Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Brigita Tamkevičienė 2023 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl skolininkės I. G. 2023 m. gegužės 18 d. skundo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjos 2023 m. gegužės 18 d. skundo; nustatė 614,88 Eur neišieškomą sumą atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bei grąžino pareiškėjai nurašytas lėšas 584,35 Eur sumoje; pareiškėjos 2023 m. gegužės 18 d. skundą su vykdomosiomis bylomis persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Antstolė patvarkyme dėl vykdomųjų dokumentu teisėtumo ir dėl nusikalstamos veikos ir kaltų asmenų nustatymo nurodo, kad antstolio kompetencija nėra absoliuti - ji ribojama įstatymo. Antstoliui nėra suteikta teisė vertinti pateikto vykdomojo dokumento teisėtumo kontekste. Antstolei priverstiniam vykdymui pateikti vykdomieji dokumentai nėra nuginčyti, yrą galiojantys, todėl privalo būti vykdomi. Vertinant pareiškėjos skundą, galima teigti, jog skundas iš esmės grindžiamas deklaratyviais teiginiais, kurie nėra patvirtinti jokiais juridinę reikšmę turinčiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos keliami klausimai dėl vykdomųjų dokumentų teisėtumo yra ne kartą išnagrinėti teismo pagal pareiškėjos ankstesnius skundus (2020 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2YT-11693-1032/2020). Dėl atleidimo nuo vykdymo išlaidų mokėjimo ir skolos išieškojimo sumažinimo nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos sprendimų vykdymo instrukcijų 150 punktą visos vykdymo išlaidos, išskyrus sprendimų vykdomo instrukcijoje nustatytas išimtis, išieškomos iš skolininko, todėl antstolė vykdydama išieškojimą turi teisinį pagrindą apskaičiuoti ir išieškoti vykdymo išlaidas. Išanalizavus, šią pareiškėjos skundo dalį, darytina pagrįsta išvada, kad nėra teisinio reglamentavimo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo atleidimo bei antstolis neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo spręsti klausimus dėl skolos sumažinimo. Dėl neišieškomos sumos nustatymo. Susipažinus su pareiškėjos 2023 m. gegužės 18 d. skundu nustatyta, kad skolų išieškojimas nukreiptas į skolininkės pajamas. LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis nustatyta, kad skolininkė gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nuolatinę išmoką nuo 2023-01-01 iki 2030-09-23 suma - 263,82 Eur, išmokėjimo būdas nenurodytas. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo išsiųstas vykdymui į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių, kuris nuo 2016 m. kovo 22 d. iki šios dienos atlieka išskaitas iš skolininkei paskirtos išmokos. Šio registro duomenimis nustatyta, kad skolininkė gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus nedarbo draudimo išmoką nuo 2023-03-28 iki 2023-12-27 suma - 463,56 Eur, išmokėjimo būdas: sąskaita: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nuo šios gaunamos išmokos išskaitymai neatliekami. Vykdymo eigoje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 19 d. nuo skolininkės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, nurašytos piniginės lėšos - 584,35 Eur. Išanalizavus I. G. 2023 m. gegužės 18 d. skunde pateiktus duomenis pažymėtina, kad skolininkei iš areštuotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB. Nustatyta neišieškoma suma - 614,88 Eur (Gyventojų pajamų mokesčio grąžinta permoka), kuria asmuo gali naudotis per kalendorinį mėnesį ir 2023 m. gegužės 19 d. nurašytos lėšos 584,35 Eur grąžintos skolininkei į sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje pareiškėjos atžvilgiu yra užvestos dvi vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 66 454,23 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos AB SEB bankas naudai, pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2015 m. gegužės 21 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 42 625,34 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos AB SEB bankas naudai, pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2015 m. gegužės 21 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pripažinti neteisėtais vykdomuosius dokumentus (duomenys neskelbtini); dėl sunkios finansinės būklės visiškai atleisti pareiškėją nuo vykdymo išlaidų mokėjimo; nustatyti pareiškėjai atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai disponuojamą sumą 614,88 Eur sumoje; vykdomo išieškojimo dydį sumažinti 10 procentų; bei perduoti vykdomąsias bylas prokurorui dėl antstolės vykdomos tęstinės nusikalstamos veikos ir kaltų asmenų nustatymo vykdant nusikalstamą veiką BK 300, 228 ir kt. organizuotoje grupėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja reikalauja panaikinti Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2015 m. gegužės 21 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2015 m. gegužės 21 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad jos atžvilgiu neteisėtai vykdomas išieškojimas šių vykdomųjų įrašų pagrindu.

Pažymėtina, kad vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) ir pagal notarine forma patvirtintų sandorių, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, kreditoriaus prašymą atlikimo ir apskundimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 49¹ straipsnis. Šio straipsnio trečiojo dalyje nustatyta, kad notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl 49¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra teikiant skundą dėl notarinių veiksmų. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.

Iš paminėto matyti, kad pareiškėja, nesutikdama su vykdomuosiuose įrašuose pateiktais duomenimis, turėjo apskųsti ne antstolio, kuris vykdo priverstinį išieškojimą vykdomųjų įrašų pagrindu, tačiau notaro, kuris surašė vykdomuosius įrašus, veiksmus, o nesutikdama su pačiu įsiskolinimu – ieškinio ginčo teisenos tvarka ginčyti įsiskolinimo kreditoriui faktą. Pareiškėja, bylos duomenimis, nepadarė nei vieno, nei kito.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad, pareiškėja, siekdama panaikinti vykdomuosius įrašus teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, nesilaikė vykdymo įrašų apskundimo tvarkos (pareiškė skundą netinkamam subjektui), todėl prašymas dėl vykdymo įrašų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atleidimo nuo vykdymo išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-265 redakcija) (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 43 punktas). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 142 punktas nustato išimtį, leidžiančią išieškotoją fizinį asmenį iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti, kai nustatoma sunki išieškotojo fizinio asmens turtinė padėtis. Pažymėtina, kad nei CPK nuostatos, nei sprendimų vykdymo instrukcija nenumato tokios išimties skolininkui. Todėl antstolė neturi teisės atleisti skolininkę nuo vykdymo išlaidų atlyginimo.

Darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas dėl atleidimo nuo vykdymo išlaidų mokėjimo yra nepagrįstas bei netenkintinas.

Dėl skolos išieškojimo vykdymo sumažinimo 10 procentų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu reikalauja skolos išieškojimo vykdymą sumažinti 10 procentų, nes pareiškėja yra neįgali.

Pasisakant dėl įsiskolinimų dydžio sumažinimo 10 procentų, sutiktina su antstolės patvarkyme išdėstytais argumentais, jog tokia teisė antstoliui (nei teismui) vykdymo procese nesuteikiama. Antstolis neturi teisės vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodoma, kokios konkrečios sumos yra išieškomos pagal išduotą vykdomąjį raštą, savo nuožiūra pasirinkti, kokią dalį vykdomojo rašto jis vykdys, o kokios – nevykdys. Papildomai pažymėtina ir tai, kad antstolis neturi teisės vertinti jam pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo ar atlikti jame kokius nors taisymus, susijusius išieškojimo dalyku, toks antstolio veikimas reikštų akivaizdų antstolio veikimą ultra vires (viršijant kompetencijos ribas).

Šis pareiškėjos reikalavimas irgi atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo pareiškėjos atsiskaitomojoje sąskaitoje.

Pareiškėja skundu prašo nustatyti laisvai disponuojamą 614,88 Eur sumą atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi antstolė 2023 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl skolininkės I. G. 2023 m. gegužės 18 d. skundo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 614,88 Eur neišieškomą sumą atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, tai yra patenkino pareiškėjos prašymą, teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl kreipimosi į prokurorą dėl antstolės veiksmų.

Pareiškėja skundu prašo perduoti prokurorui vykdomąsias bylas dėl tęstinės nusikalstamos veikos ir kaltų asmenų nustatymo vykdant nusikalstamą veiką BK 300, 228 ir kt. organizuotoje grupėje.

CPK 299 straipsnis nustato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių antstolės įstatymų pažeidimų. Pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į prokurorą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510 straipsniais, teismas,

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.