Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei A. Z. dėl iškeldinimo iš nekilnojamųjų daiktų, trečiasis asmuo G. J. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jau praėjo beveik pusę metų, kai atsakovė neišsikrausto iš jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kurį įgijo pagal Turto pardavimo iš varžytynių aktą. Atsakovė turėjo skolų, nevykdė teismo sprendimo, jai buvo skiriamos baudos, susidarė skolos, todėl antstolis pardavė atsakovės nekilnojamąjį turtą, kurį įsigijo jis. Turto savininku tapo nuo 2022 m. balandžio 25 d. Atsakovė patalpose gyvena apie ketverius metus. Atsakovė augina šunis, kates, patalpose netvarka, todėl pirko nekilnojamąjį turtą iš antstolio, kad galėtų ramiai gyventi. Po 2022 m. balandžio 25 d. atsakovė jam priklausančiame nekilnojamajame turte gyvena be jo leidimo, jokio susitarimo su atsakove dėl naudojimosi jo turtu nėra sudarę, nei nuomos, nei panaudos, jokių susitarimų nėra. Nuo to laiko prašė atsakovės atlaisvinti patalpas žodžiu ir raštu, birželio mėnesį siuntė laišką, bet ji korespondencijos nepriima. Atsakovė turi kur išsikraustyti, nes turi motiną, tetą, draugų. Atsakovė nedirba dėl to, kad antstoliai neišieškotų iš jos pinigų už paskirtas baudas. Ji skolų nemoka, niekur nedirba. Atlaisvintas patalpas pirmiausia tvarkys, paskui jose gyvens. Dabar gyvena pas motiną viename kambaryje, motina lauko virtuvėlėje. Pats dirba, gauna apie 545 darbo užmokestį. Negali naudotis visomis ieškinyje nurodytomis patalpomis, jos užrakintos atsakovės. Nesutiktų su ieškovės prašymu atidėti sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą iki 2022 m. gruodžio 31 d., nes turtą įgijo balandžio mėnesį ir negali juo naudotis. Jau galėtų pradėti anksčiau tvarkyti patalpas, o dabar nieko daryti negali, vietoj atsakovės moka už šiukšlių išvežimą, nes ji nemoka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui V. L. nuo 2022 m. balandžio 25 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): ½ žemės sklypo, unikalus numeris(duomenys neskelbtini) ; 49/100 pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovo nuosavybės teises į pirmiau minėtą nekilnojamąjį turtą patvirtina antstolės I. E. 2022 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas ir VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Iki 2022 m. balandžio 25 d. nurodytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė atsakovei A. Z.

9. Ieškovas nurodė, kad po nekilnojamojo turto įsigijimo ne kartą žodžiu prašė atsakovės atlaisvinti patalpas, 2022 m. birželio mėnesio pradžioje siuntė jai laišką, tačiau atsakovė jai siunčiamų laiškų nepriima, iš jam priklausančio nekilnojamojo turto neišsikrausto. Ieškinys teisme gautas 2022 m. birželio 22 d., atsakovei asmeniškai įteiktas 2022 m. liepos 7 d. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškinio reikalavimu sutinka, t. y. sutinka išsikelti iš ieškovui nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau šiuo metu reikalavimo įvykdyti negali dėl objektyvių priežasčių – neturi kito gyvenamojo būsto, niekur nedirba, gauna mažas pajamas, ieško būsto nuomai, todėl prašo teismo sprendimą dėl įvykdymo atidėti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).

11. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Reikšdamas tokį reikalavimą ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 49/100 pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui. Atsakovė, nesant tam teisinio pagrindo, nėra išsikėlusi iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir juo naudojasi. Tokie atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovo, kaip pirmiau nurodyto turto savininko, teises ir teisėtus interesus savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad tarp ieškovo ir atsakovės, o taip pat ir tarp dalies minėto turto savininkės trečiojo asmens G. J. L. ir atsakovės, yra susiklostę prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai (sudaryta nuomos, panaudos sutartis ir pan.), kurių pagrindu atsakovė turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo turtu (CPK 178 straipsnis). Atsakovė neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teisę toliau gyventi ieškovui priklausančiame nekilnojamajame turte, kaip minėta, atsakovė neginčija ieškovo reikalavimo – sutinka išsikelti iš jam nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto. Duomenų, kad atsakovė būtų atlaisvinusi ginčo nekilnojamąjį turtą, byloje nėra, todėl konstatuotina, kad ieškovo teisė naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais atsakovės veiksmais yra apribota ir ieškovas turi teisę reikalauti pašalinti šį trukdymą, t. y. reikalauti iškeldinti atsakovę iš užimamų nekilnojamųjų daiktų (CK 4.98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

14. Sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo atidėjimo ir įvykdymo išdėstymo, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo procesinis sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis).

15. Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė atidėti teismo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą iki 2022 m. gruodžio 31 d. iš esmės motyvuojant tuo, kad atsakovė neturi kito gyvenamojo būsto, jo intensyviai ieško, jos turtinė padėtis yra sunki.

16. Kaip minėta pirmiau, ieškovas ginčo nekilnojamąjį turtą iš atsakovės įgijo 2022 m. balandžio 25 d. turto padavimo iš varžytynių pagrindu. Neabejotina, kad po šio, nesant tarp šalių jokio susitarimo dėl tolesnio atsakovės naudojimosi jai nebepriklausančiu nekilnojamuoju turtu, ieškovui reikalaujant atsakovės išsikeldinti, be kita ko, įvertinus ir tai, kad kaip rodo bylos duomenys, santykiai tarp šalių yra konfliktiški, atsakovė žinojo ir suprato apie savo pareigą išsikeldinti iš ginčo nekilnojamojo turto. Tačiau teismas vertina ir tas aplinkybes, kad nekilnojamąjį turtą ieškovas įgijo iš atsakovės turto pardavimo iš varžytynių pagrindu, atsakovė pakankamai ilgą laiką gyveno ginčo patalpose (kaip nurodė ieškovas, apie ketverius metus), atsakovė kitos gyvenamosios patalpos šiuo metu neturi, jos turtinė padėtis nėra gera – Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos duomenimis nedirba, pajamų negauna, į tai, kad ieškovas turi gyvenamąjį būstą, yra dirbantis, sprendžia, kad atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą iki gruodžio 31 d., vertinat ir šio sprendimo įsiteisėjimo laiką (30 dienų, jeigu jis nebūtų skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka), todėl šiuo atveju susidarytų dvidešimties dienų sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpis, kuris nėra neproporcingai ilgas ir esmingai nepažeis teisėtų ieškovo interesų ir lūkesčių dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo. Teismo vertinimu, toks terminas yra pagrįstas, protingas, pakankamas išsikraustymo veiksmams iš ginčo patalpų atlikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei teismo sprendimo vykdymas atidėtinas dvidešimties dienų terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

17. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, pareiga apmokėti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas kyla atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovui teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba ir ji 30 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

18. Šioje byloje mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis. Iš į bylą pateiktos 2022 m. spalio 21 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 335,57 Eur. Dėl bylos nagrinėjimo susidarė teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 22,44 Eur. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Tačiau, atsižvelgus į bylos aplinkybes, į patenkinto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovei buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (atsakovė 30 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau vertintina tai, kad šis dydis nustatytas atsižvelgus į tai, kad atsakovei ne pirmą kartą teikiama antrinė teisinė pagalba), į tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, teismas sprendžia, jog yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovės nepriteisti (CPK 93 straipsnis, 1 dalis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 279 straipsniu, 208 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais iš nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini): ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 49/100 pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (gyvenamojo namo), pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (garažo), pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus numeris(duomenys neskelbtini) .

Sprendimo vykdymą dalyje dėl iškeldinimo atidėti 20 (dvidešimties) dienų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.