Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-04-02 · Civilinė byla Nr. 2-664-924/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-02
Bylos Nr.
2-664-924/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11563-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
L. V.
Atsakovas
S. R.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės, Tauragės rajono savivaldybės administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai
Advokatai
Aušra Bartninkienė, Povilas Jegorovas
Civilinė byla Nr. 2-664-924/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11563-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.4.3; 78.2.1; 99.5; 99.7;116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovui advokatui Povilui Jegorovui, atsakovui S. R., jo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Bartninkienei, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui S. R. dėl išlaikymo dydžio vaikui padidinimo, ir atsakovo S. R. priešieškinį ieškovei L. V. dėl išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą: Kauno miesto savivaldybės ir Tauragės rajono savivaldybės administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė L. V. ieškiniu (t.1., b. l. 4-6) atsakovui S. R. prašo: 1) pakeisti 2010 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16908-192/2010 ir priteisti iš atsakovo S. R. nepilnamečio sūnaus A. R., gim. 2005-03-05, naudai išlaikymą, mokant kas mėnesį po 600 Lt periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas S. R. priešieškiniu (t. 1, b.l. 34-37) ieškovei L. V. prašo:

Šalies argumentai

1) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16908-192/2010, sumažinant S. R. teikiamą išlaikymo dydį sūnui A. R. iki 200 Lt per mėnesį, mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės;

2) nustatyti tėvo S. R. ir sūnaus A. bendravimo tvarką:

Šalies argumentai

1. S. R. su sūnumi praleidžia vieną savaitgalį per mėnesį. Savaitgalis, tai laikas nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. S. R. pasirinktą savaitgalį ir paėmimo vietą iš anksto suderina su L. V..

2. A. R. 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per metus iš anksto suderintu laiku atostogaus su tėvu. Atostogų laikotarpiu mamos bendravimas su sūnumi sustabdomas.

3. Mama, L. V., įsipareigoja informuoti tėvą, S. R., pasikeitus sūnaus A. gyvenamajai vietai, nurodant tikslų adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą Skype prisijungimo vardą.

4. Mama L. V. įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su sūnumi ne mažiau nei du kartus, o sūnui ir tėvui pageidaujant - dažniau nei du kartus, per savaitę telekomunikacijos priemonėmis: telefonu, elektroniniu paštu ir Skype sistema.

5. L. V. įsipareigoja kartą per mėnesį telefonu ar elektroniniu paštu informuoti S. R. apie sūnaus A. sveikatos būklę, jo pasiekimus ugdymo įstaigoje ar mokykloje, būreliuose bei teikti kitą su sūnumi susijusią informaciją;

3) priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė L. V. nurodė, jog Biržų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 10 d. sprendimu nusprendė santuoką tarp S. R. ir L. R. nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nepilnamečio sūnaus A. R. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir priteistas iš atsakovo išlaikymas, kuris 2010 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu padidintas iki 350 Lt per mėnesį. Šiuo metu Lietuvos ekonominė situacija yra sudėtinga. Po Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo situacija mūsų šalyje pasikeitė iš esmės - pakilo minimali mėnesinė alga t.y. šiuo metu 1000 Lt, ženkliai pakilo kainos, mokesčiai, pragyvenimo lygis. Sūnus taip pat paaugo, lanko vidurinę mokyklą, privačią krepšinio mokyklą, jo poreikiai pasidarė įvairesni ir didesni, o atsakovas papildomai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis šiuo metu yra apie 1200 litų per mėnesį, jokių kitų pajamų, banke santaupų neturi. Sūnui A. R. šiuo metu yra 8 metai, ieškovė viena neišgali pilnai patenkinti dabartinių nepilnamečio sūnaus poreikių. Atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra gera, todėl mano, jog jis turi visas galimybes sūnui teikti didesnį išlaikymą. Šiuo metu nepilnamečio sūnaus išlaikymas kiekvieną mėnesį sudaro apie 1200 Lt, todėl prašo iš atsakovo S. R. priteisti nepilnamečio sūnaus A. R. naudai išlaikymą, mokant kas mėnesį po 600 litų periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki sūnaus pilnametystės.

Dėl priešieškinio ieškovė nurodė (t.1, b.l. 75-76), jog su priešieškinio reikalavimais nesutinka - pasilieka prie savo ieškinyje išreikštos nuomonės, jog išlaikymas sūnui iš atsakovo pusės turi būti padidintas. Ieškovės materialinė padėtis iš esmės nėra pagerėjusi, kaip teigia atsakovas. Pridėti medicininiai dokumentai nepatvirtina išskirtinio atsakovo sveikatos pablogėjimo, dėl kurio jis turėtų skirti mažiau išlaikymo savo sūnui. Dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo nurodė, jog ieškovė niekada nedarė jokių kliūčių atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau jis pats niekada nenorėjo bendrauti ir prisidėti prie sūnaus auklėjimo. Sūnui jau yra aštuoneri metai, su atsakovu santuoka nutraukta kai sūnui buvo vos keturi mėnesiai. Atsakovas per tuos aštuonerius metus tik keletą kartų matė sūnų. Iš esmės sūnus jo net nepažįsta, tik iš pasakojimų žino, kad jo tėvas yra. Atsakovo ir sūnaus A. nesieja joks emocinis ryšys. Su atsakovo pasiūlyta bendravimo su sūnumi tvarka nesutinka, ieškovė neprieštarautų, jeigu atsakovas bendrautų su sūnumi sūnaus ir ieškovės gyvenamojoje vietoje, tačiau negali sutikti, kad jis išsivežtų sūnų į kitą miestą.

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo iki 600 Lt palaikė, prašė atmesti priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Papildomai pažymėjo, jog išlaidos vaiko išlaikymui padidėjo, nes sūnus 2010 metais, priteisiant išlaikymą, lankė darželį, o dabar lanko mokyklą, pabrango būreliai, transporto paslaugos. Ieškovė su sūnumi ir sutuoktiniu gyvena name, kurį šildo malkomis, reikalingos lėšos kurui. Vaikas specialių poreikių neturi, tik iškrypęs stuburas, todėl gydytojo rekomendavimu lanko baseiną. Ieškovė vaiko poreikiams išleidžia daugiau nei 1200 Lt, padeda sutuoktinis, kurio pajamos yra 1400 Lt. Atsakovas turi galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą, jis nėra neįgalus. Atsakovo paskola ir ištaikymo įsiskolinimas nėra atsakovo turtinę padėtį sunkinanti aplinkybė. Prašo priešiešikinį dalyje dėl išlaikymo sumažinimo, atmesti. Dėl bendravimo tvarkos ieškovė pasiūlė nustatyti jos siūlomą atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką: l) atsakovas S. R. su sūnumi, jo sutikimu, per mėnesį praleidžia vieną iš anksto susitarto savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį ) nuo 10.00 iki 18.00 valandos Kaune. S. R. pasirinktą savaitgalį ir konkrečią jo dieną iš anksto suderina su ieškove L. V. ir sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos; 2) A. R. 15 kalendorinių dienų per metus iš anksto suderintu laiku savo sutikimu gali atostogauti su tėvu S. R. iš anksto aptartoje ir ieškovei L. V. žinomoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas S. R. užtikrina galimybę ieškovei L. V. susižinoti su sūnumi A. R. tuo laikotarpiu; 3) ieškovė L. V. įsipareigoja informuoti atsakovą S. R. apie sūnaus A. R. gyvenamosios vietos (tikslaus adreso), telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir Skype prisijungimo vardo pasikeitimus; 4) ieškovė L. V. įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui S. R. bendrauti su sūnumi A. R. ne rečiau kaip du kartus, o tėvui ir sūnui pageidaujant ir dažniau nei du kartus per savaitę telekomunikacijos priemonėmis - telefonu, elektroniniu paštu ir Skype sistema (t.2. b.l. 11). Ieškovė nurodė, jog sutinka, kad būtų nustatytas 2 metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas su sūnum bendrautų vieną kartą per mėnesį Kaune, o po pereinamojo laikotarpio galėtų bendrauti ir su 15 dienų nakvyne, konkretų laiką suderinus su ieškove prieš du mėnesius. Taip pat paaiškino, jog apie ugdymo procesą atsakovas turi galimybę sužinoti pats- turėtų kreiptis į mokymosi įstaigą, kuri suteikia slaptažodį prisijungimui prie elektroninio dienyno. Apie sveikatos būklę informaciją teikti atsakovui sutinka.

Atsiliepimas

Atsakovas S. R. atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 32-33) bei priešieškinyje (t.1, b.l.34-37) nurodė, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka. Palyginus su 2010 m. (nuo teismo sprendimo kai buvo pakeistas vaikui teiktinas išlaikymo dydis) pasikeitė atsakovo turtinė padėtis: jis neteko darbo, neįgijo nekilnojamo ir kilnojamo turto, neturi santaupų banke, sutriko atsakovo sveikata. Medikai jam konstatavo dviejų stuburo slankstelių lūžius, dėl ko jis negalėjo dirbti fiziškai sunkaus mėsininko darbo ir buvo atleistas. Šiuo metu atsakovo galimybės įsidarbinti dėl sveikatos būklės apribotos. Artimiausiu metu, kol neturės su darbu susijusių pajamų, atsakovo vienintelės pajamos bus 650 Lt bedarbio pašalpa. Tenkinus ieškinį, visos atsakovo pajamos būtų skiriamos sūnaus A. išlaikymui. Tokiu atveju atsakovas nebegalėtų tenkinti būtiniausių savo poreikių, netektų galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų, vaistų. Ieškovė jokių specialių sūnaus A. poreikių nenurodė, taigi, aštuonmetis A. yra sveikas, jokių specialių poreikių neturi vaikas. Todėl nėra jokio pagrindo didinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį. Ieškovė L. V. turi nuolatines pajamas, kurios palyginti nuo 2010 metų išaugo beveik dvigubai. 2010 m. gruodžio 17 d. sprendime Kauno miesto apylinkės teismas nurodė, kad L. V. pajamos išmokėjimui - 735,75 Lt, priskaičiuotos - 868,15 Lt Pagal į šią bylą pateiktas pažymas apie gaunamas pajamas už 2013 metus matyti, kad ieškovės pajamos išmokėjimui siekia vidutiniškai 1304 Lt per mėnesį, o priskaičiuotos pajamos - 1636 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant atsakovo finansinę padėtį, sveikatos būklę atsakovas prašo teismo pakeisti 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu sūnui A. R. nustatytą išlaikymo dydį ir sumažinti j į iki 200 Lt per mėnesį. Taip pat atsakovas prašo nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką. Santuokos nutraukimo metu sūnaus A. gyvenamoji vieta nustatyta su mama L. V.. Santuokos nutraukimo metu ieškovė ir atsakovas susitarė, kad buvę sutuoktiniai kartu rūpinsis mažamečiu sūnumi, tačiau detalesnė sūnaus A. ir jo tėvo S. R. bendravimo tvarka ar susitikimų grafikas nebuvo numatytas. Dėl ieškovės savanaudiškumo ir trukdymo bendrauti su vaiku, šiuo metu susiklosčiusi tokia situacija, jog atsakovas sūnaus A. nematė beveik tris metus. Siekiant sustabdyti ieškovės savanaudiškumą, o taip pat tikslu užtikrinti mažamečio sūnaus interesus ir jo teisę bendrauti su tėvu, atsakovas priverstas kreiptis į teismą su prašymu nustatyti atsakovo ir jo sūnaus A. bendravimo tvarką.

Teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovė nurodė, jog nepalaiko savo priešieškinio reikalavimo sumažinti 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu sūnui A. R. nustatytą išlaikymo dydį iki 200 Lt per mėnesį, kadangi atsakovas susirado darbą ir gauna nuolatines pajamas. Taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu padidinti išlaikymą sūnui iki 600 Lt. Sutinka, kad viskas pabrango, tačiau pabrango ne tik ieškovei, bet ir atsakovui. Vien tai, kad vaikas didesnis, nereiškia, kad ir jo poreikiai didesni. Vaiko poreikiai nepasikeitė, nes nurodyti tie patys, kaip ir nustatant išlaikymo dydį 2010 metais, vaikas specialių poreikių neturi, stuburo iškrypimas yra augimo pasekmė, kurio gydymas kompensuojamas. Atsakovo turtinė padėtis nepasikeitusi, ieškovės yra pagerėjusi, lyginant su 2010 metais. Teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą neturi galimybės, todėl prašo ieškinį atmesti. Dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti bendravimo su sūnum tvarką nurodė, jog sutinka, kad būtų nustatytas dviejų metų pereinamasis bendravimo laikotarpis, kuriam pasibaigus būtų nustatyta ieškovės siūloma bendravimo tvarka.

Išvadą teikiančios institucijos - Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį yra pranešta tinkamai, teismo šaukimu, savo išvadoje jie nurodė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Pateiktoje raštu išvadoje (t. 2, b.l. 5-6) nurodė, jog S. R. priešieškinyje išdėstytas prašymas sumažinti iki 200 litų per mėnesį teikiamą išlaikymo dydį, neatitinka vaiko interesų, kadangi tokia išlaikymo suma negalėtų patenkinti būtinųjų vaiko poreikių. 2014-03-06 pokalbio su Skyriaus darbuotojomis metu S. R. teigė, jog sutinka teikti 400 litų per mėnesį išlaikymą savo sūnui. S. R. taip pat paaiškino, jog nematė sūnaus maždaug nuo 2011 metų, todėl su vaiku norėtų bendrauti palaipsniui, pirmiausia aplankyti vaiką Kaune, po to, jeigu pats berniukas norės - atsivežti jį į savo namus Tauragėje. Skyriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, kad mažametis A. R. su tėvu nebendravo ilga laiką, sūnaus ir tėvo tarpusavio santykius būtina palaipsniui atkurti ir stiprinti, vaiko interesus labiau atitiktų tai, jog tam tikrą laikotarpį tėvas vaiką lankytų berniuko gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje (vaikų žaidimo aikštelės, parkai, vaikų kavinės ir pan.), ir tik vėliau, pačiam vaikui pageidaujant, atsakovas galėtų jį parsivežti į savo namus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog vaikui augant, jo poreikiai didėja, todėl mano, kad šalių sūnaus poreikiai nuo 2010 metų padidėjo. Atsakovas nėra pripažintas iš dalies darbingu. Minimalus darbo užmokestis yra 1000 Lt, todėl atsakovas turi pareigą teikti 500 Lt ir ieškovė neturi pareigos įrodinėti šios sumos pagrįstumo. Atsakovo vaikas, kurio laukiasi jo sugyventinė, dar negimęs, kita vertus, reikia galvoti iš anksto, ar sugebės išlaikyti tiek vaikų. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, jog tarp šalių ginčo nėra, tačiau pereinamuoju laikotarpiu susitikti vieną kartą per mėnesį nepakanka, vėliau susitikimai turėtų dažnėti ir tik tada būtų galima matytis ilgesniam laikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2005 m. spalio 18 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-817-434/2005, iš atsakovo S. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. R., gim. 2005-03-05, po 180 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-16908-192/2010, b.l. 47-47). 2007 m. spalio 10 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu šalių L. V. ir S. R. santuoka nutraukta bendru sutikimu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-16908-192/2010, b.l. 8-9). 2010 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16908-192/2010 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. R., gim. 2005-03-05, padidintas nuo 180 Lt iki 350 Lt per mėnesį (t.1, b.l. 11-13).

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2010 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui A. R. padidinimo nuo 350 Lt iki 600 Lt. Atsakovas priešiešikiniu prašė nustatyti jo ir sūnaus A. R. bendravimo tvarką bei sumažinti 2010 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą iki 200 Lt.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi, pagal CK3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.

Ieškovė L. V., prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai. Ieškovė nurodė, jog jos turtinė padėtis nepasikeitė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog 2010 metais jos gaunamas pajamas sudarė apie 900 Lt, šiuo metu gauna apie 1200 Lt per mėnesį darbo užmokestį, jokių kitų pajamų, banke santaupų neturi. Bylos duomenimis, ieškovės pajamos 2010 metais, nustatant išlaikymo dydį, sudarė 735,75 Lt (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-16908-192/2010, b.l. 61-63), šiuo metu ieškovės pajamas sudaro apie 1276 Lt suma (t. 1, b.l. 14-15, 150). Ieškovė 2008-09-20 sudarė santuoką su P. V. (t.1, b.l. 10), kurio darbo užmokestis, ieškovės teigimu, yra apie 1400 Lt. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė nekilnojamojo turto bei transporto priemonių įgijusi neturi (t. 1, b.l. 17, 20). Ieškovė daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi (t.1, b.l. 17).

Ieškovė pateikė nepilnamečio sūnaus A. R. poreikių ir jiems tenkinti reikalingų išlaidų lentelę, pagal kurią vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 1075 Lt suma: maistui – 200 Lt, drabužiams – 250 Lt, avalynei – 150 Lt, higienos prekėms – 40 Lt, komunaliniams mokesčiams - 130 Lt, transporto paslaugoms – 40 Lt, medikamentams - 80 Lt, laisvalaikiui – 45 lt, kitoms išlaidoms – 140 Lt. Posėdžio metu nurodė, jog vaiko poreikiams ieškovė išleidžia apie 1300 Lt. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytu poreikiams tenkinti išlaidų dydžiu nurodydamas, jog vien tai, kad vaikas didesnis, nereiškia, kad ir jo poreikiai didesni. Vaiko poreikiai nepasikeitė, nes nurodyti tie patys, kaip ir nustatant išlaikymo dydį 2010 metais. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog vien vaiko amžiaus didėjimas nelemia jo poreikių didėjimo, tačiau nagrinėjamu atveju reikėtų įvertinti, jog šalių sūnus priteisiant 2010 metais išlaikymą, lankė ikimokyklinę įstaigą, šiuo metu lanko mokyklą, taigi poreikiai šioje dalyje vis tik pasikeitė – atsirado būtinybė įsigyti kompiuterį, vadovėlius, mokymosi priemones, maitinimas mokykloje taip pat kainuoja daugiau, nei darželyje, taip pat vaikas pradėjo lankyti plaukimo, krepšinio būrelius. Be to, rūbams bei avalynei augant vaikui paprastai taip pat išleidžiama daugiau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, reali ir pagrįsta vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį suma sudarytų apie 900 Lt suma. 2010 metais, padidinat šalių sūnui išlaikymo dydį, teismas nustatė 700 Lt vaiko poreikiams tenkinti reikiamą sumą, taigi, vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma padidėjo 200 Lt.

Priteisiant išlaikymą (padidinant jau priteistą), teismas privalo įvertinti abiejų tėvų galimybes nustatytus vaiko poreikius tenkinti. Atsakovas įrodinėjo, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti didesnio išlaikymo dydžio, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo teigimu, pablogėjo jo sveikata, todėl buvo priverstas susirasti mažiau apmokamą darbą, be to, jo išsilavinimas vidurinis, todėl negali rasti kvalifikuoto darbo, tad jis nuo 2014 metų sausio mėnesio dirba UAB „Palnik“, gauna apie 900 Lt darbo užmokestį. Be to, atsakovas turi įsiskolinimą sūnaus išlaikymui bei moka paskolą. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas nuo 2014-01-03 dirba pagal darbo sutartį, kurioje sulygtas 1188 Lt dydžio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčius, kas sudarytų apie 981 Lt atskaičius mokesčius (t. 1, b.l. 161-162). Prijungtos civilinės bylos Nr. 2-16908-192/2010 duomenimis, 2010 metais padidinant sūnui išlaikymą iki 350 Lt, atsakovo pajamas sudarė apie 644,30 Lt darbo užmokestis (b.l. 62). Atsakovas nekilnojamojo turto bei transporto priemonių įgijęs neturi (t. 1, b.l. 40, 41). Atsakovo teigimu, jam birželio mėnesį gims dar vienas vaikas, kurio laukiasi jo sugyventinė. Nors atsakovo pajamos šiek tiek padidėjo, lyginant su 2010 metais (išlaikymo priteisimo metu), sutiktina su atsakovo argumentu, jog jo turtinė padėtis nėra gera ir šiuo metu, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais apie negalėjimą dėl savo blogos turtinės padėties teikti didesnio dydžio išlaikymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina, kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas teigė, jog jis negali susirasti geriau apmokamo darbo dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jo amžius, sveikatos būklė, ar kitos aplinkybės riboja jo galimybes dirbti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas, atsakovui nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų atsakovo galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą. Pažymėtina, kad vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes kaip: 1) išlaikymas nepilnamečiui sūnui nustatytas 2010 m. gruodžio 17 d. t. y. daugiau kaip prieš 3 metus, 2) vaiko poreikiai, jam pradėjus lankyti mokyklą, būrelius, padidėjo 3) nustatytas išlaikymas (350 Lt), kuris, negali užtikrinti būtinų minimalių vaikui vystytis sąlygų, 4) šiai dienai ekonominė situacija šalyje pasikeitusi, t. y. išlaidos pragyvenimui padidėjo, taip pat atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu esančius vaiko poreikius bei realias tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-07-17) iki jo pilnametystės (iš atsakovo priteistina išlaikymo suma padidintina 100 Lt) (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str.). Likusioje dalyje dėl išlaikymo sumos padidinimo ieškinys atmestinas. Patenkinus ieškinį iš dalies dėl išlaikymo padidinimo, atsakovo priešieškinis dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo atmestinas.

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo tvarkos

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal LR CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai - sunkiausia - užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

1. S. R. su sūnumi praleidžia vieną savaitgalį per mėnesį. Savaitgalis, tai laikas nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. S. R. pasirinktą savaitgalį ir paėmimo vietą iš anksto suderina su L. V.; 2. A. R. 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per metus iš anksto suderintu laiku atostogaus su tėvu. Atostogų laikotarpiu mamos bendravimas su sūnumi sustabdomas; 3. Mama, L. V., įsipareigoja informuoti tėvą, S. R., pasikeitus sūnaus A. gyvenamajai vietai, nurodant tikslų adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą Skype prisijungimo vardą; 4. Mama L. V. įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su sūnumi ne mažiau nei du kartus, o sūnui ir tėvui pageidaujant - dažniau nei du kartus per savaitę telekomunikacijos priemonėmis: telefonu, elektroniniu paštu ir Skype sistema; 5. L. V. įsipareigoja kartą per mėnesį telefonu ar elektroniniu paštu informuoti S. R. apie sūnaus A. sveikatos būklę, jo pasiekimus ugdymo įstaigoje ar mokykloje, būreliuose bei teikti kitą su sūnumi susijusią informaciją.

Ieškovė pasiūlė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:

l) atsakovas S. R. su sūnumi, jo sutikimu, per mėnesį praleidžia vieną iš anksto susitarto savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10.00 iki 18.00 valandos Kaune. S. R. pasirinktą savaitgalį ir konkrečią jo dieną iš anksto suderina su ieškove L. V. ir sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos; 2) A. R. 15 kalendorinių dienų per metus iš anksto suderintu laiku savo sutikimu gali atostogauti su tėvu S. R. iš anksto aptartoje ir ieškovei L. V. žinomoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas S. R. užtikrina galimybę ieškovei L. V. susižinoti su sūnumi A. R. tuo laikotarpiu; 3) ieškovė L. V. įsipareigoja informuoti atsakovą S. R. apie sūnaus A. R. gyvenamosios vietos (tikslaus adreso), telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir Skype prisijungimo vardo pasikeitimus; 4) ieškovė L. V. įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui S. R. bendrauti su sūnumi A. R. ne rečiau kaip du kartus, o tėvui ir sūnui pageidaujant ir dažniau nei du kartus per savaitę telekomunikacijos priemonėmis - telefonu, elektroniniu paštu ir Skype sistema.

Abi šalys sutiko, kad yra būtina nustatyti pereinamąjį atsakovo bendravimo su vaiku laikotarpį, kurio metu atsakovas sieks atstatyti prarastą ryšį su vaiku.

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalių sūnui A. R. (gim. 2005-03-05) šiuo metu yra suėję devyneri metai, jis sveikatos problemų ar specialių poreikių neturi. 2007 m. spalio 10 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus tėvų (ieškovės ir atsakovo) santuoką, A. R. liko gyventi su mama L. V.. Atsakovo gyvenamoji vieta yra Dariaus ir Girėno g. 44, Tauragėje. Šalių teigimu, atsakovas paskutinį kartą su vaiku bendravo 2011 metais. Ieškovė iš esmės neprieštarauja, kad būtų nustatyta atsakovo bendravimo tvarka, tačiau siūlo nustatyti tokią tvarką, pagal kurią vaiką atsakovas lankytų jo gimtajame mieste, Kaune, išskyrus 15 kalendorinių dienų atostogų laikotarpį, kurį galėtų su vaiku praleisti ir kitoje, ieškovei žinomoje, vietoje. Atsakovas teismo posėdžiu su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka sutiko (jo atstovė prašė nustatyti priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką). Nors atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės nesiskiria nuo ieškovės, tačiau atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra intensyvesnė. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, atsakovas su vaiku galėtų bendrauti tik 8 valandas per mėnesį (vieną iš anksto susitarto savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10.00 iki 18.00 valandos Kaune), tuo tarpu atsakovas priešieškiniu siekė bendrauti su vaiku vieną savaitgalį nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. per mėnesį. Nors atsakovas sutiko, su ieškovės pasiūlyta minimalia bendravimo su vaiku tvarka, tačiau teismo manymu, minimalios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, nagrinėjamu atveju pažeistų skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesus, trukdytų vaikui ir tėvui suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir vaiko santykius. Byloje jokių duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku kenktų jo interesams, nėra. Ieškovė nepagrindė, kodėl turėtų būti nustatoma minimali, tik 8 valandų per mėnesį tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Vaikas yra tokio amžiaus, kad jis jau gali bendrauti su kiekvienu tėvu atskirai ir ne vien tik savo gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, jog Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, jog sąlygos nepilnamečiui vaikui lankytis atsakovo namuose, yra sudarytos tinkamos (t.2, b.l. 5), abi išvadą teikiančios institucijos pritarė, jog po pereinamojo laikotarpio nustatymo, tėvui galėtų būti sudaryta galimybė matytis su vaiku ilgesniam laikui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad tėvui turi būti sudaryta galimybė kuo maksimaliu bendrauti su vaiku, t.y. sudarant galimybę (po pereinamojo laikotarpio) tėvui bendrauti su vaiku kas antro mėnesio vieną savaitgalį pasiimant jį pas save su nakvyne. Kadangi šalių sūnus lanko mokyklą, todėl privalo būti užtikrintas tinkamas ugdymosi procesas, nustatytina, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kas antro mėnesio vieną savaitgalį nuo šeštadienio 14 val. iki sekmadienio 14 val.

Įvertinus aplinkybę, jog atsakovas paskutinį kartą su vaiku matėsi 2011 metais, dėl ko galimai yra nutrūkęs emocinis ryšys, atsižvelgiant į vaiko interesus ir byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, egzistuoja pagrindas nustatyti pereinamąjį (adaptacinį) bendravimo laikotarpį. Teismas mano, kad mažamečiui A. R. su tėvu nebendravus ilga laiką, dėl staigaus vaiko įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimo, leidžiant atsakovui iš karto vaiką pasiimti nakčiai ar pasiimti vaiką pusei mėnesio iš jo gyvenamosios vietos, įprastinės aplinkos, atskiriant jį gana ilgam laikui nuo motinos, galimai bus pakenkta vaikui, jis gali jaustis nesaugiai, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo psichologinio streso ir neigiamų išgyvenimų, būtina skirti pereinamąjį laikotarpį, kad pagal galimybes būtų sustiprintas vaiko ir tėvo emocinis ryšys, sukurtos sąlygos tinkamam vaiko bendravimui su tėvu. Pereinamąjį laikotarpį siūlė nustatyti ir išvadą teikiančio institucijos, su dviejų metų pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu atsakovas bendraus su vaiku tik vaiko gyvenamojoje vietoje, be nakvynės, sutiko ir šalys. Pažymėtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, bendravimo vieno karto per mėnesį nepakanka vaiko ir tėvo ryšiui atkurti, pasimatymai turėtų dažnėti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į išvadą teikiančių institucijų bei šalių nuomonę, nustatytinas dviejų metų pereinamasis laikotarpis dalyje dėl tėvo tiesioginių susitikimų su vaiku, kuomet tėvas gali susitikusi su vaiku ir bendrauti vaiko nepasiimant iš jo gyvenamosios vietos nakčiai:

1) Pirmaisiais metais, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas S. R. su sūnumi bendrauja vieną kartą per mėnesį, t.y. vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10.00 iki 18.00 valandos. S. R. pasirinktą savaitgalį ir konkrečią jo dieną iš anksto suderina su ieškove L. V..

2) Antraisiais metais, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas S. R. su sūnumi bendrauja dvi dienas per mėnesį, t.y. pasirinktų savaitgalių dvi dienas (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10.00 iki 18.00 valandos. S. R. pasirinktus savaitgalius ir konkrečias jų dienas iš anksto suderina su ieškove L. V..

Taip pat nustatytina abiems tėvams pareiga bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaiku ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t.y. apie vaiko ligą, neatvykimą pas vaiką nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismo nuomone, tokia bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų paties vaiko interesus, padėtų išlaikyti ir stiprinti tėvo ir jo vaiko emocinį ryšį. Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 str. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai (CPK 88 str., 93 str.).

Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra: ieškovės - 1000 Lt advokato pagalbos išlaidos (t. 1, b.l. 77), atsakovo – 116 Lt žyminio mokesčio išlaidos (t.1, b.l. 49) ir 1000 Lt advokato pagalbos išlaidos (t. 2, b.l. 15, 16). Kauno apylinkės teismo 2013-09-04 nutartimi atsakovui atidėtas 100 Lt žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 1, 45).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 40 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 400 Lt (1000 Lt x 40 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 98 str.).

Atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo atmestas. Kadangi atsakovo reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką buvo patenkintas iš dalies, tarp šalių iš esmės ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, taip pat įvertinus ginčo dalyką, t.y. ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir nepilnamečio vaiko interesais, atsakovo reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką negali būti laikomas pagrindu nustatinėti patenkintų / nepatenkintų reikalavimų proporcijas. Esant tokiai situacijai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 72 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p.).

Bendravimo su vaiku tvarka nustatyta abiejų šalių bei jų vaiko interesais, todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą dalintinas per pusę abiems šalis, kas sudarytų abiems po 77 Lt (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Atsakovas yra sumokėjęs 116 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l. 49), todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 77 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio. Iš atsakovo valstybei priteistina papildomai 28 Lt valstybei. Kadangi atsakovas ieškovei turėtų sumokėti 400 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 77 Lt žyminio mokesčio, tikslinga atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įskaityti į priteistiną ieškovei. Atlikus priteistų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 323 Lt bylinėjimosi išlaidų (400 Lt – 77 Lt).

Valstybė šioje civilinėje byloje patyrė 43,39 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš šalių priteistinos lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 21,70 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Iš atsakovo iš viso valstybei priteistina 193,70 Lt (72 Lt + 100 Lt + 21,70).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2010 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-16908-192/2010, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui A. R., gim. 2005-03-05, priteisimo, ir priteisti iš atsakovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. R., gim. 2005-03-05, periodinėmis išmokomis po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-07-17) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio A. R., gim. 2005-03-05, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti šią tėvo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R., gim. 2005-03-05, tvarką:

Nustatyti tėvo bendravimo su vaiku dviejų metų pereinamąjį laikotarpį:

1) Pirmaisiais metais, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas S. R. su sūnumi bendrauja vieną kartą per mėnesį, t.y. vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10.00 iki 18.00 valandos. S. R. pasirinktą savaitgalį ir konkrečią jo dieną iš anksto suderina su ieškove L. V..

2) Antraisiais metais, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas S. R. su sūnumi bendrauja dvi dienas per mėnesį, t.y. pasirinktų savaitgalių dvi dienas (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10.00 iki 18.00 valandos. S. R. pasirinktus savaitgalius ir konkrečias jų dienas iš anksto suderina su ieškove L. V..

3) Apie savo atvykimą ir ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki atvykimo dienos, nurodydamas konkrečias dienas, valandas, kuriomis jis ketina bendrauti su vaiku.

II. Tėvo S. R. bendravimo su sūnumi A. R. tvarka (pasibaigus pereinamajam laikotarpiui):

l) atsakovas S. R. su sūnumi per mėnesį bendrauja vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10.00 iki 18.00 valandos. S. R. pasirinktą savaitgalį ir konkrečią jo dieną iš anksto suderina su ieškove L. V. ir sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos.

2) S. R. su sūnumi bendrauja kas antro mėnesio vieną savaitgalį nuo šeštadienio 14 val. iki sekmadienio 14 val., pasirinktą savaitgalį ir paėmimo vietą iš anksto suderinęs su L. V..

3) Šalių nepilnametis vaikas A. R. 15 (penkiolika) kalendorinių dienų per metus iš anksto suderintu laiku atostogauja su tėvu S. R..

4) Tėvas, tuo metu, kai šalių nepilnametis vaikas yra kartu su juo, privalo nedelsiant teikti motinai informaciją apie vaiko susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, netrukdyti motinai ir vaikui bendrauti telefonu ar internetu.

5) Apie savo atvykimą ir ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atvykimo dienos, nurodydamas konkrečias dienas, valandas, kuriomis jis ketina bendrauti su vaiku.

6) Ieškovė L. V. privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną, pranešti tėvui S. R. apie priežastis, galinčias sutrukdyti jam susitikti su vaiku ir su juo bendrauti.

7) Ieškovė L. V. privalo sudaryti sąlygas atsakovui S. R. bendrauti su sūnumi A. R. ne rečiau kaip du kartus, o tėvui ir sūnui pageidaujant ir dažniau, per savaitę telekomunikacijos priemonėmis - telefonu, elektroniniu paštu ar Skype programa.

8) Ieškovė L. V. privalo informuoti atsakovą S. R. apie sūnaus A. R. gyvenamosios vietos (tikslaus adreso), telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir „Skype“ prisijungimo vardo pasikeitimus, teikti informaciją apie vaiko sveikatos būklę.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 323 Lt (tris šimtus dvidešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 193,70 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt tris litus, 70 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 21,70 Lt (dvidešimt vieną litą, 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas