- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-725-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00056-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Algirdas Misevičius
Pirmosios intancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-725-227/2014
Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00056-2014-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. T. agroserviso „Agrenta“ ir A. T. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-298-921/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. T. agroservisui „Agrenta“ ir A. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. U. ir AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašė priteisti subsidiariai iš atsakovų A. T. agroserviso „Agrenta“ ir A. T. 11451,61 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (344 Lt žyminio mokesčio ir 444,80 Lt vertimo išlaidų). Ieškinyje nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 5 d. Švedijoje dėl M. U., vairavusio A. T. agroserviso „Agrenta“ lizingo sutarties pagrindu naudojamą transporto priemonę DAF FAR 95 XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta 28 849 SEK (11 451,61 Lt) žala. Švedijos nacionalinis draudikų biuras atlygimo eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytą žalą bei pateikė reikalavimą ieškovui. Ieškovas, vadovaudamasis teisės aktais, sumokėjo Švedijos nacionaliniam draudikų biurui 11451,61 Lt. Kadangi atsakovo A. T. agroserviso „Agrenta“ lizingo sutarties pagrindu naudojama transporto priemonė DAF FAR 95 XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas, atlyginęs Švedijos nacionaliniam draudikų biurui žalą, ieškiniu kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2014-06-16 sprendimu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo A. T. agroserviso „Agrenta“ ir subsidiariai iš atsakovo A. T. 11 451,61 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos, t.y. 2014 m. sausio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 788,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, taip pat į valstybės biudžetą 28,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad Švedijoje 2011 m. rugpjūčio 5 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo A. T. agroserviso „Agrenta“ darbuotojo M. U., vairavusio transporto priemonę DAF FAR 95XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės (12, 15-24 b.l.). Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo į ieškovą kreipėsi Švedijos nacionalinis draudikų biuras, kuris atlygino nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytą žalą. 2013 m. sausio 21 d. ieškovas Švedijos nacionaliniam draudikų biurui dėl 2011 m. rugpjūčio 5 d. įvykusio eismo įvykio išmokėjo 28849 SEK (11451,61 Lt) (51 b.l.). Žalos dydį patvirtina 2011 m. rugsėjo 27 d. eksperto ataskaita Nr. 2011-09-27 GK (32 b.l.), pretenzija (33 b.l.), remonto išlaidų sąmatos (25-30 b.l.). Nustatė, kad ginčo tarp šalių dėl to, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens M. U. kaltės ir žalos dydžio, nėra. 2011 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio metu transporto priemonė DAF FAR 95XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojama atsakovo A. T. agroserviso „Agrenta“ pagal lizingo sutartį (11 b.l.), todėl teismas sprendė, kad būtent jis, t.y. atsakovas A. T. agroservisas Agrenta“, turėjo pareigą apdrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis) bei atmetė atsakovų argumentus, jog šiuo atveju dėl žalos atlyginimo ieškovas turėjo kreiptis į draudimo kompaniją, kuri, kaip nurodė atsakovai, rūpinosi didelės dalies atsakovo A. T. agroservisas „Arenta“ transporto priemonių draudimo sutarčių sudarymais ir pratęsimais, kaip nepagrįstus (CPK 178, 185 straipsniai). Nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu pateikta 2010 m. spalio 26 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis galiojo iki 2011 m. sausio 25 d. (sutarties 1.2.1 punktas) (108-109 b.l.). 2011 m. balandžio 22 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis galiojo iki 2011 m. liepos 25 d. (sutarties 1.2.1. punktas) (111-112 b.l.). 2011 m. sausio 21 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis galiojo iki 2011 m. balandžio 25 d. (sutarties 1.2.1. punktas) (114-115 b.l.). 2011 m. rugpjūčio 16 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis galiojo iki 2011 m. lapkričio 15 d. (sutarties 1.2.1 punktas) (117-118 b.l.). Atsižvelgiant į pateiktas draudimo sutartis, teismas darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo A. T. agroservisas Agrenta“ pagal lizingo sutartį naudojama transporto priemonė DAF FAR 95XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nors atsakovų atstovas advokato padėjėjas Algirdas Misevičius teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl draudimo sutarčių 1.2.1 punktų, kuriuose numatytos draudimo sutarčių nutraukimo datos, šalys atskirai nesitarė, teismas pripažino, kad šių aplinkybių patvirtinančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikė, liudytojai V. A., A. T. negalėjo paaiškinti dėl aukščiau nurodytų draudimo sutarčių sudarymo aplinkybių, jų konkrečių sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. T. agroservisas „Agrenta“ yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimas keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą (67 b.l.), į tai, kad dėl transporto priemonės DAF FAR 95XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas A. T. agroservisas Agrenta“ laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. buvo sudaręs ne vieną, o net keturias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, į tai, kad draudimo sutartyse buvo numatyti skirtingi įmokų dydžiai, teismas sprendė, jog atsakovui turėjo būti žinomi draudimo sutarčių galiojimo terminai ir tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. transporto priemonė DAF FAR 95XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, vadovaudamasis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi nurodė, jog įmonei neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas. Ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintino visiškai, ieškovui iš atsakovo A. T. agroserviso „Agrenta“ ir subsidiariai iš atsakovo A. T. priteisiant 11451,61 Lt žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo A. T. agroserviso „Agrenta“ ir subsidiariai iš atsakovo A. T. į valstybės biudžetą priteista 28,77 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovai A. T. agroservisas „Agrenta“ ir A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-06-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba prašomą sumą sumažinti per pusę bei iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti atsakovui A. T. agroservisas „Agrenta“ jo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei teismo turėtas išlaidas. Apeliantai nurodė, kad nors pagrįstai teismas konstatavo, jog transporto priemonės privalo būti apdraustos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jokie teisės aktai nedraudžia tokių santykių, kad vienas juridinis asmuo rūpintųsi kito asmens transporto priemonėmis. Šiuo atveju tarp apelianto ir draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo susiklostė tokie santykiai, kad draudikas rūpinosi atsakovo automobilių draudimo sutarčių pratęsimu, atsakovas apmokėdavo draudimo siunčiamas sąskaitas, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Sudaryti sutartis su draudiminės apsaugos pertrūkiais atsakovui nebuvo prasmės, tą galėjo padaryti draudimo bendrovės darbuotojai, siekdami gauti didesnius komisinius. Teismo posėdyje apklausti liudytojai V. A., A. T. nurodė, kad niekada neprašė nutraukti, sustabdyti draudimo sutarčių. Atsakovai draudimo sutarties vienašališkai nutraukę nebuvo, draudikas taip pat neturėjo pagrindo sutarties nutraukimui, sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo galėjo būti nutraukta tik teismo, nebuvo CK 6.1009 str. nurodytų draudimo sutarties nutraukimo sąlygų. Draudiminio įvykio metu atsakovas pagrįstai manė, kad transporto priemonė yra apdrausta. Jeigu teismas nuspręstų ieškinį tenkinti, prašo dėl draudiko ir bendraatsakovių neatidumo dėl netinkamo sutarčių sudarymo, ieškinio sumą sumažinti per pusę, likusią dalį ieškovas turėtų teisę išsiieškoti iš draudiko. Atsižvelgtina į sutarties šalių tarpusavio santykius, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų draudimas yra jo įprastinė komercinė veikla bei jam keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad pagal LR TPVCAPDĮ nuostatas pareiga apdrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tenka jos savininkui ar asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu, t.y. šiuo atveju atsakovui. Ieškovas nėra tarp apeliantų ir draudiko galiojusių draudimo teisinių santykių šalimi. CK 6.251 str. 2 d. numatytos išimtys, kada visiško nuostolių atlyginimo principas taikomas ne visa apimtimi ir atlygintinų nuostolių dydis gali būti mažinamas, tačiau išimties taikymas yra ribotas draudimo suma, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti apdrausta, ty. sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Šiuo atveju ji turėjo būti apdrausta 500000 eurų dėl žalos turtui, 2500000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo), todėl atlygintinų nuostolių dydis negali būti mažinamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, todėl jų iš naujo nekartoja.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai sutinka, jog laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo A. T. agroservisas Agrenta“ pagal lizingo sutartį naudojamos transporto priemonės DAF FAR 95XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsauga negaliojo. Tačiau atsakovai mano, kad dėl to yra atsakinga draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Apeliantų teiginiai dėl to, kad transporto priemonė DAF FAR 95 XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti apdrausta bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lituvos filialas, kuri draudė didelę dalį įmonės autoūkio, tarp šalių vyko abipusiu pasitikėjimu paremtas bendradarbiavimas, draudimo sutartis atsakovų vienašališkai nebuvo nutraukta, draudiko iniciatyva vienašališkai taip pat negalėjo būti nutraukta, nebuvo ir kitų draudimo sutarties pasibaigimo pagrindų, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Visus tarp draudimo bendrovės bei atsakovų kilusius ginčus, taip pat ir dėl sutarčių nutraukimo, sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, draudimo sutarčių šalys turi teisę spręsti teismine tvarka. Šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo tokių duomenų, kad 2010 m. spalio 26 d., 2011 m. balandžio 22 d., 2011 m. sausio 21 d., 2011 m. rugpjūčio 16 d. įprastinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių 1.2.1 punktai, kuriuose numatyti sutarties galiojimo terminai, būtų pripažinti negaliojančiais. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad transporto priemonė DAF FAR 95XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (4 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Kadangi 2011 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio metu transporto priemonė DAF FAR 95XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojama atsakovo A. T. agroserviso „Agrenta“ pagal lizingo sutartį (11 b.l.), atsakovas A. T. agroservisas Agrenta“, turėjo pareigą apdrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Atsakovas A. T. agroservisas „Agrenta“ yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai, jo pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimas keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą (67 b.l.), dėl vykdomos veiklos pobūdžio atsakovas A. T. agroservisas „Agrenta“ turi rūpintis ir jam nuosavybės teise priklausančių ar teisėtu pagrindu valdomų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas A. T. agroservisas „Agrenta“ veikė savo rizika draudimo sutarčių sudarymo ir pratęsimo klausimus galimai perduodamas spręsti draudimo bendrovės darbuotojams, nesudarydamas nepertraukiamai galiojančios draudimo sutarties, jis buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, nepasirūpino, kad eismo įvykio metu būtų sudaryta galiojanti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad dėl transporto priemonės DAF FAR 95XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas A. T. agroservisas Agrenta“ laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. buvo sudaręs ne vieną, o net keturias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, draudimo sutartyse buvo numatyti skirtingi įmokų dydžiai, todėl pagrįstai sprendė, jog atsakovui turėjo būti žinomi draudimo sutarčių galiojimo terminai ir tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. transporto priemonė DAF FAR 95XF.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (ieškovas) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Europos Sąjungos valstybėje, naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tačiau ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino Švedijos nacionaliniam draudikų biurui 11451,61 Lt žalą, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme (TPVCAPDĮ) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Be to, CK 6.280 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Byloje nebuvo tarp šalių ginčo dėl žalos dydžio, tačiau apeliantai mano, kad ieškovui priteistinų nuostolių dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į tai, kad draudiminio įvykio metu atsakovas pagrįstai manė, jog transporto priemonė yra apdrausta, tai nebuvo padaryta dėl draudiko ir bendraatsakovių neatidumo sudarant sutartis, įvertinant sutarties šalių tarpusavio santykius, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų draudimas yra jo įprastinė komercinė veikla bei jam keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai.
CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų-visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat numatyta galimybė nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį nustato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.251 str. 2 d. nurodyta, kuomet visiško nuostolių atlyginimo principas taikomas ne visa apimtimi ir atlygintinų nuostolių dydis gali būti sumažintas, taip pat, kad mažinimas yra ribotas - draudimo suma, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta, t.y. tokiu atveju mažintinas atlygintinų nuostolių dydis negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta. Atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nuostatas, eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė privalomai turėjo būti apdrausta 500000 eurų dėl žalos turtui, 2500000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo). Ieškovo reikalavimas mažesnis už šias sumas, todėl nėra įstatyme numatyto pagrindo mažinti priteistiną sumą. Be to, nesutiktina su apeliantų argumentais, jog sprendžiant dėl nuostolių dydžio mažinimo vertintini tarp A. T. agroservisas Agrenta“ ir draudimo bendrovės egzistuojantys teisiniai santykiai, kadangi ieškovas nėra šių asmenų sudarytų sutarčių šalimi. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinių ir teisinių argumentų, kurie patvirtintų CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės normos taikymo sąlygų egzistavimą, nagrinėjamo atvejo išimtinumą bei neturėjo pagrindo konstatuoti, kad visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas šioje byloje pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Aplinkybė, jog atsakovai buvo nepakankamai atidūs bei rūpestingi sudarant draudimo sutartis su draudiku, negali būti pagrindas mažinti nuostolių atlyginimo dydį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistu.