Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 270– 227/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-86-758/2017 pagal antstolio L. J. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos bei VĮ Turto bankas, išieškotojai UAB „Visagino būstas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolis L. J. prašė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0053/15/00010/1 pakeisti skolininką V. B., į skolininką Valstybė (Lietuvos Respublika), atstovaujamą Valstybinės įmonės Turto bankas. Nurodė, kad antstolio kontoroje 2003-07-14 UAB „Visagino būstas“ antstolio kontorai pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1130-01, išduotą Visagino miesto apylinkės teismo 2003-05-21, dėl skolos išieškojimo iš V. B.. Pagal pateiktą dokumentą užvesta vykdomoji byla buvo nutraukta, tačiau gavus išieškotojo skundą 2014-12-16 vėl atnaujinta, užvedant naują vykdomąją bylą Nr. 0053/15/00010/1. Pagal šią bylą išieškojimų nebuvo, todėl liko išieškoti 272,45 Eur skolos, 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo visiško įvykdymo (šiuo atveju iki skolininko mirties dienos 147,63 Eur), 138,68 Eur vykdymo išlaidų, viso 558,76 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino, pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0053/15/00010/1 pradinį skolininką V. B. į skolininką Valstybę (Lietuvos Respublika) atstovaujamą Valstybės įmonės Turto bankas.Teismas nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. L2-1130-01/2003, 2003-05-21 teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko V. B. kreditoriaus UAB „Visagino būstas“ naudai 267,56 (923,83 Lt) skolos, 1,99 Eur (6,88 Lt palūkanų) bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1548,54 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-01 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 2,90 (10Lt), viso 940,71 Lt, tai atitinka 272,45 Eur. Pagal minėtą teismo įsakymą antstolio kontoroje vykdomoji byla Nr. 0053/15/00010/1 dėl 272,45 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B.. Vykdomojoje byloje išieškojimų nebuvo įvykdyta, todėl liko išieškoti 272,45 Eur skolos, 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo visiško įvykdymo (šiuo atveju iki skolininko mirties dienos 147,63 Eur), 138,68 Eur vykdymo išlaidų, viso 558,76 Eur. Skolininkas V. B. (duomenys neskelbtini) mirė, palikimą priėmė Valstybė. Įvertino, kad mirusiojo palikimas – nekilnojamasis turtas – yra apskaitomas VĮ Turto bankas.Vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pripažino, kad nustačius, jog skolininkas mirė, o jo turtą ir skolas paveldėjo valstybė, yra pagrindas skolininką pakeisti.

III. Atskirojo skundo motyvai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir antstolio prašymo netenkinti.Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, susijusias su mirusio skolininko teisių perėmimu vykdomojoje byloje, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusio skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). Atsižvelgiant į Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, įpėdinis turėjo būti informuotas apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2014-08-01. Byloje nėra įrodymų, kad per tris mėnesius po skolininko mirties (iki 2014-08-01) antstolis būtų informavęs palikimo vietos atsiradimo notarą apie vykdomą išieškojimą, kad būtų nurodytu terminu šio antstolio areštuotas skolininko turtas, o turto arešto aktas būtų išviešintas viešajame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, ar, kad būtų pateiktas pranešimas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Antstolis teismo neprašė atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui mirusiojo įpėdiniui pareikšti, nenurodė termino praleidimo priežasčių. Mirusiajam priklausęs nekilnojamasis turtas pareiškėjo areštuotas tik 2016-01-06. Mirusiajam priklausęs butas buvo areštuotas 2014-06-09 kito antstolio, o ne pareiškėjo. Todėl pareiškėjo prašymas turėjo būti atmestas. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio prašymas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Bylos nagrinėjimo dalykas – teismo nutarties, kuria vykdymo procese pakeistas pradinis skolininkas naujuoju skolininku, kai mirusio skolininko nekilnojamąjį turtą paveldėjo valstybė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų išsamiai nebekartoja. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad skolininkas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Patikrinus Turto arešto aktų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad 2014-06-09 antstolio S. O. G. buvo įregistruotas skolininkui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštas, kuris išviešintas Turto arešto aktų registre. Tuo tarpu pareiškėjas antstolis L. J. įregistravo skolininkui priklausančio buto areštą, kuris išviešintas Turto arešto aktų registre tik 2016-01-06, t.y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Kaip minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui turto arešto aktą įregistruojant Turto arešto aktų registre toks tikslas nebuvo pasiektas, kadangi buvo praleistas įstatymo numatytas trijų mėnesių terminas. Aplinkybė, kad kitas antstolis buvo įregistravęs turto arešto aktą viešame registre, patvirtina, kad tokiu būdu buvo pareikštas kito kreditoriaus reikalavimas šio antstolio vykdomojoje konkrečioje byloje, t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šio reikalavimo, kurio išieškojimas vykdomas antstolio S. O. G. konkrečioje vykdomojoje byloje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė UAB „Visagino būstas“ tiesiogiai ar per antstolį kitokiu būdu būtų pareiškusi minėtą konkretų reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš vykdomosios bylos Nr. 0053/07/00821/1 nustatyta, kad antstolis sužinojęs apie tai, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), 2014-11-04 iš Testamentų registro išrašo nustatė, jog registre nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, 2014-11-18 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Pastebėtina, kad jau šio patvarkymo priėmimo metu buvo praleistas trijų mėnesių terminas per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Išieškotojui pateikus skundą antstolis minėtą patvarkymą panaikino, atnaujino vykdymo procesą vykdomojoje byloje. Užvedus naują vykdomąją bylą Nr. 0053/15/00010/1 antstolis 2015-01-07 patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė iki atsiras skolininko teisių perėmėjas, 2015-04-07 pranešimu dėl turto vykdomojoje byloje kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, iš kurios 2015-04-15 gavo atsakymą, jog antstolio raštas gautas, pagal kitų kreditorių pranešimus yra užvesta byla dėl turto paveldėjimo valstybės vardu. Antstolis informuotas, kad po 18 mėnesių nuo palikėjo mirties Valstybinė mokesčių inspekcija kreipsis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos nuomone, antstolio pranešimas, pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai praėjus beveik metams nuo palikimo atsiradimo dienos, negali būti pripažįstamas atitinkančiu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kadangi yra praleistas trijų mėnesių terminas tokiam pranešimui pateikti, kuris skaičiuotinas nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorės UAB „Visagino būstas“ reikalavimą, kurio išieškojimas vykdomas Visagino miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo dokumento Nr. L2-1130-01 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0053/15/00010/1.Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, kasacinio teismo praktiką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jo teisių perėmėja (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0053/15/00010/1 atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atmesti pareiškėjo antstolio L. J. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0053/15/00010/1.