Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys priimtas 2019 m. sausio 17 d., ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei A. B. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - CPK 123 straipsnyje 3 dalyje nustatyta tvarka. Minėtas straipsnis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai siųsti skolininkei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), du kartus ir paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus skolininkės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, todėl procesiniai dokumentai laikytini įteiktais tinkamai. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso skolininkei A. B.. Pagal ieškovo pateiktą mokėtinų mokesčių už bendrosios nuosavybės objekto administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas skaičiavimo pažymą už paslaugas suteiktas aukščiau minėtam butui, atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. sudaro 279,05 Eur, iš kurių 16,53 Eur sudaro pavėluoto mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. taikant penkių proc. metinę palūkanų normą. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad yra įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas, taip pat neginčijo prievolės pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie atsakovės atsiskaitymą su ieškovu, taip pat, atsakovė ieškovo reikalavimo neginčija, įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu ir jam iš atsakovės priteistina 279,05 Eur skolos (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis, 6.38 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (279,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos sumokėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą ir vieno įrašo peržiūrėjimą ekrane, 60,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 75,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,58 Eur), viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), iš atsakovės priteistina 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“, j. a. k. 121458016, naudai 279,05 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 5 ct) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (279,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,87 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.