- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- I-1207-554/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03275-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2013-12-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AP – 1513 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. Š. “.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžių metu, kad ginčijamu įsakymu jam nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Komisija, tyrusi pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, nesivadovavo objektyvumo, sąžiningumo bei nešališkumo principais. Taip pat nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo 2013-11-15 paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir prašymus. Tyrimo metu nebuvo apklaustas Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas, kuris kartu su pareiškėju vyko į kavinę. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad priešingai negu teigiama Tyrimo išvadoje ir Pranešime apie tarnybinį nusižengimą, 2013-09-03 ir 2013-09-04 kavinėje, priklausančioje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jokio patikrinimo neatliko, o tik norėjo sužinoti savininko duomenis. 2013-09-03 – 2013-09-05 apie savo išvykimą iš Viešosios tvarkos skyriaus žodžiu informavo Viešosios tvarkos skyriaus vedėją, todėl ir nepasirašė Išvykimo iš skyriaus registracijos žurnale. Su patikrinimo pavedimo atlikimo taisyklėmis pareiškėjas buvo supažindintas tik 2013-10-03 – t.y. jau pa tarnybinio nusižengimo padarymo. Jokie įrodymai nepatvirtino, kad pareiškėjas negrąžino asmens tapatybės kortelės kavinės darbuotojai, su ja kalbėjo grubiai. Nepagrįstai buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi pažeidimas buvo padarytas ir tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta vėliau negu padarytas pažeidimas, betarpiškai susijęs su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.
Atsakovas ir atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 17-29) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta atsižvelgiant į jo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. reglamentuoja, kad valstybės tarnautojas (šiuo atveju - pareiškėjas) privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas taip pat privalo laikytis ir Valstybės tarnybos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, taip pat vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Atsakovo sudaryta komisija, kuri tyrė pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, įvertino visas su įtariamu tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes. Teikiant motyvuotą išvadą administracijos direktoriui, komisija rėmėsi tiek pareiškėjo, tiek Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo, tiek ir kitų liudytojų, kurie buvo apklausti posėdžio metu, bei pareiškėjo tiesioginio vadovo - Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo paaiškinimais bei kitų tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma. To pasėkoje buvo priimtas objektyvus ir paremtas faktinėmis aplinkybėmis sprendimas – siūlyti skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Komisija konstatavo, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. bei Taisyklių nuostatomis, administracijos direktoriui teikė siūlymą paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad komisija tyrimą atliko nesivadovaudama objektyvumo ir sąžiningumo principais, tačiau nenurodė nei vieno teisės akto pažeidimo, kuriuo remiantis būtų galima spręsti, jog atsakovo atliktas tyrimas yra šališkas ir neobjektyvus. Atsakovas ir jo atstovė taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo nepagarbus elgesys, arogantiškas bendravimas, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos fotografavimas, neesant jos sutikimo, grasinimas uždaryti kavinę, iškviesti policiją, atsisakymas grąžinti jai asmens tapatybės kortelę, lankymasis kavinėje 2013-09-03 ir 2013-09-04 neturint tiesioginio vadovo pavedimo ir tuo būdu sukeliant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos nepasitenkinimą bei nepasitikėjimą Kauno miesto savivaldybės, kaip institucijos, ir jos darbuotojų veikla, diskreditavus valstybės tarnybą, savivaldybės, kaip institucijos, autoritetą, sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip tyčia padarytas tarnybinis nusižengimas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-11 įsakymu Nr. A-871 nuo 2013-06-18 buvo paskirtas į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygio 10 kategorijos)(b.l. 30-33). 2013-09-26 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-961 buvo sudaryta komisija ištirti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipimuisi dėl galimai Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų padaryto tarnybinio nusižengimo (b.l. 34-36). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-07 įsakymu Nr. A1-1132 bei 2013-11-15 įsakymu Nr. A1-1178 (b.l. 41-44) buvo sudaryta Komisija pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti. Komisija 2013-12-03 išvadoje Nr. 12-14-39 (b.l. 46-59) nustatė, kad pareiškėjas 2013-09-03 užėjo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančią užkandinę –kavinę ir pardavėjos (liudytojos K. C. ) paprašė atsakingo asmens bei telefono numerio. Pardavėja informaciją apie įmonės vadovą pareiškėjui suteikė. 2013-09-04 pareiškėjas vėl užėjo į paminėtą kavinę ir, neparodęs tarnybinio pažymėjimo, reikalavo pardavėjos parodyti prekybos leidimą. Komisija, įvertinusi jai pateiktų faktinių duomenų visumą, konstatavo, kad pareiškėjas elgėsi nemandagiai, grubiai, grasino pardavėjai, kad bus iškviesta policija, o pardavėja bus išvežta į policijos nuovadą ir jai tai geruoju nesibaigs. 2013-09-05 pareiškėjas trečią kartą kartu su asmeniu, kurį pristatė kaip D. B. , nors realiai buvo atvykęs su R. S. , apsilankė kavinėje, tačiau darbo pažymėjimų ar kitų dokumentų pardavėjai nepateikė. Komisija taip pat nustatė, kad pareiškėjas į kavinę 2013-09-03 ir 2013-09-04 vyko neturėdamas Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavedimo atlikti ūkio subjekto patikrinimą. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas tik 2013-09-05 pavedimu Nr. 64-9-81 (b.l. 68) pavedė pareiškėjui ir VTS vedėjo pavaduotojui R. S. atlikti patikrinimą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, Reklamos įstatymo nuostatų laikymosi ūkio subjektuose, esančiuose Kaunas, Veiverių g. nuo 36 iki 110. 2013-09-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos VTS patalpose pareiškėjas kavinės darbuotojai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 3 d., padarymą 2013-09-05 (TIS Liteko duomenys – Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-6925-358/2013). 2013-12-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-1513 (b.l. 45) pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už sekančių teisės aktų pažeidimus: Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 5, 6 p., Asmens tapatybės kortelės įstatymo 7 str. 3 d., Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 str., Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų LRV 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 1 p., 2 p. 2.2., 2.3. p.p., 9 p. 9.4., 9.7., 9.8. p.p., Kauno miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-09 įsakymu Nr. A-2077 63.1. p., 63.2. p., Patikrinimo pavedimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2013-01-17 įsakymu Nr. 64-1, 7 p., 14 p., Viešosios tvarkos tarnybos vedėjo 2012-04-30 įsakymo Nr. 64-7 ,,Dėl Viešosios tvarkos tarnybos veiklos organizavimo“ 1 p..
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (toliau - VTĮ). VTĮ 28 str. reglamentuota, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 str. 12 d. apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta tik tiksliai laikantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose LRV 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, numatytų procedūrų ir tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str.), ne kartą yra konstatavęs, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (LVAT 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011-02-03 nutartis administracinėje byloje A62-200/2011 ir kt.). Taisyklių 3 p. numato, jog gavus oficialią informaciją apie galimai padarytą pažeidimą tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Taisyklių 7 p. reglamentuoja, jog 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (ar nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) turi būti surašomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pagal šių Taisyklių priedą, kuriuo valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-26 įsakymu Nr. A1-961 sudarytos komisijos 2013-11-06 išvadą Nr. 12-5-121, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Taisyklių 3 p. reikalavimus, per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos gavimo – 2013-11-07 įsakymu Nr. A1-1132 sudarė komisiją įtariamam VTS vyriausiojo specialisto (pareiškėjo) tarnybiniam nusižengimui ištirti. Išnagrinėjęs paminėtus individualius administracinius aktus bei po to sekusius procedūrinius veiksmus (komisijos sudėties sudarymą, pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą įteikimą, paaiškinimo dėl pažeidimo pateikimą, pareiškėjo dalyvavimą komisijos posėdžiuose ir supažindinimą su išvada ir t.t.), teismas jokių esminių Taisyklių 4 p., 7 p., 9 p. pažeidimų, sudarančių pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą aktą, nenustatė (ABTĮ 57 str.).
LVAT, nagrinėdamas tokio pobūdžio administracines bylas, taip pat ne kartą yra konstatavęs (ABTĮ 13 str., 20 str.), kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti VTĮ ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti bei tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (LVAT 2007-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis - t.y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 - Administracinių teismų praktika Nr. 6(16), 2008, 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio administracinio akto (ginčijamo įsakymo) motyvuojamoji dalis. Tai duoda pagrindą išvadai, kad teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010 ir t.t.). Teismas akcentuoja, kad tikrinant pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar komisijos išvadoje nurodytas pareiškėjo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas iš tikrųjų ir ar jis pagal nurodytas materialinės teisės normas atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą - t.y., ar jis gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą teismas akcentuoja, kad Motyvuota išvada (b.l. 46-59) visiškai atitinka VTĮ, Taisyklių imperatyvias nuostatas bei LVAT suformuotą praktiką, todėl visi pareiškėjo argumentai, liečiantys Išvados formos bei turinio trūkumus, atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str.). Teismui pateiktų įrodymų visuma (dalies faktinių aplinkybių pareiškėjas neneigia), taip pat ir liudytojų, apklaustų teismo posėdžių metu, parodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2013-09-03, neturėdamas VTS vedėjo pavedimo atlikti patikrinimą, atvyko į UAB ,,Inero“ priklausančią kavinę ir barmenės paprašė atsakingo asmens bei telefono numerio. Barmenė informaciją apie įmonės vadovą (liudytoją R. J. ) pareiškėjui suteikė. 2013-09-04 pareiškėjas vėl užėjo į paminėtą kavinę ir, neparodęs tarnybinio pažymėjimo, reikalavo barmenės parodyti prekybos leidimą. Teismui pateikti duomenys taip pat duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjas elgėsi nemandagiai, grubiai, be pagrindo nurodė darbuotojai, kad jai bus iškviesta policija, o ji pati bus išvežta į policijos nuovadą ir jai gali kilti neigiamos pasekmės. 2013-09-05, jau turėdamas pavedimą atlikti patikrinimą, pareiškėjas trečią kartą kartu su VTS Vedėjo pavaduotoju R. S. , kurį pristatė kaip VTS vedėją, vėl apsilankė paminėtoje kavinėje, tačiau darbo pažymėjimų ar kitų dokumentų padavėjai nepateikė. Su padavėja pareiškėjas bendravo grubiai, taip pat neaiškiai suformulavo patikrinimo tikslą. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 5, 6 p., taip pat Asmens tapatybės kortelės įstatymo 7 str. 3 d. bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 str. (veiksmai VTS patalpose), Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų LRV 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 1 p., 2 p. 2.2., 2.3. p.p., 9 p. 9.4., 9.7., 9.8. p.p., Kauno miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-09 įsakymu Nr. A-2077 63.1. p., 63.2. p., Patikrinimo pavedimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2013-01-17 įsakymu Nr. 64-1, 7 p., 14 p., Viešosios tvarkos tarnybos vedėjo 2012-04-30 įsakymo Nr. 64-7 ,,Dėl Viešosios tvarkos tarnybos veiklos organizavimo“ 1 p. pažeidimus.
Teismas akcentuoja, kad VTĮ 3 str. 2 d. 1 – 8 p. įtvirtinti principiniai nuostatai, kuriais turi vadovautis kiekvienas valstybės tarnautojas (tame tarpe ir pareiškėjas): 1 p. - pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus, 2 p. - teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia, 4 p. - padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas, 8 p. - pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas ir t.t.. VTĮ 15 str. taip pat įtvirtinti imperatyvai, kurie privalomi pareiškėjui, turinčiam valstybės tarnautojo statusą: 15 str. 1 d. 1 p. - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 5 p. - laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, 6 p. - laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (patvirtintos 2002-06-24 LRV nutarimu Nr. 968) 1 p., 2.2 p.p., 2.3 p.p., 9.2 p.p., 9.4 p.p., 9.7 p.p., 9.8 p.p. iš esmės atkartojamos bei dalinai detalizuojamos VTĮ 3 str., 15 str. įtvirtintos principinės nuostatos. Įvertinęs pateiktų rašytinių įrodymų visumą, taip pat išklausęs bei įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad Motyvuojamoje išvadoje atsakovo išdėstytos išvados dėl pareiškėjo veiksmų yra pagrįstos faktiniais duomenimis ir, tuo pačiu, pareiškėjo veiksmai prieštarauja aukščiau paminėtų teisės aktų (VTĮ, Etikos taisyklių) nuostatoms. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog dalį faktinių aplinkybių pripažįsta ir pats pareiškėjas (užėjimas į kavinę neturint pavedimo atlikti patikrinimą, bendravimas su barmene, nepasirašymas išvykimo iš VTS žurnale ir t.t.). Taigi, netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jų parodymai neprieštarauja kitų bylos įrodymų visetui (ABTĮ 57 str.).
Teismui pateiktų įrodymų visuma taip pat patvirtina išvadą, kad be aukščiau paminėtų teisės aktų pažeidimų, pareiškėjo veiksmai prieštaravo ir lokalių teisės aktų (atsakovo priimtų) imperatyviems reikalavimams, kurie įvardinti ginčijamame individualiame administraciniame akte (b.l. 45). Kauno miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-09 įsakymu Nr. A-2077, 63.1 p., 63.2 p. pareiškėją įpareigojo elgtis mandagiai bei profesionaliai. Aukščiau paminėtų įrodymų visetas, taip pat ir įsiteisėjusio Kauno apskrities VPK ikiteisminio tyrimo pareigūno 2013-10-17 nutarimo duomenys (b.l. 76-78) duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjo elgesys akivaizdžiai prieštaravo jo statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Patikrinimo pavedimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos VTS Vedėjo 2013-01-17 įsakymu Nr. 64-1, 7 p., 14 p. analizė patvirtina, kad pareiškėjas ūkio subjektą galėjo tikrinti tik turėdamas pavedimą ir atvykęs oficialiai prisistatyti. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Patikrinimo pavedimas buvo priimtas tik 2013-09-05 (b.l. 68), todėl 2013-09-03 ir 2013-09-04 pareiškėjas oficialiai dėl tarnybos pareigų atlikimo lankytis UAB ,,Inero“ priklausančioje kavinėje neturėjo jokio teisinio pagrindo. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTS Vedėjo 2012-04-30 įsakymu Nr. 64-7 pareiškėjas buvo įpareigotas kiekvieną kartą, kai palieka VTS patalpas, užsirašyti tam tikslui skirtame žurnale. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad 2013-09-03 – 2013-09-06 pareiškėjas šią pareigą be teisėto pagrindo ignoravo (b.l. 85-86). Be to, teismo posėdžio metu VTS vedėjas nepatvirtino, jog pareiškėjui davė žodinį leidimą nepasirašyti minėtame žurnale išvykstant iš VTS patalpų. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis pasirašytinai buvo nesupažindintas su teisės aktais. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas vertina kaip siekimą išvengti tarnybinės atsakomybės už padarytą akivaizdų tarnybinį nusižengimą. Atsakovo atstovė paaiškino (šią aplinkybę iš esmės pripažino ir pareiškėjas), kad visi Kauno miesto savivaldybės priimti teisės aktai patalpinami į dokumentų saugojimo sistemą ,,Kontora“. Prie šios sistemos prisijungti turi galimybę ir pareiškėjas. Be to, 2013-06-10 jis pasirašytinai buvo supažindintas su pagrindiniais teisės aktais, tame tarpe reglamentuojančiais ir kitų administracinių aktų priėmimą bei saugojimą (b.l. 31). Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas yra valstybės tarnautojas ir domėtis jo tiesiogines funkcijas reglamentuojančiais teisės aktais jį įpareigoja VTĮ bei Pareigybės aprašymo imperatyvios normos (ABTĮ 57 str.). To pasėkoje teismas atmeta valstybės tarnautojo argumentus, kad jo niekas pasirašytinai nesupažindino su teisės aktais, reglamentuojančiais jo tiesioginių funkcijų atlikimą, kaip nepagrįstus bei nepakankamus skundo patenkinimui. Įsiteisėjusio 2013-10-29 Kauno apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-6925-358/2013 (TIS Liteko duomenys) duomenys duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjas savo veiksmais 2013-09-06 (surašydamas pažeidimo protokolą ne įmonės vadovui akivaizdžiai pažeidė ATPK 7 str. 1 – 3 d. nuostatas. Pareiškėjas 2013-09-06 nepagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (iš esmės pareiškė įtarimą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo) ne licencijos turėtojui (įmonės vadovui), o eilinei barmenei – pardavėjai K. C. , kuri iš esmės nieko nesprendžia ir neturi galimybės bei kompetencijos spręsti klausimų, numatytų 2004-05-20 LRV nutarimu Nr. 618 patvirtintose Taisyklėse (konkrečiai 36 p.). Šiuo atveju nekeliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, nes pareiškėjas dėl kompetencijos stokos pasirinko akivaizdžiai netinkamą pažeidimo subjektą.
Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta ir už Asmens tapatybės kortelės įstatymo 7 str. 3 d. pažeidimą 2013-09-06. Paminėta teisės norma numato, kad paimti asmens tapatybės kortelę draudžiama, išskyrus šio ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. Remiantis ATPK nuostatomis, prieš surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiškėjas turėjo pareigą tiksliai nustatyti traukiamo atsakomybėn asmens tapatybę. Iš to seka, kad pareiškėjas turėjo teise paimti traukiamo atsakomybėn asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir susipažinti su anketiniais duomenimis. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo įrodymų išvadai, jog pareiškėjas neteisėtai negražino K. C. jos asmens tapatybės kortelės. Paminėta liudytoja teisme nepatvirtino, kad pareiškėjas sąmoningai atsisakė jai grąžinti asmens dokumentą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad K. C. iš VTS patalpų norėjo išeiti staiga, net nebaigus pildyti administracinio teisės pažeidimo bylos procesinių dokumentų. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nepatvirtino atsakovo Motyvuojamojoje išvadoje konstatuotų aplinkybių, o pats pareiškėjas kategoriškai neigia, jog nenorėjo grąžinti asmens tapatybės dokumento. Iš to seka, kad Asmens tapatybės kortelės įstatymo 7 str. 3 d. pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas nepagrįstai, nesurinkus tam pakankamo pagrindo įrodymų (ABTĮ 57 str.). Apibendrinant teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog 2013-09-03 ir 2013-09-04 pareiškėjas tiesiogiai vykdė savo tarnybines funkcijas ar ūkio subjekto patikrinimą, kadangi pavedimas tikrinti buvo išduotas tik 2013-09-05. Nežiūrint to, sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad kavinėje 2013-09-03 ir 2013-09-04 jis lankėsi kaip eilinis pilietis, taip pat negalima, nes pareiškėjas baro darbuotojai prisistatė dirbantis Kauno miesto savivaldybės VTS, minėjo apie savo darbo pobūdį, domėjosi vadovo duomenimis, klausinėjo dėl leidimo reklamai, alkoholiui, kalbėjo dėl galimos administracinės atsakomybės ir pan.. VTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 5 p., 6 p. įpareigoja valstybės tarnautoją (pareiškėją) gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas bei laikytis teisės aktų reikalavimų. Taigi, valstybės tarnautojas negali savo pareigas vykdyti ar teisėmis naudotis neperžengiant teisės aktais nustatytos kompetencijos ribų, nesielgiant taip, kad jo veiksmai būtų suprantami kaip prieštaraujantys visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių tikimasi iš valstybės tarnautojų. Įvertinus pareiškėjo poziciją dėl padaryto tarnybinio nusižengimo teismas konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek ir nagrinėjant administracinę bylą teisme pareiškėjas neigė akivaizdžius faktus, iš esmės ir sudarančius tarnybinio nusižengimo sudėtį, kritiškai nevertino savo veiksmų ir t.t.. (VTĮ 30-1 str. 1 d.).
2013-10-22 atsakovo įsakymu Nr. AP-1488 (b.l. 100) pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tarnybinį pažeidimą, padarytą 2013-09-11 (b.l. 95-99). VTĮ 30-1 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad tarnybinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę galima konstatuoti tada, kai per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas. Ginčo atveju pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kai jam dar nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ABTĮ 57 str.).
VTĮ 29 str. 2 d. yra nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, skiriant tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę (tarnybinis pažeidimas buvo padarytas tyčia), tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Teismo vertinimu tarnybinės nuobaudos rūšis – papeikimas pareiškėjui buvo parinkta tinkamai. Paminėta nuobauda adekvati padarytam pažeidimui ir teismas iš esmės sutinka su atsakovo Motyvuojamoje išvadoje nurodytomis tarnybinio pažeidimo pasekmėmis. Įvertinus ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, jog tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo už padarytą nusižengimą buvo priimtas detaliai išnagrinėjus tarnybinio nusižengimo aplinkybes, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius. Teismas jokių esminių VTĮ, Taisyklių ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog aplinkybės, susijusios su tarnybiniu nusižengimu padarytais neigiamais padariniais buvo išnagrinėtos tarnybinio patikrinimo metu ir motyvuotai išdėstytos Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra ginčijamo Įsakymo sudėtinė dalis, todėl pareiškėjo argumentai, jog nebuvo atliktas objektyvus tyrimas ir nenustatyta tarnybinio pažeidimo sudėtis, yra nepagrįsti. Įvertinus visumą nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog tyčinis tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo Taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamam įsakymui panaikinti, nenustatyta. Skundžiamas individualus administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.