Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LDK investicijos“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „LDK investicijos“, N. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. ir 2020 m. vasario 25 d. nutartimis patvirtinti kreditorių reikalavimai, tame tarpe patvirtintas N. L. 304 301,70 Eur finansinis reikalavimas, užtikrintas hipoteka.

5. Pareiškėjas pateikė finansinį reikalavimą nemokumo administratoriui 2020 m. vasario 26 d. bei gavo administratoriaus 2020 m. vasario 27 d. atsakymą, kad yra praleistas terminas reikalavimui pareikšti, nurodė pareiškėjui kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl termino atnaujinimo bei finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie bankroto bylą įstatymo nustatyta tvarka, kaip asmuo suteikęs garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo prievoles už juridinį asmenį, terminą praleido dėl administratoriaus nebendradarbiavimo, bet ne dėl savo kaltės; jo akivaizdaus nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nėra.

7. Administratorius pareiškė buvusiam vadovui ieškinį dėl 52 938,15 Eur žalos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-2918-866/2020: vadovas iš bendrovės banko sąskaitos išsigrynino 52 938,15 Eur sumą, tačiau administratoriui nebuvo perduoti pirminiai dokumentai, patvirtinantys, kad ši suma buvo panaudota bendrovės veiklos vykdymui. Bendrovė turi ženkliai didesnį reikalavimą į pareiškėją, nei 469,05 Eur reikalavimas. Iš pareiškėjo E. D. išieškotų 469,05 Eur N. L. būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti buvo skirta ir panaudota 399,97 Eur suma, 69,08 Eur buvo skirta antstolės vykdymo išlaidoms padengti. Bendrovės skola N. L. jokia apimtimi nebuvo padengta, todėl atgręžtinio reikalavimo į bendrovę pareiškėjas neįgijo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo E. D. prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „LDK investicijos“ bankroto byloje gautas įsigaliojus JANĮ, todėl ginčo klausimo sprendimui taikomos JANĮ nuostatos.

18. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja JANĮ. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.

19. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

20. Pareiškėjas E. D. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti 469,05 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą, iš jo, kaip garanto, įgytos atgręžtinio reikalavimo teisės į skolininkę. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodamas, kad pareiškėjas neįgijo atgręžtinio reikalavimo į bendrovę, nes bendrovės skola N. L. nebuvo padengta jokia apimtimi, t. y. pagrindinio skolininko prievolė dėl išieškotos pagal Garantiją sumos kreditorei nepakito. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigia, kad vien ta aplinkybė, kad iš išieškotos sumos pirmiausia buvo padengtos vykdymo išlaidos, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas neįgijo regreso teisės reikalauti išieškotos sumos atlyginimo iš atsakovės. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

21. Vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų yra garantija. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija – tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas – prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau, skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė palyginti su užtikrinta prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto. Garanto įsipareigojimas atsakyti garantijoje nustatyta suma reiškia, kad jis gali garantuoti tiek už visos pagrindinės prievolės įvykdymą, tiek už jos dalį. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK 6.90 straipsnio 3 dalis). Taigi, garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „LDK investicijos“ bankroto byloje 2020 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintas N. L. užtikrintas hipoteka 304 301,70 Eur finansinis reikalavimas, kilęs iš 2015 m. birželio 22 d. Paskolos sutarties, kuria bendrovei buvo suteikta 250 000 Eur paskola, pažeidimo, bei pagal su šiais paskoliniais santykiais susijusia hipotekos sutartimi, notaro 2018 m. liepos 19 d. vykdomasis įrašas iš BUAB „LDK investicijos“. 2015 m. birželio 22 d. pareiškėjas paskolos davėjai išdavė besąlyginę, neatšaukiamą pirmojo pareikalavimo garantiją skolininkės BUAB „LDK investicijos“ atžvilgiu, kuria įsipareigojo per 5 dienas sumokėti visas sumas pagal Paskolos sutarties sąlygas ar susijusias su paskolos sutartimi, kurios turi būti sumokėtos ir kurių sumokėjimo paskolos davėjai terminas yra suėjęs arba kurių mokėjimas yra nenurodytas (netesybos, nuostolių kompensacijos), įskaitant, tačiau neapsiribojant, paskolos ar bet kurios jos dalies, bet kurių kitų pagal Paskolos sutartį paskolos gavėjos mokamų sumų, kompensacijų, baudų, palūkanų, delspinigių mokėjimą, bet kurių paskolos davėjos tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių, patirtų paskolos gavėjai nevykdant ar netinkamai vykdant Paskolos sutartyje ar teisės aktuose numatytus įsipareigojimus, o taip pat visų ir bet kurių paskolos davėjos turėtų išlaidų, susijusių su Paskolos sutarties vykdymu (įskaitant teisinės pagalbos išlaidas, kurios gali sudaryti ne daugiau kaip 1 000 Eur), kompensavimą (Garantijos 1, 4 punktai); Garantijos įvykdymo užtikrinimui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 180 000 Eur sumai, kurio mokėjimo terminas 2017 m. liepos 15 d. (Garantijos 6 punktas); įtvirtinta galiojimo sąlyga susijusi su nekilnojamojo turto objektų pastatymu ir įkeitimu, numatyta, jog Garantija galioja taip pat skolininko nemokumo, likvidavimo ir kt. atveju (Garantijos 7 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, kad antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00355, kurioje pagal 2019 m. notaro A. R. 2019 m. kovo 8 d. vykdomąjį įrašą (dėl vekselio) iš E. D. išieškotojai N. L. išieškomos sumos: 180 902,26 Eur paskola plius 399,97 Eur būtinosios vykdymo išlaidos bei 7 236,09 Eur apskaičiuotas antstolio atlyginimas, pagal 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymą Nr. S1-51711 išieškota 469,05 Eur suma (2019 m. gruodžio 15 d. – 206,63 Eur bei 2020 m. vasario 12 d. –262,42 Eur) iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo panaudota N. L. būtinosioms bei antstolės išlaidoms padengti, nėra, tačiau šalys skirtingai traktuoja išieškotą sumą. Priešingai nei nurodo apeliantas, pats faktas, kad iš jo buvo išieškota 469,05 Eur suma, neteikia pagrindo išvadai, jog pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į bendrovę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo (nagrinėjamu atveju garantijos) esmė yra ta, kad, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kuris prisiėmė sutartinę prievolę atsakyti už pagrindinį skolininką, kad jis įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti skolininkas pagal įstatymą ar sutartį. Tik įvykdžius prievolę už pagrindinį skolininką, garantas įgyja teisę reikalauti, kad pagrindinis skolininkas grąžintų jam sumokėtas sumas (CK 6.90 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, visiškai pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįgijo atgręžtinio reikalavimo į bendrovę, nes bendrovės skola N. L. nebuvo padengta jokia apimtimi. Iš pareiškėjo E. D. išieškotų 469,05 Eur sumos 399,97 Eur buvo panaudota N. L. būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti (kreipiantis dėl vykdomojo įrašo išdavimo) ir 69,08 Eur skirta antstolės vykdymo išlaidoms padengti, t. y. būtinosios vykdymo išlaidos atsirado dėl paties subsidiaraus skolininko E. D. kaip garanto pareigų nevykdymo pagal Garantijos sutartį ir šios išlaidos niekaip nepatenka į Garantijos sutarties apimtį atsiskaitant pagal Paskolos sutartį už pagrindinį skolininką (CK 6.92 straipsnio 2 dalis).

24. Apelianto išduotoje garantijoje taip pat nėra numatyta, kad jo įsipareigojimas atsakyti kreditorei apima ir vykdymo išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik įvykdęs prievolę (ar jos dalį) už pagrindinę skolininkę, garantas (apeliantas) įgytų kreditoriaus teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pagrindinės skolininkės prievolė dėl antstolės išieškotos sumos (469,05 Eur) kreditorei pakito, t. y. kad antstolės išieškotos lėšos buvo panaudotos dengti būtent BUAB „LDK investicijos“ įsiskolinimą N. L. pagal Paskolos sutartį. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šioje bankroto proceso stadijoje nėra pagrindo tvirtinti E. D. finansinio reikalavimo bankroto byloje.

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.