklės. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir

įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti. Sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d.

5

nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 316-329) konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. Dėl šių priežasčių teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais, CPK 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo D. Ž. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. Ž. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1255,88 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt penkis Lt 88 ct) nesumokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2009-01-01. Mokesčiai nuo priteistos sumos neišskaičiuoti.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.

Teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Irena Stulpinienė