Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-13 · Civilinė byla Nr. 2-2128/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
2-2128/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01693-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Višinskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio darbai“
Civilinė byla Nr. 2-2128/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01693-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 101; 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ direktoriaus Ž. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti Ž. N. prašymą dėl baudos panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-5368-803/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio darbai“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „KRK Baltic“ (tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, – uždarosios akcinės bendrovės: „Juridinė paslauga“ ir „CRAMO“, Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba) dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskyrė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „KRK Baltic“ vadovui Ž. N. 5 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad įmonės vadovas Ž. N. be pateisinamos priežasties nepateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentų, nors Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas būtent dėl atsakovo vadovo prašymo suteikti jam papildomą terminą nurodytiems dokumentams pateikti.

UAB „KRK Baltic“ vadovas Ž. N. pateikė prašymą panaikinti baudą, arba, teismui nusprendus, kad nėra pagrindo naikinti baudą, prašė ją sumažinti ir mokėjimą išdėstyti ne trumpesniam kaip 6 (šešių) mėnesių terminui dėl jo ir šeimos finansinės padėties. Ž. N. nurodė, kad teismo įpareigojimo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus neįvykdė, nes buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prie kurio pridėjo UAB „KRK Baltic“ metmenis ir finansinės atskaitomybės dokumentus, bei tikėjosi, jog prioritetas bus teikiamas restruktūrizavimo bylos nagrinėjimui, tačiau dėl neapsižiūrėjimo šių dokumentų nepateikė į bankroto bylą. Ž. N. pažymėjo, kad šeimos pajamos nėra didelės, šeimoje auga nepilnametis vaikas, turi įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi netenkino UAB „KRK Baltic“ vadovo Ž. N. prašymo panaikinti baudą.

Teismas, atsižvelgdamas į prašymą dėl baudos panaikino ir prie jo pridėtus įrodymus, nustatė, kad Ž. N. susituokęs, augina mažametę dukrą, jo sutuoktinė po vaiko priežiūros atostogų nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio pradėjo dirbti. Vidutinės šeimos pajamos sudaro 3 000 Lt, iš kurių mokamas kreditas už būstą, gyvybės draudimai. Teismas nurodė, kad Ž. N. nepateikė duomenų apie turimas santaupas bankuose, nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, akcijas, transporto priemones.

Vertindamas baudos panaikinimo klausimą, teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi priėmė ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, paskyrė teismo posėdį bei įpareigojo atsakovo vadovą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Minėta nutartis ir ieškinys buvo išsiųsti atsakovo registruotos buveinės adresu bei Ž. N. gyvenamosios vietos adresu, tačiau Ž. N. gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ir buvo persiųsti pakartotinai. Ž. N. 2014 m. rugsėjo 9 d. teismui pateiktame rašte nurodė, kad dėl administratorės klaidos procesinių dokumentų negavo, tačiau juos gavo namų adresu, taip pat prašė teismo posėdį atidėti ir suteikti papildomo laiko nurodytiems dokumentams pateikti. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi teismo posėdis buvo atidėtas ir atsakovo vadovas pakartotinai įpareigotas pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Iki teismo nustatytos datos finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti, tačiau prieš teismo posėdį teismas gavo dar vieną prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame atsakovo vadovas nurodė, jog kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl, jo nuomone, bankroto byla negalėjo būti nagrinėjama toliau. Ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos UAB „KRK Baltic“ iškėlimo teismui pateiktas 2014 m. rugsėjo 19 d. Kadangi teismui Ž. N. nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau juos pateikė į kitą bylą (restruktūrizavimo), Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi teismo posėdis buvo vėl atidėtas bei vadovui paskirta bauda. Civilinė byla dėl restruktūrizavimo UAB „KRK Baltic“ iškėlimo buvo perduota spręsti tam pačiam teisėjui, kurio žinioje yra ir bankroto byla, todėl susipažinus su restruktūrizavimo byloje esamais UAB „KRK Baltic“ finansinės atskaitomybės dokumentais atsirado reali galimybė vertinti atsakovo mokumą / nemokumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad Ž. N. vilkino bankroto bylos iškėlimo procesą, piktnaudžiaudamas proceso normomis, dėl ko bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas negalėjo išspręsti UAB „KRK Baltic“ nemokumo klausimo per įstatymo nustatytą terminą, todėl bauda už ignoravimą vykdyti teismo įpareigojimus (pateikti svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus) paskirta pagrįstai bei teisėtai.

Teismas taip pat išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 107 straipsnis nenustato baudos išdėstymo galimybės.

III. Atskirojo skundo argumentai

UAB „KRK Baltic“ vadovas Ž. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą panaikinti paskirtą baudą, o teismui nusprendus, kad nėra pagrindų naikinti baudą, baudą sumažinti ir suteikti ne mažesnį nei 6 (šešių) mėnesių terminą baudai sumokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Įmonės vadovas nepateikė dokumentų dėl pateisinamų priežasčių. Teismas pats pripažino, kad jam nepavyko įteikti pareiškimo vadovui, taigi iki 2014 m. rugsėjo 9 d., kai vadovas paprašė suteikti papildomą terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti, vadovas apskritai nežinojo, jog pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra pateiktas teismui. Žinodamas, jog UAB „KRK Baltic“ pajėgi toliau vykdyti veiklą, įmonės vadovas pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir apie tai informavo bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Žinodamas apie Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 6 dalyje nustatytą imperatyvų pagrindą atidėti bankroto bylos nagrinėjimą, jeigu teisme gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą, ir manydamas, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui to pakaks, vadovas pirmą kartą nepateikė teismui ĮBĮ nustatytų dokumentų. Tik gavęs 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį dėl baudos paskyrimo ir pasikonsultavęs su teisininkais, vadovas sužinojo, kad vis dėlto privalėjo pateikti dokumentus ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl tą ir padarė 2014 m. rugsėjo 25 d. teikdamas atsiliepimą į ieškinį ir pakartotinai prašydamas stabdyti bankroto bylos nagrinėjimą. Taigi vadovas ne kelis kartus, o tik vieną kartą prašė teismo pratęsti terminą dokumentams pateikti, o po šio prašymo jau informavo apie pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.Teismui įstatymo nustatytais terminais (nepraėjus dviem mėnesiams) priėmus sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, negalima teigti, jog vadovo veiksmuose buvo bylos vilkinimo ar piktybinio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmai.Teismas neatsižvelgė į apelianto pateiktus jo turtinę padėtį paaiškinančius įrodymus ir nenurodė motyvų, kodėl bauda negali būti sumažinta. Vidutinės apelianto šeimos, auginančios mažametį vaiką, pajamos yra kiek didesnės nei 3 000 Lt per mėnesį. Vien tik bankui (pagal būsto kreditą) yra mokama daugiau nei 1 500 Lt, o pagal gyvybės draudimo sutartį – po 200 Lt. Faktiškai maistui, komunaliniams mokesčiams ir drabužiams trijų asmenų šeimai lieka apie 1 200 Lt. Dėl priverstinio baudos išieškojimo per antstolius teismo paskirta bauda ženkliai padidėtų. Apeliantas neturi jokio turto, santaupų, išskyrus bankui įkeistą butą, kuriame jis gyvena kartu su šeima. Be to, pagal CPK 106 straipsnį bauda išieškoma iš apelianto asmeninių lėšų, todėl šeimos turtas ar žmonos turimos santaupos (net jei ji jų turėtų) negali būti laikoma pagrindu atsisakyti mažinti baudą. CPK 107 straipsnis ir kiti straipsniai nedraudžia teismui nustatyti iki kada turi būti sumokėta bauda, o termino baudai sumokėti nurodymas reiškia ne ką kita, kaip jos išdėstymą. Teismas gali taikyti pagal analogiją CPK 284 straipsnį ir atidėti baudos sumokėjimą ar jį išdėstyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugpjūčio 11 d. gautas ieškovo UAB „Gerbūvio darbai“ ieškinys iškelti atsakovui UAB „KRK Baltic“ bankroto bylą. Ieškovo pareiškimas iškelti atsakovui bankroto bylą buvo priimtas 2014 m. rugpjūčio 13 d. ir tos pačios datos nutartimi atsakovo UAB „KRK Baltic“ vadovas buvo įpareigotas per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti Vilniaus apygardos teismui atsiliepimą į ieškinį bei įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, o ieškovo UAB „Gerbūvio darbai“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „KRK Baltic“ paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2014 m. rugsėjo 11 d. 9 val. Pažymėtina, kad ieškinio ir jo priedų kopijos buvo išsiųstos atsakovo UAB „KRK Baltic“ registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) bei atsakovo vadovui Ž. N. (duomenys neskelbtini).

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškinys su priedais ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartis įteikta UAB „KRK Baltic“ administratorei 2014 m. rugpjūčio 19 d. (I t., b. l. 101); atsakovo vadovo Ž. N. namų adresu teismo procesiniai dokumentai įteikti tik 2014 m. rugsėjo 8 d. (priėmė jo sutuoktinė) (I t., b. l. 142). Atsakovo direktorius Ž. N. 2014 m. rugsėjo 9 d. prašyme (I t., b. l. 103) suteikti papildomą ne trumpesnį kaip 7 kalendorinių dienų terminą dokumentams pateikti ir atidėti bankroto bylos nagrinėjimą paaiškino, kad dėl naujos įmonės administratorės (priimtos dirbti 2014 m. rugpjūčio 11 d., I t., b. l. 104–105) klaidos apie iš teismo gautus procesinius dokumentus atsakovo vadovas sužinojo tik, kai juos gavo savo namų adresu, t. y. 2014 m. rugsėjo 8 d.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, konstatavęs, kad atsakovas neturėjo galimybės teismo nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį bei surinkti įrodymus, tenkino atsakovo vadovo prašymą ir atidėjo klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, teismo posėdį paskirdamas 2014 m. rugsėjo 19 d. 9 val. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo atsakovą UAB „KRK Baltic“ iki 2014 m. rugsėjo 18 d. (įskaitytinai) pateikti teismo reikalautus dokumentus, įspėdamas atsakovo vadovą apie teismo teisę skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateiks teismui dokumentų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo gautas UAB „KRK Baltic“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tą pačią dieną 8:32 val. atsakovas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismui pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo. Atsakovas pridėjo ir šio pareiškimo kopiją be priedų (I t., b. l. 27–29). Pažymėtina, kad tarp pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo minimų priedų (kurie pateikti į restruktūrizavimo bylą) yra ir tie duomenys, kuriuos teismas pirmiau minėtomis nutartimis reikalavo pateikti, siekdamas išnagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo vadovas nustatytu terminu nepateikė teismo reikalautų dokumentų į bankroto bylą, paskyrė UAB „KRK Baltic“ vadovui Ž. N. 5 000 Lt baudą ir atidėjo bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą, paskirdamas teismo posėdį 2014 m. rugsėjo 26 d. 9 val. ir pakartotinai įpareigodamas atsakovo vadovą Ž. N. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. (įskaitytinai) pateikti teismui nutartyje nurodytus dokumentus. 2014 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gautas atsakovo atsiliepimas su teismo reikalautais dokumentais (II t., b. l. 111–156). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, atsižvelgdamas į savarankiškai surinktus įrodymus, inter alia, ir tuos, kurie buvo pateikti restruktūrizavimo byloje, taip pat atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktus įrodymus, iškėlė atsakovui UAB „KRK Baltic“ bankroto bylą.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys).

ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę ir įmonės kreditorius (kreditoriai). Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei (ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai (t. y. pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašai), įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtintos šios vadovo pareigos vykdymo išimtys, taigi ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą per įstatyme nustatytą terminą privalo įvykdyti kiekvienas vadovas.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovas UAB „Gerbūvio darbai“ 2014 m. gegužės 7 d. pranešimu (I t., b. l. 74–76) informavo atsakovą UAB „KRK Baltic“ apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, jeigu pastarasis per 30 dienų terminą neįvykdys ieškovo reikalavimų. Lietuvos pašto duomenimis pranešimas įteiktas gavėjui 2014 m. gegužės 9 d. (I t., b. l. 80). Ieškovas taip pat registruotu paštu 2014 m. rugpjūčio 7 d. išsiuntė ieškovo ieškinio kopiją atsakovui (I t., b. l. 90), kuri, remiantis Lietuvos pašto duomenimis, buvo pristatyta ir įteikta gavėjui 2014 m. rugpjūčio 9 d.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisėjo vadovavimo procesui principas apima ne tik teisėjo pareigą, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo, kiekvienos šalies teisės būti išklausytai principų, užtikrinti bylos eigą, bet ir visais atvejais užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentruotumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2006; 2007 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007; kt.)

ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.

Būtent operatyvus ir efektyvus galbūt pažeistų subjektinių teisių gynimas yra vienas iš svarbiausių teisinės valstybės principų. Itin operatyviai turi būti veikiama nedispozityviose bylose, t. y. kaip ir nagrinėjama byla, nes jos turi viešąjį interesą. Be to, neveikiant ar veikiant itin lėtai, sudaromos sąlygos pažeisti sąžiningų asmenų teises ir teisėtus interesus, o nesąžiningi asmenys gali įgyti nepagrįstą pranašumą. Todėl įstatymų leidėjas būtent ir yra nustatęs trumpus terminus atskiriems procesiniams veiksmams bankroto byloje atlikti, o taip pat ir sankcijas už procesinių veiksmų neatlikimą nustatytais terminais. Baudos skyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo teisė, ne pareiga. Tačiau teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-932/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, inter alia, į tai, kad atsakovas (o taip pat ir jo vadovas Ž. N.) iš esmės jau nuo 2014 m. gegužės mėnesio žinojo apie kreditoriaus siekį iškelti atsakovui bankroto bylą, be to, ieškovas išsiuntė atsakovui ieškinio kopiją anksčiau nei jis buvo gautas teisme, o ĮBĮ normos įpareigoja atsakovo vadovą pateikti būtinus bankroto bylai nagrinėti dokumentus per 5 dienas nuo kopijos gavimo dienos nelaukiant teismo nutarties, kuria pareiškimas yra priimamas, tačiau atsakovo vadovas ne tik neįvykdė šios pareigos, bet ir nepateikė dokumentų per teismo nustatytą ilgesnį nei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, konstatuoja, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo visiškai panaikinti pirmosios instancijos teismo paskirtą Ž. N. baudą. Pažymėtina, kad atsakovo vadovo paaiškinimai apie įstatymo reikalavimų nežinojimą ar nesupratimą (t. y. kad teismo įpareigojimus būtina vykdyti ir dokumentus reikia pateikti bet kuriuo atveju, net jei paduotas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo), atsižvelgiant į jo einamas pareigas, negali būti laikomi pakankamu pagrindu atleisti jį nuo sankcijos taikymo, ypač atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nutartimi atidėdamas bylos nagrinėjimą ir įpareigodamas Ž. N. pateikti dokumentus, išaiškino pastarajam apie teismo teisę paskirti atsakovo vadovui baudą. Primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 12 straipsnio 1 punktas), todėl Ž. N. nurodomos aplinkybės apie bendrovės administratorės klaidą ar apie jo nežinojimą / nesupratimą teikti dokumentus šiuo atveju nėra pateisima priežastis nevykdyti ar netinkamai vykdyti įstatymo nustatytus reikalavimus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs baudų, nustatytų šiame įstatyme, skyrimo ir ar jų panaikinimo sąlygų bei tvarkos, todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ĮBĮ nustatytos baudos skiriamos, pakeičiamos ir / ar panaikinamos pagal CPK nustatytas taisykles. Teismo baudų skyrimo pagrindai ir tvarka nustatyta CPK X skyriuje „Teismo nuobaudos“. Pagal CPK 106 straipsnį teismas baudas skiria šiame kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio; baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų.

Bylos duomenimis, atsakovo vadovas Ž. N. yra vedęs (II t., b. l. 205) ir turi dvejų metų vaiką (II t., b. l. 206). Ž. N. sutuoktinė pradėjo dirbti 2014 m. rugsėjo mėnesį (po vaiko priežiūros atostogų) (II t., b. l. 207–208). Iš Ž. N. pateiktų dokumentų matyti, kad 2014 m. sausio mėn. jis gavo 2 800 Lt, vasario–liepos mėnesiais po 2 000 Lt ir rugpjūčio mėnesį – 4 000 Lt darbo užmokestį, kaip atsakovo direktorius (II t., b. l. 200). Jo sutuoktinė antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais vidutiniškai per mėnesį gaudavo 997,25 Lt, o pagal darbo sutartį turėtų gauti 14 Bazinių mėnesinių algų darbo užmokestį (t. y. 1 708 Lt (neatskaičius mokesčių)). Be to, Ž. N. yra paėmęs kreditą banke (II t., b. l. 202) ir kiekvieną mėnesį privalo mokėti bankui po 454,66 EUR (t. y. po 1 568,58 Lt). Atsakovo vadovas taip pat yra sudaręs gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kiekvieną mėnesį moka po 200 Lt (II t., b. l. 203–204). Iš Ž. N. pateikto banko sąskaitos išrašo už 2014 m. rugsėjo mėnesį (II t., b. l. 240–241) matyti, kad jis neturi santaupų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jis neturi nekilnojamojo turto, išskyrus butą, kuriame gyvena su šeima. Taigi, vidutiniškai per mėnesį atsakovo vadovo šeimos pajamos yra apie 3000–3500 Lt, todėl pagal pateiktus bylos duomenis maistui, aprangai trijų asmenų šeimai pirkti, komunaliniams mokesčiams susimokėti ir kitiems poreikiams lieka apie 1 700 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo vadovo šeimos pajamas, į tai, jog Ž. N. turi mažametį vaiką, kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnį tėvai (taigi ir Ž. N.) privalo materialiai išlaikyti, užtikrindami būtinas vaikui vystytis sąlygas, ir kurio interesai yra prioritetiniai bei neturi neproporcingai nukentėti dėl Ž. N. paskirtos baudos, taip pat į tai, kad dokumentai vis dėlto buvo pateikti teismui, paskirtos baudos dydis gali būti sumažintas iki 2 000 Lt (579 EUR).

Pažymėtina, kad CPK X skyrius neįtvirtina baudos išdėstymo ar sumokėjimo atidėjimo taisyklių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPK yra vientisas aktas bei remdamasis CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybe taikyti įstatymo analogiją, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei įvertindamas tai, kad baudos sumokėjimo atidėjimas niekaip nepakenks ieškovo ir trečiųjų asmenų interesams, būtina užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, o baudos paskirtis nebus paneigta, mano esant tikslinga šiuo atveju taikyti CPK 284 straipsnį (CPK 302, 338 straipsniai) ir iš dalies tenkinti Ž. N. prašymą, atidedant baudos sumokėjimą 4 (keturiems) mėnesiams nuo šios nutarties priėmimo dienos. Netenkintinas Ž. N. prašymas suteikti jam ne mažesnį nei 6 (šešių) mėnesių terminą baudai sumokėti, atsižvelgiant į tai, kad yra sumažintas baudos dydis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį pakeisti.

Sumažinti Ž. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą 5 000 Lt baudą iki 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų), t. y. 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų).

Atidėti paskirtos 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų), t. y. 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų), baudos sumokėjimą 4 (keturiems) mėnesiams nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Teisėja Dalia Višinskienė