Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kategorija 2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 2.6.4.4.2.; 2.6.4.4.3.; 2.6.5.2.; 3.2.6.1.

2016 m. sausio 26 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, psichologei K. S., dalyvaujant ieškovui G. P., jo atstovei adv. pad. Evelinai Veličkienei, atsakovei S. P., jos atstovei adv. Zitai Ragauskaitei, institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams S. D., E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei S. P., institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės S. P. priešieškinį ieškovui G. P., institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas G. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Ieškovo atstovė adv. pad. E.Veličkienė ieškinio reikalavimus palaiko, priešieškinį prašo atmesti. Ji paaiškino, kad šalys kartu pragyveno 12 metų, iš kurių 2,5 metų santuokoje. Konfliktai šeimoje pradėjo kilti dėl S. P. girtavimo, nesirūpinimo vaikais. Pastaruosius kelerius metus S. P. polinkis alkoholiui ypač išryškėjo. Išsiblaiviusi ji būna pikta, irzli, nestabilios psichikos. S. P. ne kartą nesėkmingai bandė spręsti alkoholio problemą. Reikalavimų dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas, priimdamas sprendimą, gali remtis aplinkybėmis, nurodytomis ieškovo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Faktinės aplinkybės, nurodytos, ieškovo, nepasikeitė. Transporto priemonė yra įgyta santuokoje, tačiau ieškovas prašo ją priteisti atsakovei ir nereikalauja kompensacijos. Ieškovas mano, kad 100 Eur išlaikymo iš atsakovės kiekvienam vaikui pakaks. 2015-09-02 teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė, kad vaikai gyvena su juo, jo dėdei priklausančiame bute. Vaikai ten gyveno ir tuo metu, kai visi gyveno kaip šeima. Jis vaikais rūpinasi, leidžia į darželį ir mokyklą. Su motina bendrauti nedraudžia. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, tą problemą pripažįsta, gydosi, tačiau rezultatų nėra. Vaikai nenori būti su ja, kai ji apsvaigusi. Sūnus yra vyresnis, daugiau supranta, todėl jo santykiai su motina blogesni. Jis pats dirba, turi individualią veiklą – automobilių remontas. Jo pajamos nestabilios, bet pragyventi su vaikais užtenka, be to, turi santaupų. Sūnus lanko mokyklą, jam už papildomą grupę reikia mokėti 40 Eur, dukros darželis kainuoja virš 70 Eur. Už būstą žiemą moka iki 250 Eur. Sūnus sportuoja, dukra lanko būrelius, tai kainuoja iš viso 18 Eur per mėnesį. Jis sūnų kasdien veža į mokyklą ir pasiima, dukters darželis prie namų. Pats priklausomybių neturi. Yra teistas, teistumas išnykęs (teismo posėdžio, vykusio 2015-09-02, garso įrašas, 7 m 37 s – 29 m 47 s, teismo posėdžio, vykusio 2015-11-27, garso įrašas 31 m 27 s – 50 m 53 s).

M. P., teismo posėdyje išreiškusi savo nuomonę, nurodė, kad nori gyventi su mama ir tėčiu (teismo posėdžio, vykusio 2016-01-08, garso įrašas, II dokumentas, 00 m 29 s – 1 m 57 s).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Nustatyta, kad G. P. ir S. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, b.l. 8). R. P. gimė (duomenys neskelbtini), M. P. gimė (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, b.l. 9-10). VĮ „Regitra“ duomenimis S. P. vardu registruota transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, b.l. 11). G. P. vardu registruotų transporto priemonių nėra (el. bylos apyrašas, b.l. 12). Šalys nekilnojamojo turto neturi (el. bylos apyrašas, b.l. 13-14). Iš Kauno apskrities VPK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog buvo nustatytos aplinkybės, kad 2015-02-10 adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto buvo konfliktas, kurio metu S. P. bandė atimti mokyklinę kuprinę iš savo sūnaus. Vaikas aiškino, kad kuprinėje yra nugertas butelis alkoholio, o mama girtauja. Paėmus kuprinę buvo rastas butelis alkoholio. S. P. nustatytas 1,05 prom. girtumas (el. bylos apyrašas, b.l. 15). Iš Kauno apskrities VPK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog (duomenys neskelbtini) neblaivi S. P. iškvietė policijos patrulius, paaiškino, kad susipyko su vyru ir šis išvarė ją iš namų (el. bylos apyrašas, b.l. 16). Iš institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados ir kitos medžiagos matyti, kad S. P. įvertintas socialinių paslaugų poreikis. Šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų grupę. Pagrindinės problemos šeimoje yra S. P. piktnaudžiavimas alkoholiu, psichikos sveikatos problemos, bloga emocinė savijauta. Vaikai gyvena su tėvu, duomenų, kad būtų neprižiūrėti negauta. S. P. nepajėgi pasirūpinti vaikais. S. P. gyvena pas savo mamą. Ji bando spręsti alkoholio problemą (el. bylos apyrašas, b.l. 32-37). Transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartys patvirtina, S. P. turėtas transporto priemones (el. bylos apyrašas, b.l. 43-48). S. P. 2013 m. dirbo (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, b.l. 50). VSDFV duomenimis 2014 m. S. P. pajamas sudarė nedarbo draudimo išmokos (el. bylos apyrašas, b.l. 51). S. P. 2014 m. iš Kauno miesto savivaldybės gavo išmoką vaikui iš šalpos pensiją neįgaliam vaikui (el. bylos apyrašas, b.l. 52). S. P. 2015 m. iš Kauno miesto savivaldybės gavo išmoką vaikui iš šalpos pensiją neįgaliam vaikui (el. bylos apyrašas, b.l. 53). Gyventojų individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalas patvirtina, kad G. P. verčiasi variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, 2015 m. rugsėjo mėn. jo pajamas sudarė 305 Eur (el. bylos apyrašas, b.l. 133 - 135). M. P. lanko (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. rupgsėjo mėn. ja rūpinasi tėtis (el. bylos apyrašas, b.l. 136). R. P. mokosi (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi tėtis (el. bylos apyrašas, b.l. 137)..

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų

Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006).

Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo įrodinėja atsakovės piktnaudžiavimu alkoholiu. Atsakovė pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui, dėl šios priklausomybės gydosi. Atsakovės priklausomybę alkoholiui patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai - Kauno apskrities VPK nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Kauno miesto VTAS pateikti duomenys. Teismas sprendžia, kad ieškovo argumentas dėl santuokos nutrūkimo dėl atsakovė kaltės yra pagrįstas, atsakovė įstatymo numatytos prezumpcijos nepaneigė. Atsakovė prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nurodo, kad ieškovas nesirūpino šeima, buvo teistas, vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas, buvo neištikimas. To pasekoje ji pradėjo vartoti alkoholį ir taip tapo priklausoma. Todėl santuoka iširo ne dėl jos kaltės, o dėl ieškovo kaltės. Atsakovė šias aplinkybe įrodinėja tik savo pačios paaiškinimais. Teismas sprendžia, kad tokie įrodymai nėra pakankami, todėl sprendžia, kad atsakovė ieškovo kaltės neįrodė. Kaip jau minėta, atsakovės kaltė, esant nustatytam faktui, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, preziumuojama. Atsakovė aplinkybes, kad turi priklausomybę alkoholiui, pripažino, todėl santuoka laikytina nutrūkusia dėl atsakovės kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma.

Ieškovas nurodo, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo transporto priemonę BMW525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas prašo priteisti asmeninėn atsakovės nuosavybėn, o jam kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį nepriteisti. Atsakovė nurodo, kad transporto priemonė yra jos asmeninė nuosavybė, o ne įgyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad S. P. vardu registruota transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), t.y. santuokos metu (el. bylos apyrašas, b.l. 11). S. P. pateikė teismui transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis įrodinėja, kad šią transporto priemonė ji įsigijo iš lėšų, kurios gautos už pardavus iki santuokos sudarymo turėtą transporto priemonę. Pateikė transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis nuo 2008 iki 2012 m. iš kurių matyti, kad iki santuokos sudarymo atsakovė pirko ir pardavė kitas transporto priemones. Tačiau teismas pažymi, kad abi šalys nurodė, kad faktiškai šalys bendrą ūkį vedė 12 metų ir tik 2,5 iš jų santuokoje. Transporto priemonė įgyta santuokoje. Atsakovė nepateikė duomenų, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog transporto priemonė įgyjama kaip jos asmeninė nuosavybė. Todėl teismas sprendžia, kad transporto priemonė įgyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir, kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl jos likimo, priteistina atsakovei S. P., iš jos nepriteisiant ieškovui kompensacijos.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo jiems priteisimo

Tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio sūnaus R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo nekyla. Šalys sutaria, kad R. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu G. P.. Duomenų apie tai, kad toks šalių susitarimas pažeistų jų ar R. P. interesus nėra. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovės ir sūnaus santykiai įtempti dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, pats vaikas nori gyventi su tėvu. Todėl R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu G. P..

Tarp šalių kyla ginčas dėl M. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Todėl teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį sprendžia, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. (LAT 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. ”Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006.“

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. P. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su tėvu G. P. ir broliu R. P.. Atsakovė S. P. nuo 2015 m. gegužės mėn. gyvena atskirai adresu (duomenys neskelbtini). M. P. ir iki tėvų išsiskyrimo gyveno tame pačiame bute. Nuo tėvų išsiskyrimo M. P. rūpinasi tėvas G. P.. Kauno apylinkės teismo 2015-09-08 nutartimi nustatyta motinos ir vaikų bendravimo tvarka. Šalys duomenų apie tai, kad bendravimo tvarkos nesilaikoma, nepateikė, dėl nutarties priverstinio vykdymo nesikreipė. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad savaitgalius M. P. paprastai praleidžia su mama. Pati M. P. nurodė, kad pas mamą ją nuveža tėtis, ji su mama kalba ir telefonu, kai pati nori. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas G. P. neriboja motinos ir vaikų bendravimo. Spręsdamas dėl M. P. gyvenamosios vietos nustatymo teismas pažymi, kad šalys gyvena ne jiems priklausančiuose būstuose. Ieškovas su vaikais gyvena jo dėdei nuosavybės teise priklausančiame bute, o atsakovė jos mamai priklausančiame bute, kur jai skirtas vienas kambarys. Duomenų apie tai, kad butų savininkai prieštarautų dėl M. P. gyvenimo jų nuosavybėje, nėra. G. S. Š. pranešimas, jog neprieštarauja, kad G. P. su vaikais gyventų jam priklausančiame bute. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad M. P. lanko darželį, kuris yra visiškai šalia jos dabartinės gyvenamosios vietos, į darželį jos vežti nereikia, galima nueiti. Ją į darželį palydi ir pasiima tėvas arba brolis. Iš M. P. paaiškinimų matyti, kad ji gerai sutaria ir su tėvu, ir su motina, norėtų, kad vėl visi būtų kartu. Be to, ji gerai sutaria ir su broliu R. Tiek ieškovas, tiek atsakovė dirba. Įvertintina ir tai, kad ieškovas vykdo individualią veiklą – užsiima automobilių remontu, todėl jo darbo laikas nenormuotas. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas turi galimybę pasirūpinti vaikais bet kuriuo metu, neatsižvelgiant į savo užimtumą darbe.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė S. P. turi priklausomybę alkoholiui, į jos elgesį iki santuokos nutrūkimo, į konstatuotą santuokos nutrūkimo priežastį, socialinės pagalbos poreikį. Nors atsakovė ir sprendžia šią problemą, gydosi, tačiau akivaizdu, kad ši problema dar neišspręsta. Pastebėtina ir tai, kad atsakovės santykiai su sūnumi pablogėjo būtent dėl alkoholio vartojimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teismo sprendimo priėmimo momentu nėra pagrindo keisti M. P. gyvenamosios vietos, socialinės aplinkos, išskirti ją su broliu R. P.. Ieškovas G. P. tinkamai rūpinasi M. P., o atsakovė neįrodė, kad gyvenimas su ja geriau atitiktų vaiko poreikius. Todėl ieškinys dalyje dėl M. P. gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.

Patenkinus ieškinį dalyje dėl M. P. gyvenamosios vietos nustatymo, nustatytina S. P. bendravimo tvarka su vaikais. Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo 2015-09-08 nutartimi nustatyta motinos ir vaikų bendravimo tvarka, kuri yra tokia pati, kaip prašoma nustatyti ieškinyje, išskyrus ieškinyje reikiamą reikalavimą, jog G. P. gali atsisakyti atsakovei leisti susitikti su vaikais, kai vaikai atsisako susitikti su mama. Toks reikalavimas reiškiamas dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, t.y. vaikai nenori bendrauti su mama, kai ji apsvaigusi nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė nurodo, jog sprendžia šią problemą, darytina išvada, kad tokios sąlygos nustatymas nepažeis vaikų ir jos interesų. Be to, kaip jau minėta duomenų apie tai, kad ieškovas ribotų vaikų ir mamos bendravimą, ar kad nuteikinėtų vaikus prieš mamą, nėra. Todėl ieškovo prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas. Kartu teismas pažymi, kad ir atsakovė prašė nustatyti bendravimo su sūnumi R. P. tvarką. Teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra tokia, kuri geriau užtikrins motinos ir vaikų bendravimą, nes ji platesnė. Kaip jau minėta, duomenų, kad ieškovas ribotų vaikų ir mamos bendravimą, nėra.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 350 Eur. Minėta suma laikytina pakankama bū­ti­noms vai­ko vys­ti­mo­si sąlygoms su­da­ry­ti, t. y. pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius maistui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dymui. Ieškovas prašo priteisti kiekvienam vaikui po 100 Eur išlaikymą iš atsakovės. Atsakovė nurodo, kad negali teikti tokio išlaikymo, nes jos darbo užmokestis yra 374,04 Eur. Teismas pažymi, kad 100 Eur išlaikymas iš vieno iš tėvų yra minimalus, ir toks išlaikymas gali patenkinti tik pačius minimaliausius vaiko poreikius. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra jauna, nedarbingumas atsakovei nenustatytas, nėra duomenų, kad dėl jos sveikatos būklės negalėtų dirbti tam tikrų darbų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydis pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 76 Eur žyminis mokestis Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.), valstybės naudai priteistinos 8,46 Eur pašto išlaidos (CPK 96 str.). Byloje susidarė 2,90 Eur pašto išlaidos, kurios iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką tarp G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. P. palikti pavardę „P.“, S. P. pavardę „P.“.

Nepilnamečių vaikų R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu G. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vaikų R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su atsakove S. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

1. Vaikų auklėjime dalyvauja abu tėvai bendru sutarimu, S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja informuoti G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš anksto, norėdama susitikti su vaikais, o jei vaikus nori išsivežti ilgesniam laikui arba iš su nakvyne – įsipareigoja informuoti G. P. prieš dvi dienas.

2. G. P. gali atsisakyti atsakovei leisti susitikti su vaikais, jeigu:

2.1. Vaikai serga;

2.2. Tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokymo įstaigose ar būreliuose;

2.3. Tuo metu yra iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje;

2.4. Vaikai atsisako susitikti su mama.

Nepilnamečiams vaikams priteisti iš S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio padavimo dieno, t.y. nuo 2015-07-16, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti atsakovei asmenine nuosavybe automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės.

Priteisti iš S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) žyminį mokestį G. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.