- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2-1326/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- J. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.2-624-413/2012, kuria netenkintas nurodyto asmens prašymas dėl baudos, paskirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinimo (sumažinimo).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar už ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirta bauda turėtų būti panaikinta ar sumažinta.
Šalies argumentai
Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Adagrus“ bei V. I. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir restitucijos taikymo. Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi minėtas ieškinys buvo priimtas.
2011 m. birželio 30 d. ieškovas pateikė teismui prašymą dėl teisėjo G. K. nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo, motyvuodamas teisėjo atliekamais procesiniais veiksmais bei paklausimo dėl įrodymų išreikalavimo neišsiuntimu, t. y. tuo, jog kilo abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2011 m. liepos 5 d. nutartimi toks prašymas kaip nepagrįstas, atmestas.
2011 m. spalio 13 d. ieškovas pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl teisėjo G. K. nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo, motyvuodamas teisėjo atliekamais procesiniais veiksmais, paklausimo dėl įrodymų išreikalavimo neišsiuntimu ir teisėjo elgesiu ieškovo atžvilgiu, t. y. tuo, jog kilo abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2011 m. spalio 18 d. nutartimi toks prašymas kaip nepagrįstas, atmestas.
2011 m. sausio 16 d. ieškovas pakartotinai pateikė teismui prašymą dėl teisėjo G. K. nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, jog bylą nagrinėjantis teisėjas buvo nušalintas civilinėje byloje, kurios šalys yra tos pačios, kaip reiškiantis palankumą atsakovui, be to, jis yra šališkas ieškovo atžvilgiu. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. sausio 17 d. nutartimi toks prašymas atmestas kaip nepagrįstas.
2012 m. vasario 29 d. ieškovas dar kartą pateikė teismui prašymą dėl teisėjo G. K. nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, jog bylą nagrinėjantis teisėjas buvo nušalintas civilinėje byloje, kurios šalys yra tos pačios, kaip reiškiantis palankumą atsakovui, be to, jis yra šališkas ieškovo atžvilgiu ir jo atžvilgiu bylos procesą vykdo tendencingai. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. kovo 2 d. nutartimi toks prašymas kaip nepagrįstas atmestas.
Kauno apygardos teisme 2012 m. kovo 22 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, motyvuodamas tuo, jog nebuvo patenkintas ieškovo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo pirmininko 2012 m. kovo 26 d. nutartimi toks prašymas kaip nepagrįstas atmestas ir ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta 1 000 Lt bauda. Teismas nurodė, kad ieškovas byloje ne kartą reiškė nepagrįstus nušalinimus, dėl ko buvo atidėti trys teismo posėdžiai. Teismas sprendė, jog ieškovas procesine nušalinimo teise sistemingai naudojasi ne pagal jos paskirtį, t. y. ja piktnaudžiauja, todėl paskyrė piniginę baudą.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismo pirmininkas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl piniginės baudos panaikinimo ar sumažinimo atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas grindžiamas tik deklaratyviais ir iš esmės tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Teismas pažymėjo, kad tik bylą nagrinėjantis teisėjas gali spręsti kokius įrodymus priimti, kokių ne, tame tarpe ir ar skirti ekspertizę ar ne. Vykstant procesui tik teisėjas atsakingas už tai, kad būtų išsamiai ir visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1d.), tačiau tuo pačiu jis privalo užtikrinti ir tai, kad proceso dalyviai nepiktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, o procesas vyktų kuo trumpesnį laiką (CPK 72 str. 1 d.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo ieškinys paduotas dar 2010 m. gegužės 14 d., ieškovas buvo atstovaujamas advokato, taigi galėjo ir privalėjo tinkamai pasiruošti bylai bei surinkti visus įrodymus, todėl laikė, kad bylos nagrinėjimas ir taip tęsiasi pakankamai ilgą laiko tarpą, ir tai vyksta ne be ieškovo kaltės, kuris be viso to dar ir reiškia nepagrįstus nušalinimus.
Teismas taip pat pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atitinkamas teisėjas ieškovo prašymu buvo nušalintas kitoje byloje nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo sumažinti paskirtą baudą ar tuo labiau ją panaikinti. Taip pat teismas atmetė ir tuos ieškovo argumentus, jog prašymai dėl teisėjo nušalinimo kiekvieną kartą buvo reiškiami vis kitais pagrindais. Įvertinęs ieškovo pateiktus nušalinimo pareiškimus teismas padarė išvadą, jog prašymai grindžiami iš esmės tik dėl teisėjo procesinių veiksmų atlikimo (ar atsisakymo juos atlikti). Todėl tokie nušalinimai laikytini vienarūšiais, tuo tarpu ieškovas, atstovaujamas advokato, privalėjo tai suprasti ir žinoti, todėl toks jo elgesys vertintinas kaip siekis vilkinti procesą.
Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju asmens teisė į nešališką teismą pažeista nebuvo. Taip pat teismas pažymėjo, kad prašymas dėl baudos sumažinimo nėra motyvuotas bei pagrįstas atitinkamais įrodymais. Atsižvelgiant į tai teismas ieškovo prašymą dėl paskirtos piniginės baudos panaikinimo arba sumažinimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas J. G. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti, ieškovo prašymą tenkinti bei panaikinti minėta nutartimi ieškovui už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirtą baudą arba ją sumažinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Visi šalių pareikšti prašymai privalėjo būti išspręsti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, t. y. iki šalių paaiškinimų dėl ginčo esmės. Tuo tarpu to nepadarius susidarė tokia situacija, jog ne ieškovas, tačiau pats teisėjas piktnaudžiavo procesu, siekdamas pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės, neišsprendęs ieškovo prašymų.
2. Kiekvieną kartą ieškovo teikiamas bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pareiškimas buvo grindžiamas vis kitais argumentais, pagrindais ir faktinėmis aplinkybėmis, o priešpaskutinį kartą ir nesusijusiais su byla bei emocingais teisėjo pasisakymais ieškovo atžvilgiu, kas sudarė ieškovui pagrindą manyti, jog teisėjas jo atžvilgiu yra šališkas bei nusistatęs prieš jį.
3. Skundžiamoje nutartyje teismo pirmininkas nenurodė kaip jis nagrinėjamu atveju pašalino kliūtis įgyvendinant asmens teisę į nešališką teismą.
4. Teismas nesilaikė savo paties formuluojamų teisės aiškinimo bei taikymo taisyklių panašių atvejų nagrinėjime.
5. Kauno apygardos teisme tarp tų pačių šalių nagrinėjamoje civilinėje byloje bylą nagrinėjantis teisėjas buvo nušalintas atitinkamo pareiškimo pagrindu.
6. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog prašymo dalis dėl baudos sumažinimo yra nemotyvuota ir nepagrįsta jokiais įrodymais, kai tuo tarpu tiek prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, tiek prašymas dėl baudos sumažinimo grindžiamas tais pačiais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė V. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ieškovo nurodyti teiginiai apie bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmus neatitinka tikrovės. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nušalinimus šioje byloje reiškė nuosekliai ir sistemingai, nesant atitinkamo teisinio pagrindo, tokiais savo veiksmais siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Nušalinimai bylą nagrinėjančiam teisėjui buvo reiškiami tik dėl jo priimtų procesinių sprendimų civilinėje byloje, kuriais ieškovas nebuvo patenkintas, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas piktnaudžiavo procesine teise pareikšti nušalinimą bei pagrįstai už tokius veiksmus paskyrė piniginę baudą.
Atsakovas BUAB „Adagrus“ ir tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Teismas, spręsdamas pareikšto nušalinimo klausimus, privalo ne tik tiksliai laikytis CPK nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos, bet ir aiškintis, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, pavyzdžiui, ar reikšdami aiškiai nepagrįstus nušalinimus, jie nesiekia vilkinti proceso. Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Nustačius, kad šia teise piktnaudžiaujama, teismas turi tokiems byloje dalyvaujantiems asmenims taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007, 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).
CPK 65 ir 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tai, ar skiriant apeliantui baudą, buvo tinkamai įvertinta, kad apeliantas piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise ir kad toks piktnaudžiavimas, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, buvo sąmoningas.
Skundžiamoje teismo nutartyje, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys paduotas dar 2010 m. gegužės 14 d., ieškovas buvo atstovaujamas advokato, taigi galėjo ir privalėjo tinkamai pasiruošti bylai bei surinkti visus įrodymus, todėl laikė, kad bylos nagrinėjimas ir taip tęsiasi pakankamai ilgą laiko tarpą, ir tai vyksta dėl ieškovo kaltės, kuris be viso to dar ir nuolat teikia nepagrįstus prašymus dėl teisėjo nušalinimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atitinkamas teisėjas ieškovo prašymu buvo nušalintas kitoje byloje nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo sumažinti paskirtą baudą ar tuo labiau ją panaikinti. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus nušalinimo pareiškimus teismas padarė išvadą, jog prašymai grindžiami iš esmės tik dėl teisėjo procesinių veiksmų atlikimo (ar atsisakymo juos atlikti), todėl tokie prašymai dėl teisėjo nušalinimo laikytini vienarūšiais, tuo tarpu ieškovas, atstovaujamas advokato, privalėjo suprasti ir žinoti, kad toks jo elgesys vertintinas kaip siekis vilkinti procesą bei galintis sukelti neigiamas teisines pasekmes. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo procesiniai veiksmai liudija, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir prieš tai buvusiais atvejais, bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimas buvo pareikštas ne dėl teisėjo šališkumo, o dėl procesinio sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ieškovas 2012 m. kovo 22 d. vykusiame teismo posėdyje nušalinimą teisėjui pareiškė tik po to, kai teismas nutarė ieškovo prašymą dėl bylos atidėjimo spręsti tik po to, kai bus išklausyti šalių paaiškinimai dėl ginčo esmės (b. l. 27). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas, nesutikdamas su teismo atliekamais procesiniais veiksmais ar priimamais procesiniais sprendimais, juos ginčijo ar teikė dėl jų pastabas atitinkama įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokie aukščiau nurodyti ieškovo veiksmai vertintini kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas civiliniame procese buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, t. y. advokato, todėl tiek ieškovo atstovui, tiek jam pačiam turėjo būti žinoma, jog teisminėje praktikoje vienoks ar kitoks dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas pats savaime negali būti pagrindu teisėjo nušalinimui ir nėra toleruotinas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Todėl esant duomenims, leidžiantiems daryti išvadą, kad tokiu pagrindu pareikštu nušalinimu siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, baudos paskyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažintinas pagrįstu.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, prašydamas paskirtą baudą sumažinti nepridėjo jokių tokį jo prašymą patvirtinančių įrodymų, todėl toks apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisėjų kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.