Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui K. Š. (K. Š.) ir atsakovės atstovei Mildai Sokolovskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje Širvintų r. PK atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas.

1. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos už tai, kad 2015-05-06 vykusiame Širvintų r. apylinkės teismo posėdyje buvo laikomas už pertvaros su antrankiais. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Širvintų r. apylinkės teismo 2015-04-03 pavedimu Nr. S6-2889 (b. l. 21) pareiškėjas Širvintų r. PK pareigūnų 2015-05-06 buvo konvojuotas iš Vilniaus AVPK Ukmergės r. policijos komisariato areštinės į Širvintų r. apylinkės teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-522/2015 (b. l. 20, 22). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas minėto teismo posėdžio metu buvo laikomas už pertvaros su antrankiais.

3. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

4. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Pastarosiose nustatyta, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiuoju automobiliu, specialiuoju autobusu, specialiuoju vagonu, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros (3 punktas). Konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais gali būti pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone (157 punktas). Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones naudoja, konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengta kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą (223.3 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015-05-06 į Širvintų r. apylinkės teismą buvo konvojuotas ne specialiuoju automobiliu, o tarnybiniu automobiliu NISSAN NV200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, teismo vertinimu, į teismo posėdį pareiškėjas buvo konvojuotas su antrankiais teisėtai ir pagrįstai.

Konvojavimo taisyklėse taip pat nustatyta, kad konvojaus viršininkas, atvykęs su konvojumi į teismą, be kita ko, privalo: organizuoti specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų apsaugą (193.1 punktas); organizuoti konvojuojamųjų lydėjimą iš specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę (193.2 punktas); pranešti teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą į teismą, pateikti jam konvojavimo nurodymą ar posto žiniaraštį (193.3 punktas). Nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu (195 punktas). Teismo posėdžių salėje įrengiamas inžinerinių techninių apsaugos priemonių kompleksas pagal nustatytus reikalavimus (196 punktas).

Nurodytas teisės normas įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad nuo konvojaus viršininko pranešimo apie konvojuojamojo pristatymą į teismo posėdį ne konvojaus viršininkas, o teismo posėdžio pirmininkas sprendžia dėl konvojuojamam uždėtų antrankių nuėmimo ar jo laikymo už teismo salėje įrengtos užtvaros. Atitinkamai, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (2015-05-06 10 val. teismo posėdžio garso įrašu bei teisiamojo posėdžio protokolu Širvintų r. apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-21-522/2015 (proceso Nr. 1-17-1-02377-2012-4), byloje nenustatyta, kad pareiškėjas 2015-05-06 teismo posėdžio metu posėdžio pirmininkei būtų reiškęs kokius nors prašymus dėl antrankių nuėmimo ir (arba) nelaikymo už pertvaros. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad posėdžio pirmininkė pati būtų nurodžiusi konvojaus pareigūnams nuimti antrankius pareiškėjui ar laikyti jį ne už pertvaros ir kad šių nurodymų konvojaus pareigūnai būtų nevykdę. Tokios aplinkybės nenustatytos ir įvertinus Širvintų r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2015-06-22 tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-35277 (b. l. 20) bei Vilniaus AVPK atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 16–18).

Skunde pareiškėjas nurodo, kad laikant jį teismo salėje už pertvaros ir su antrankiais buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalies nuostatos. EŽTT yra konstatavęs, jog kaltinamojo laikymas už grotų teismo posėdžių salėje, kai jo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tam tikrais atvejais gali būti pripažįstamas Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimu. Kita vertus, teismas pripažino, kad Konvencijos 3 straipsnis buvo pažeistas dėl tokių kumuliatyvių (egzistuojančių kartu) sąlygų, t. y.: asmenys buvo kaltinami padarę nesmurtinius nusikaltimus, nebuvo jokių įrodymų, kad kaltinamieji gali kelti grėsmę sau ar aplinkiniams, teismo procesai buvo plačiai nušviečiami viešojo informavimo priemonėse, todėl vidutiniams žiūrovams galėjo būti sudarytas įspūdis, kad teisiami itin žiaurūs nusikaltėliai (R. ir K. prieš Gruziją; A. H. prieš Armėniją; K. prieš Rusiją). Taigi EŽTT išnagrinėtose bylose buvo susiklosčiusi iš esmės skirtinga faktinė situacija, o Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konstatuotas įvertinus tai, kad apie baudžiamųjų bylų nagrinėjimo eigą buvo itin plačiai skelbiama visuomenės informavimo priemonėse, kaltinamieji filmuojami ir fotografuojami. Būtent šią aplinkybę EŽTT pripažino kaip reikšmingiausią, konstatuojant Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, tokių aplinkybių teismas nenustatė, todėl neturi pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalies pažeidimus.

5. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad konvojuodami pareiškėją į 2015-05-06 teismo posėdį bei teismo posėdžio metu Širvintų r. PK pareigūnai Konvojavimo taisyklių nuostatų nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK bei Širvintų r. PK, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Širvintų r. PK pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo K. Š. (K. Š.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.