- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- I2-1706-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00004-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- Y. G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. G. M. (Y. G. M.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas Y. G. M. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Egipte (toliau – ir Ambasada) 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo (2 t., b. l. 57–59).
Šalies argumentai
Nurodo, kad ketino studijuoti Klaipėdos universitete verslo vadybos studijų magistrantūroje, tačiau Ambasada, priimdama skundžiamą Sprendimą, atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Pareiškėjo teigimu, visi Ambasadai pateikti dokumentai yra tikri, autentiški, nesuklastoti, tačiau konsulas priėmė Sprendimą, nepatikrinęs pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo. Mano, kad konsulas suklydo nepripažindamas pareiškėjo noro ir pasirengimo studijuoti Lietuvos Respublikoje, o po studijų grįžti gyventi į Kamerūną. Nurodo, kad jeigu skundžiamas Sprendimas nebus panaikintas, pareiškėjas patirs didelę finansinę ir akademinę žalą, nes sumokėjo 2 800 svarų sterlingų įmoką už studijas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 83–87).
Šalies argumentai
Teigia, kad pareiškėjas prašyme išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas) nurodė, kad studijų Lietuvoje rėmėjas yra dėdė ir pateikė duomenis, kad dėdė yra Kamerūno pilietis, turintis leidimą gyventi JAV, tačiau neįmanoma nustatyti, ar ši leidimo kopija yra tikra, kiek galioja leidimas gyventi JAV. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų faktinį ryšį tarp pareiškėjo ir dėdės, o konsului pateiktas dėdės pasižadėjimo dokumentas kelia abejonių, nes pateikta tik šviesokopija ant balto lapo. Be to, mokėjimas už pareiškėjo studijas Klaipėdos universitete atliktas 2020 m. gegužės 13 d., t. y. gerokai iki sprendimo priimti pareiškėją studijuoti universitete. Pareiškėjas kilmės šalyje mokslus baigė 2013 metais, tačiau niekaip nepagrindė, kodėl 7 metus nesimokė ir neketino mokytis universitete. Ministerijos teigimu, pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo finansinį pajėgumą, pateikė išrašą iš Kamerūno banko už 10 mėnesių, tačiau paskutinę dieną (2020 m. lapkričio 16 d.) įnešta net 7 000 000 mln Kamerūno frankų (kas sudaro apie 10 000 Eur), o iki tol sąskaitoje buvo apie 35 Eur; įvairiuose mokėjimo dokumentuose pareiškėjo pavardė yra rašoma skirtingai. Pagrįstas abejones kelia pateiktas dokumentas dėl skrydžio rezervacijos - nurodyta, jog skrendama tiesioginiu skrydžiu Kairas - Klaipėda/Palanga, skrydis „Non Stop“, Airbus A320 NEO, maitinimas nemokamas, nors tokie tiesioginiai skrydžiai į Lietuvą nebuvo ir nėra vykdomi. Pareiškėjas yra nevedęs, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą kilmės šalyje nepateikė, taigi jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi Kamerūnu yra silpni ir nestabilūs.
Ministerija akcentuoja, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagristi numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas (toliau – ir Vizų kodeksas) viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 str.). Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas - Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ konsuliniams pareigūnams išaiškina dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 10 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (2 t., b. l. 88–92). Pagrindiniu kelionės tikslu nurodė studijas (21 punktas), numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2021 m. sausio 1 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2021 m. gruodžio 31 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo Klaipėdos universitetas (32 punktas).
Ambasada Sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą ir nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 t., b. l. 96–97).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Be to, teismas pažymi ir tai, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.
Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą grindė tuo, kad buvo priimtas studijuoti į Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto antrosios pakopos Verslo vadybos studijų programos nuolatinių studijų pirmo semestro valstybės nefinansuojamą studijų vietą. Taip pat pateikė šią aplinkybę pagrindžiančius dokumentus: draudimo poliso kopiją, paso kopiją, Klaipėdos universiteto rektoriaus 2020 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. TS-039 „Dėl užsienio šalies piliečio priėmimo studijoms“, Klaipėdos universiteto tarpininkavimo raštą, atliktos įmokos už studijas išrašą, lėktuvo pateikė orlaivio skrydžio rezervavimo dokumentus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui). Pareiškėjas neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo dokumentus nustatė, jog pareiškėjo tikslas – mokslas Klaipėdos universiteto magistrantūroje. Rėmėjas Kamerūno pilietis (pristatytas kai dėdė), turintis leidimą gyventi JAV, tačiau nustatyti ar pateikta leidimo kopija tikra ir kiek laiko galioja nėra galimybės. Be to, neaišku koks ryšys sieja pareiškėją ir dėdę– nepagrįstas jokiais dokumentais. Atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant pagal pateiktus dokumentus, pareiškėjo dėdė daugiau kaip 10 metų gyvena JAV.
Pareiškėjas Prašyme nurodė, jog jo studijas apmokės dėdė (Prašymo 33 punktas), turintis leidimą gyventi JAV. Nors pareiškėjas pateikė J. Y. pareiškimą apie finansinę paramą, kuriame nurodo, kad sumokėjo už pareiškėjo mokslą ir įsipareigoja pareiškėjui teikti finansinę paramą ateityje (2 t., b. l. 103), tačiau konsulas vertino ir tai, kad pateikta tik J. Y. pareiškimo apie finansinę paramą kopija ant balto lapo, todėl sunku įvertinti, ar kopija turi originalą.
Be to, apmokėjimas už pareiškėjo studijas Klaipėdos universitete atliktas 2020 m. gegužės 13 d. (1 t., b. l. 22), o Klaipėdos universiteto laiškas, kuriuo pranešama, kad pareiškėjas priimamas studijuoti, priimtas tik 2020 m. spalio 22 d. (1 t., b. l. 8).
Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad konsului galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl to, kodėl už mokslą sumokėta daug anksčiau nei priimtas sprendimas priimti pareiškėją studijuoti universitete, taip pat abejonių dėl pareiškėjo rėmėjo, nes nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys koks ryšys sieja pareiškėją ir jo rėmėją J. Y..
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo finansinį pajėgumą, pateikė Kamerūno banko išrašą už 10 mėn., iš kuriuo matyti, kad paskutinę dieną (2020 m. lapkričio 16 d.) įnešta 7 000 000 mln Kamerūno frankų, kas sudaro apie 10 000 Eur, o iki tol sąskaitoje buvo apie 35 Eur. Be to, pareiškėjas pateikė skrydžio rezervaciją, kurioje nurodyta, jog skrendama tiesioginiu skrydžiu Kairas - Klaipėda/Palanga, skrydis „Non Stop“, Airbus A320 NEO, maitinimas nemokamas (2 t., b. l. 95), nors tokie tiesioginiai skrydžiai į Lietuvą nėra vykdomi.
Teismo įsitikinimu, Ambasada, pagrįstai priimdama ginčijamą Sprendimą vertino pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjo vykimo tikslus ir sąlygas, su prašymu pateiktus dokumentus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtinančių koks ryšys sieja pareiškėją ir jo rėmėją J. Y.. Už pareiškėjo mokslą sumokėta ankščiau, nei priimtas sprendimas priimti pareiškėją studijuoti universitete. Paskutinę dieną į pareiškėjo sąskaitą buvo įnešta didelė pinigų suma. Pareiškėjas pateikė neegzistuojančio skrydžio rezervaciją.
Taigi, teismas daro išvadą, jog konsului kilo pagrįstos abejonės dėl abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ir pareiškėjo pateiktų duomenų atitikimo tikrovei.
Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).
Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia ir į tai, jog vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai nagrinėjo pareiškėjo prašymą, taigi Ambasada priimdama ginčijamą Sprendimą vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma.
Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, atitinkančius galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Ambasados 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ atmestinas kaip nepagrįstas. Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo - laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti sprendimus. Teismui konstatavus ginčijamų Ambasados sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. G. M. (Y. G. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.