Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas T. K. surašytas už tai, kad jis 2015-04-24, (duomenys neskelbtini), vairavo mopedą „Y. A.“, išregistruotą (neperregistruotą) nustatyta tvarka, be valstybinio numerio ženklų, be valstybinės techninės apžiūros, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vairuodamas mopedą, važiavo šaligatviu, dviračių taku, nedavė kelio artėjančiai transporto priemonei su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais. Keisdamas savo važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio kitos transporto priemonės vairuotojui, dėl ko šis vengdamas susidūrimo suko vairą kairiau ir atsitrenkė į geležinę tvorą, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė bei tvora. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiais savo veiksmais T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 12, 101, 124, 225, 226 punktus ir kaltinamas padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 5 d., 124¹ str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str.1 d.

Apeliaciniame skunde Marijampolės rajono policijos komisariatas (toliau – Marijampolės apskr. VPK, Institucija) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-01 nutarimą administracinėje byloje ir T. K. paskirti nuobaudą LR ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 5 d., 124¹ str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijų ribose.

Motyvuojamoji dalis

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tačiau šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą (ATPK 302 str. 1 d. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo trūkumų, kurių teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats negali ištaisyti (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007; N444-3214/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ATPK 302 str. 1 d. 4 p. nuostatas nurodė, kad šiame punkte specialiai pabrėžta, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės (Lietuvos A. T. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-9-2013). Tuo tarpu iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas grąžino bylą visai kitu, įstatymo nenumatytu pagrindu, nutartyje lakoniškai nurodydamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai. Pirmos instancijos teismas nemotyvavo, kokį ir kokios apimties tyrimą turėtų atlikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ar kokius esminius administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus turėtų ištaisyti protokolą surašiusi institucija, kurių negalėtų pašalinti ar ištaisyti bylą nagrinėjantis teismas.

Apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nustatė, jog T. K. 2015-05-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.AN2.6-1010-416/2015 buvo nubaustas iš esmės už tų pačių administracinių teisės pažeidimų padarymą, išskyrus tai, jog sukėlė eismo įvykį bei iš jo pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus (administracinio teisės pažeidimai, numatyti LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje). Pažymėtina, jog vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, jog teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (LVAT nutartis byloje Nr. N575-6511/2010). Taigi Marijampolės rajono apylinkės teismas, nustatęs, jog T. K. už dalį administracinio teisės pažeidimo protokolu inkriminuojamų jam pažeidimų yra nubaustas privalėjo išsamiai ir visapusiškai nagrinėti bylą ir spręsti dėl jo administracinės atsakomybės už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus, o ne perkelti tokią pareigą protokolą surašiusiai institucijai. Be to atkreiptinas dėmesys, kad 2015-04-24 administracinio teisės pažeidimo protokolas iš esmės atitinka jo formai ir turiniui įstatymo keliamus reikalavimu (ATPK 259 str., 260 str.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, netyrė ir neanalizavo bylai reikšmingų aplinkybių ir priėmė nemotyvuotą nutarimą, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-01 nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą patenkinti dalinai.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.