- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- B2-2344-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01339-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- Danske Bank A
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Danske Bank A/S skundą dėl 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir įkeisto turto pardavimo tvarkos bei kainos nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Nuova 5“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rezoliucinė dalis
Šalies argumentai
pareiškėjas Danske Bank A/S (toliau – Bankas ir/ar kreditorius) kreipėsi skundu į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu bankrutavusios UAB „Nuova 5“ (toliau ir Bendrovės) kreditorių 2016 m. liepos 7 d. susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl likusio bendrovės turto pardavimo tvarkos ir pradinių kainų patvirtinimo“, 3 punkto dalį, kuria buvo nutarta:
1) Kultūros namus su priklausiniais, unikalus Nr. 1998-5011-1018, plotas 5140,63 kv. m, esančius Savanorių pr. 64, Kaune, pilnai atskirti nuo bendro pastatų komplekso, įvedant atskiras šilumos bei elektros apskaitas:
2) įpareigoti administratorių per 3 mėnesius šiame objekte suformuoti atskiras šilumines ir elektros energijos apskaitas ir užregistruoti jas AB „Kauno energija“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO);
3) nustatyti, kad darbų sąmata negali būti didesnė nei 6 000 Eur;
4) įpareigoti bankroto administratorių per 2 savaites nuo kreditorių susirinkimo dienos konkurso būdu išrinkti rangovus ir pasirašyti darbų sutartis;
5) Kultūros namus su priklausiniais, unikalus Nr. 1998-5011-1018, plotas 5140,63 kv. m., esančius Savanorių pr. 64, Kaune, parduoti elektroninėse varžytinėse tik po to, kai bus atlikti aukščiau minėti darbai;
6) jei per 3 mėn. minėti darbai nebus atlikti, šaukti kreditorių susirinkimą dėl naujų šio turto pardavimo kainų nustatymo.
Panaikinus minėtą skundžiamo nutarimo dalį, įpareigoti bankroto administratorių vykdyti likusią nutarimo 3 punkto dalį ir Kultūros namus su priklausiniais, unikalus Nr. 1998-5011-1018, plotas 5140,83 kv. m, esančius Savanorių pr. 64, Kaune, parduoti pirmose elektroninėse varžytinėse už pradinę 580 000 Eur kainą, o joms neįvykus – antrose varžytinėse už 522 000 Eur kainą. Turto nepardavus dvejose varžytinėse ir hipotekos kreditoriui atsisakius jį perimti, šaukti kreditorių susirinkimą tolesnei šio turto pardavimo tvarkai bei kainai nustatyti.
Pareiškėjo nuomone, ginčijama nutarimo dalis neatitinka bankroto proceso tikslų – tenkinti įmonės kreditorių reikalavimus, ir kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Pareiškėjas pažymi, kad bendrovės bankroto procedūra yra vykdoma nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. Per visą bankroto vykdymo laikotarpį, t. y, per beveik 6 metus, nei vienas iš bendrovei priklausančių pastatų/patalpų, esančių Žemaičių g. 31/Savanorių per. 64, Kaune, nebuvo parduotas. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas išvadai, kad bendrovės bankroto procedūros yra pernelyg užtęstos, todėl jų vykdymo operatyvumas ir efektyvumas turi būti didinamas. Siekiant gauti maksimalią kainą už šį turtą, jis privalo būti kuo skubiau parduodamas, tuo tarpu ginčijama nutarimo dalimi Kultūros rūmų pardavimas atidedamas neapibrėžtam laikotarpiui. Pareiškėjo nuomone, bendrovei priklausančio turto kaip vientiso komplekso pardavimas labiausiai atitiktų bendrovės ir kreditorių interesus, kadangi vienu metu būtų parduodamos tiek mažiau paklausios, tiek didesnę paklausą turinčios patalpos, ko neužtikrintų turto pardavinėjimas atskirais vienetais. Be to, turto pardavimas atskirais turtiniais vienetais yra neparankus potencialiems pirkėjams, kurie suinteresuoti įsigyti visą bendrovės turto kompleksą, nes tokiu atveju didėja bendrasavininkų skaičius, kuris komplikuoja galimybes vystyti visos teritorijos pertvarkos projektą.
Pareiškėjo nuomone, sprendimas įvesti Kultūros rūmams atskiras šilumos ir elektros energijos apskaitos sistemas priimtas po beveik 6 metų nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl juo ne tik vilkinama bankroto procedūra, bet ir nepagrįstai didinamos bankroto administravimo išlaidos – darbams atlikti numatyta skirti net 6 000 Eur. Svarstant minėtą klausimą nebuvo pateikta duomenų, kad atlikus Kultūros rūmų šilumos bei elektros energijos atskyrimo darbus Kultūros rūmų vertė padidės. Todėl, anot pareiškėjo, šiuo sprendimu didinami bendrovės bei kreditorių nuostoliai. Pareiškėjo nuomone, būtų logiškiau pradžioje pabandyti pardavinėti Kultūros namus kaip atskirą vienetą esamos būklės, tuo labiau, Banko žiniomis, jį įsigyti atsirastų potencialių pirkėjų.
Pareiškėjas pažymi ir tai, kad skundžiama nutarimo dalis nėra pakankamai skaidri ir aiški. Minėta nutarimo dalimi bankroto administratorius įpareigotas per 2 savaites surinkti rangovų pasiūlymus ir pasirašyti darbų sutartis. Nutarime nenurodyta, kur turi būti skelbiama apie konkursą minėtiems darbams atlikti, pagal kokius kriterijus turi būti parenkamas rangovas bei ką bankroto administratorius turi daryti, jei rangovų pasiūlymų iš vis nebus gauta arba gautas pasiūlymas viršys nustatytą 6 000 Eur sąmatą. Be to, prieš priimant tokį sprendimą nebuvo atlikta apklausa, kiek rangovų galėtų atlikti nurodytus darbus ir kokia jų atlikimo kaina, todėl yra tikimybė, kad šie darbai bus patikėti su kreditorių dauguma susijusiam rangovui.
Atsiliepimu į skundą BUAB „Nuova 5“ bankroto administratorius prašo pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra. Administratorius pažymi, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Administratorius sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad turėtų būti sudarytos galimybės atsakovės nekilnojamąjį turtą parduoti kuo operatyviau bei už ekonomiškai pagrįstą ir protingą kainą. Pažymi, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kaip vientisas kompleksas, buvo pardavinėjamas jau ne vieną kartą, tačiau pirkėjų neatsirado. Todėl buvo tikslinga pakeisti turto realizavimo būdą, pereinant nuo nekilnojamojo turto, kaip vieno turtinio vieneto, prie naujos pardavimo tvarkos – nekilnojamąjį turtą bandyti parduoti atskirais turtiniais vienetais (dalimis). Palikus galioti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, būtų sudaryta galimybė pradėti atsakovo nekilnojamojo turto realizavimą kuo greičiau, o kartu būtų praktiškai patikrinta, ar naujai nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, t. y. išskaidant nekilnojamąjį turtą atskirais turtiniais vienetais, pasiteisina.
Be to, bankroto administratorius prašė į šią bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti kitus BUAB „Nuova 5“ kreditorius: AB „Nuova Invest“, UAB „Auksinės kopos“, UAB „Nuova Capital“, UAB „Opalas“, AB „Nuova“, kadangi nagrinėjamas ginčas yra kilęs būtent tarp pačių įmonės kreditorių. Sutinkamai su ĮBĮ 10, 11 straipsnių nuostatomis, kad po bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme dienos bankrutuojančios įmonės vardu veikia ir įmonės bei jos kreditorių interesus atstovauja bankroto administratorius, teismas sprendžia, kad nurodytų kreditorių įtraukimas į procesą būtų perteklinis, todėl administratoriaus prašymas netenkintinas.
Skundas netenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „Nuova 5“ iškelta bankroto byla. 2011 m. kovo 7 d. teismo nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame skaičiuje ir pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, kaip hipotekos kreditoriaus, 3 496 837,63 Eur finansinis reikalavimas. 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto ir pradėtos įmonės turto pardavimo procedūros.
Bendrovės kreditorių 2016 m. liepos 7 d. susirinkime, 3-uoju darbotvarkės klausimu nutarta neparduotą bendrovei priklausantį turtą pardavinėti atskirais vienetais.
Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjas ginčija priimto nutarimo 3-čiuoju darbotvarkės klausimu 3 punkto dalį, kuria nutarta:
1) Kultūros namus su priklausiniais, unikalus Nr. 1998-5011-1018, plotas 5140,63 kv. m, esančius Savanorių pr. 64, Kaune, pilnai atskirti nuo bendro pastatų komplekso, įvedant atskiras šilumos bei elektros apskaitas:
2) įpareigoti administratorių per 3 mėnesius šiame objekte suformuoti atskiras šilumines ir elektros energijos apskaitas ir užregistruoti jas AB „Kauno energija“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO);
3) nustatyti, kad darbų sąmata negali būti didesnė nei 6.000 Eur;
4) įpareigoti bankroto administratorių per 2 savaites nuo kreditorių susirinkimo dienos konkurso būdu išrinkti rangovus ir pasirašyti darbų sutartis;
5) Kultūros namus su priklausiniais, unikalus Nr. 1998-5011-1018, plotas 5140,63 m2, esančius Savanorių pr. 64, Kaune, parduoti elektroninėse varžytinėse tik po to kai bus atlikti aukščiau minėti darbai;
6) jei per 3 mėn. minėti darbai nebus atlikti, šaukti kreditorių susirinkimą dėl naujų šio turto pardavimo kainų nustatymo.
Panaikinus minėtą skundžiamo nutarimo dalį, pareiškėjas prašo teismo įpareigoti bankroto administratorių vykdyti likusią nutarimo 3 punkto dalį ir Kultūros namus su priklausiniais, unikalus Nr. 1998-5011-1018, plotas 5140,83 kv. m, esančius Savanorių pr. 64, Kaune, parduoti pirmose elektroninėse varžytinėse už pradinę 580 000 Eur kainą, o joms neįvykus – antrose varžytinėse už 522 000 Eur kainą. Turto nepardavus dvejose varžytinėse ir hipotekos kreditoriui atsisakius jį perimti, šaukti kreditorių susirinkimą tolesnei šio turto pardavimo tvarkai bei kainai nustatyti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-196/2012).
Pagal bylos duomenis, ĮBĮ įtvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarka pažeista nebuvo ir ginčo dėl to byloje nėra. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl kreditoriui Danske Bank A/S įkeisto įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutarimo dalimi numatyta ginčo turto pardavimo tvarka užvilkins tiek įmonės turto pardavimo, tiek bankroto proceso procedūras. Be to, pareiškėjui kyla įtarimų dėl nustatytos pardavimo tvarkos vykdymo skaidrumo. Pareiškėjo nuomone, likusį bendrovės turtą visgi tikslingiau yra pardavinėti kaip bendrą kompleksą, o ne kaip atskirus turtinius vienetus, o nusprendus kitaip, Kultūros namus su priklausiniais pradžioje bandyti parduoti be papildomų pagerinimų.
Atsakant į minėtus pareiškėjo argumentus, teismas pažymi, kad ĮBĮ normose yra įtvirtinti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtini įgaliojimai spręsti ir su turto pardavimu susijusius klausimus (ĮBĮ 33 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad turto realizavimo tvarka bankroto procedūrose skiriasi priklausomai nuo to, kokios rūšies turtas parduodamas. Bankroto proceso metu turto realizavimą organizuoja ir vykdo administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 2 punktas). Nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, kreditorių susirinkimo patvirtintomis bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainomis (Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2012). Nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją ir, siekiant bankroto procedūrų efektyvumo, turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą gali nustatyti teismas. Į teismą su pasiūlymu dėl konkrečios pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo turi teisę kreiptis bet kuris kreditorius, kuris yra suinteresuotas turto realizavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-387/2012).
UAB „Nuova 5“ bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad dėl pareiškėjui įkeisto nekilnojamojo turto, dėl kurio pardavimo tvarkos ir kainos buvo priimtas skundžiamas nutarimas, buvo svarstoma BUAB „Nuova 5“ 2012 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime Nr. 9 (bankroto bylos Nr. B2-119-413/2016, t. 4, b. l. 121-126), 2013 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkime Nr. 10 (bankroto bylos Nr. B2-119-413/2016, t. 5, b. l. 3-9), 2013 m. balandžio 19 d. kreditorių susirinkime Nr. 11 (bankroto bylos Nr. B2-119-413/2016, t. 5, b. l. 55-61), 2014 m. spalio 20 d. kreditorių susirinkime Nr. 17 (bankroto bylos Nr. B2-119-413/2016, t. 6, b. l. 125), remiantis kurių sprendimais (nutarimais) ginčo turtas buvo pardavinėjamas daugiau nei dvejose varžytynėse kaip vientisas objektas. Nepavykus ginčo turto parduoti nustatyta tvarka, 2016 m. vasario 17 d. BUAB „Nuova 5“ kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta įkeistą Bankui turtą pardavinėti atskirais turto vienetais ir laisvu pardavimo būdu. Tačiau minėtą nutarimą apskundus, Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1615-413/2016, konstatavęs, kad ginčo turtas neturėtų būti pardavinėjamas laisvu pardavimu, bet vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skundžiamą nutarimą panaikino ir klausimą dėl BUAB „Nuova 5“ priklausančio ir Danske bank A/S įkeisto nekilnojamojo turto, esančio Žemaičių g. 31/ Savanorių pr. 64, Kaune, pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo perdavė spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo, kuris buvo išspręstas 2016 liepos 7 d. kreditorių susirinkime.
Taigi, nustačius, kad ginčo turtas yra pardavinėjamas jau ilgą laiką, o taikius ankstesnę bendrovės turto pardavinėjimo procedūrą ir nekilnojamąjį turtą pardavinėjus kaip vientisą kompleksą, nebuvo sulaukta pirkėjų susidomėjimo, teismas sutinka su bankroto administratoriaus pozicija, kad būtina imtis tokių priemonių, kurios skatintų turto realizavimo procesą, taigi ir keičiant turto pardavimo būdą. Todėl, teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo sprendimas ginčo turtą pardavinėti kaip atskirą objektą varžytynių būdu yra viena iš priemonių, galinti objektyviai paspartinti turto pardavimo procedūras, o kartu ir patį bankroto procesą, taip įgyvendinant bankroto proceso tikslus. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai, kad turto pardavimas atskirais vienetais gali apriboti potencialių pirkėjų ratą, kurie siekia įsigyti visą turtą kaip kompleksą, o taip pat, kad gali lemti tai, jog bus parduotos paklausios patalpos, dėl ko likusių, mažiau paklausių, patalpų pardavimas gali užsitęsti neapibrėžtą laiką, yra pareiškėjo samprotavimai, kadangi nepagrįsti jokiais patikimais minėtas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Be to, pareiškėjas, ginčydamas priimto nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu nutarimo dalį, iš esmės neginčija nustatytos ginčo turto, kaip atskiro vieneto, pardavimo tvarkos ir kainos, kas rodo, kad pareiškėjas sutinka, jog kreditorių susirinkime priimtas sprendimas bendrovės nekilnojamąjį turtą pardavinėti atskirais turtiniais vienetais yra tikslingas.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad kreditorius nesutinka su skundžiama nutarimo dalimi, kuria nutarta imtis ginčo turto (Kultūros namų) pagerinimo priemonių, administratorių įpareigojant per 3 mėnesius šiame objekte suformuoti atskiras šilumines ir elektros energijos apskaitas ir užregistruoti jas AB „Kauno energija“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pareiškėjo nuomone, sprendimas atlikti turto pagerinimus šiuo metu yra neracionalus ir netikslingas, t. y. užvilkintų bankroto procedūrą bei nepagrįstai didintų bankroto administravimo išlaidas (darbui atlikti numatyta 6000 Eur suma). Pareiškėjo nuomone, nesat įrodymų, kad dėl atliktų papildomų darbų ginčo turto vertė padidėtų, darytina išvada, kad minėtu sprendimu yra didinami bendrovės ir kreditorių nuostoliai. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka.
Pirma, bankroto administratorius yra pateikęs teismui įrodymus, patvirtinančius, kad šiai dienai yra gavęs AB „Kauno energija“ išduotas Šilumos įrenginių projektavimo sąlygas ir AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ prijungimo sąlygas, kas patvirtina, kad šiluminių ir elektros energijos apskaitų formavimo darbai jau yra pradėti.
Antra, nors byloje nėra pateikta įrodymų, kad atlikus minėtus papildomus darbus ginčo objekto vertė padidės, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad, atlikus šiuos darbus, parduodamo objekto vertė padidės nei sumažės, nes suformavus atskiras šiluminės ir elektros energijos apskaitas, objektas taps patrauklesnis pirkėjams.
Trečia, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad yra potencialūs pirkėjai, kurie siekia ginčo turtą įsigyti ir be pagerinimų, minėtos aplinkybės nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių skundo argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad kreditoriai balsų dauguma galėjo priimti sau nepalankų ir viešajam interesui prieštaraujantį sprendimą. Todėl panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimo dalį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24, 33 straipsniais, CPK 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.