Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 3 (treji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolė rūmų nutartimi paskirta subendrinta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžius paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. kovo 3 d.

Į paskirtą bausmę BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., ir pagal BK 63 straipsnio 9 dalį – bausmė, atlikta pagal 2021 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. kovo 3 d., bei bausmės laikotarpiai, įskaityti 2021 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai.

Iš E. V. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 9 162,93 Eur (devyni tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt du eurai 93 ct) turtinės žalos atlyginimo.

2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą, pakeistą 2021 m. gruodžio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi (kuria leista E. V. kas mėnesį disponuoti 120 Eur suma, esančia AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)), nuspręsta palikti galioti iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. V. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. liepos 1 d., nuo 2.50 val. iki 4.10 val., (duomenys neskelbtini), M. M. gyvenamajame bute, konflikto metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 4 (keturis) smūgius M. M. į įvairias kūno vietas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. M. išstūmė per antro aukšto langą, dėl ko nukentėjusysis iškrito, toliau jis, priėjęs prie nukentėjusiojo, gulinčio kieme prie namo, kirviu, rankomis bei kojomis sudavė nukentėjusiajam M. M. smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinio smegenų pusrutulio smilkinio-pamato srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse, daugybinį galvos smegenų sumušimą, trauminį kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, daugybinius kaukolės kaulų lūžimus (skliauto ir pamato), dešinio skruostikaulio ir nosies kaulų lūžimą, ūmų kvėpavimo nepakankamumą, krūtinės sumušimą, dešinės pusės I, II, IV, V šonkaulių lūžimus, o taip pat kraujosruvą dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą smakre, tokiais veiksmais M. M. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Pažymėtina, kad šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. V. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. M. sveikatą, t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat jų pagrindu nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu. Todėl skundžiamas nuosprendis, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, peržiūrimas tik dėl E. V. paskirtos bausmės dydžio.

5. Apeliantas, prašydamas pakeisti nuosprendžio dalį dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, t. y. sumažinti bausmės trukmę, apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus – kad pripažino kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys bei didelis jo paties susijaudinimas. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus paduoto skundo ribose, neturi pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu E. V. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei tokiu būdu yra per griežta. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvą ir tikslą, paties E. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visoms šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė vienodą dėmesį, nė vienos iš jų nelaikė dominuojančia, išskirtine individualizuojant bausmę.

6. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad apeliantas padarė vieną smurtinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad E. V. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apelianto teigimu, nusikaltimo padarymas buvo didelio pykčio protrūkio rezultatas. Šį nevaldomą pyktį sukėlė tai, kad jo draugas – nukentėjusysis M. M. netesėjo duoto pažado nebevartoti narkotinių medžiagų, toks nukentėjusiojo elgesys išprovokavo jo smurtinius veiksmus pastarojo atžvilgiu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

7. Šiuo atveju teisėjų kolegija provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio nenustatė. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu E. V. kartu su M. M. ir N. K. vartojo alkoholinius gėrimus nukentėjusiojo namuose, (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad nukentėjusysis kartu su N. K. būtų vartojęs ir narkotines ar psichotropines medžiagas, nėra. Liudytojas N. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad alkoholį vartojo trise, paskui E. V. išėjo iš nukentėjusiojo buto. Pastarasis manė, jog šis jau nebegrįš, todėl užrakino duris, tačiau E. V. netrukus grįžo, garsiai beldė į duris ir reikalavo jį įleisti. M. M. duris atrakino ir nuteistąjį įleido į butą, tačiau šis, nieko nesakęs ir nepaaiškinęs, pradėjo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. sudavė daug smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas, išstūmė jį per antrame aukšte esantį langą, tuomet nuėjęs į kiemą prie gulinčio M. M., toliau tęsė smurtinius veiksmus – spardė, mušė rankomis ir kirviu. Dėl suvartoto alkoholio ir patirtų daugybinių sužalojimų nukentėjusysis atgaminti visų įvykio aplinkybių negalėjo, tačiau patvirtino, kad santykiai su E. V. buvo geri, jie nekonfliktavo, t. y. M. M. negalėjo nurodyti tokio agresyvaus sugėrovo elgesio priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinė priežastis, kuri lėmė neprognozuojamą smurtinį E. V. elgesį, yra gausus alkoholio vartojimas, o versija apie nukentėjusiojo netesėtą pažadą nebevartoti narkotinių medžiagų yra gynybinė, pateikta siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad M. M. buvo toks girtas, jog visiškai nepajėgė gintis nuo jį aktyviai puolančio nuteistojo, specialisto išvadoje Nr. G 356/2021 nurodyta, kad nukentėjusiajam sužalojimų, būdingų kovai ar savigynai, nekonstatuota (1 t., b. l. 106–108).

8. Didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei: a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį; b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Fiziologinis afektas – tai ypatinga emocinė būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė ir susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Fiziologinis afektas kyla esant kritinėms aplinkybėms, kai žmogui sunku rasti tinkamą išeitį iš netikėtai susidariusios situacijos. Neteisėtais veiksmais laikomi bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad M. M. būtų kaip nors įžeidęs E. V., iš jo grubiai pasijuokęs, pažeminęs kito draugo akivaizdoje ir pan. Taigi, nei fiziškai, nei moraliniu požiūriu nukentėjusysis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Susidariusi situacija nebuvo kritinė, dėl kurios nuteistajam galėjo aptempti sąmonė. Galbūt E. V. supyko, jog M. M., jam išėjus iš buto, užrakino duris ir jis buvo priverstas garsiai belstis, kad vėl būtų įleistas į vidų, tačiau toks nukentėjusiojo veiksmas nėra nei amoralus, nei neteisėtas. Esant aptartoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose.

9. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato kaltininkui išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad E. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pripažino šią aplinkybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat įvertinta nuteistojo kriminalinė praeitis – anksčiau teistas penkiolika kartų (veikos padarymo momentui – trylika kartų), baustas administracine tvarka, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Nepaisant šių neigiamai E. V. apibūdinančių aplinkybių, apylinkės teismas jam paskyrė laisvės atėmimo bausmės dydį gerokai mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 3 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti paskirtosios 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės teisėjų kolegija objektyvaus pagrindo neturi.

10. Apelianto nuomone, paskirtoji bausmė jam turėjo būti bendrinama su ankstesniais nuosprendžiais paskirta bausme ne dalinio bausmių sudėjimo būdu, tačiau bausmių apėmimo principu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms. Tokiam vertinimui apeliacinės instancijos teismas nepritaria. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo bendrinama su 2021 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme. Šia nutartimi buvo subendrintos Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės. 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu E. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir 178 straipsnio 4 dalį (nedidelės vertės svetimo turto vagystė), o 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų). Taigi, abiem ankstesniais atvejais E. V. buvo teistas dėl smurtinių nusikalstamų veikų padarymo, jis sistemingai vykdo nusikaltimus žmogaus sveikatai, t. y. daromų nusikalstamų veikų rūšys nėra skirtingos, todėl nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimo taisyklės (BK 63 straipsnio 5 dalis). Nors apylinkės teismas, bendrindamas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, pridėjo iš tiesų nemažą bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – penkerius metus laisvės atėmimo, tačiau įvertinus apelianto atliktų smurtinių veiksmų intensyvumą, mastą bei nukentėjusiajam sukeltus sunkius padarinius (galvos smegenų trauma, kraujo išsiliejimas galvoje, daugybiniai kaukolės kaulų lūžimai, keturių šonkaulių lūžimas, dešinio skruostikaulio ir nosies kaulų lūžimas, ūmus kvėpavimo nepakankamumas ir kt.), daroma išvada, kad paskirtoji galutinė bausmė nėra per griežta ar neproporcinga atliktiems neteisėtiems veiksmams.

11. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad turi mažametę dukrą ir neįgalų tėvą, tačiau duomenų, jog šiais asmenimis be nuteistojo nebūtų kam pasirūpinti, bylos medžiagoje nėra. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus. Šiuo atveju nuteistajam jo šeiminės aplinkybės buvo žinomos ir iki sunkaus nusikaltimo padarymo, tačiau tai nesulaikė jo nuo itin šiurkštaus baudžiamojo įstatymo pažeidimo. Akivaizdu, jog švelnesnės bausmės paskyrimas ar paskirtosios bausmės dydžio sumažinimas prasilenktų su teisingumo principu.

12. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad šioje byloje nustatytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra daugiau tipinės, negu išimtinės, visos jos buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo, kuris baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį pagrindo nėra. E. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2022-04913, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. V., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos turinio matyti, kad advokatė Marytė Vietaitė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą E. V. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 137,36 Eur (3 t., b. l. 148).

14. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos, nes apeliantas šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl jo galimybės dirbti ir gauti pajamų yra ribotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių išlaidų priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat realizuoti apeliacijos teisę. Be to, byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, kuris truko tik 10 min., nuteistojo advokatė trumpai ir formaliai pasisakė palaikanti nuteistojo skundą baigiamųjų kalbų metu, tačiau plačiau neaptarė nuteistojo gynybinės pozicijos, nesivadovavo jokia aukštesnės instancijos teismų praktika ir pan., kas rodo, jog pasiruošimui ginamojo apeliacinio skundo nagrinėjimui apygardos teisme nebuvo skirta daug laiko.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus turėtų išlaidų iš nuteistojo E. V. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.