- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- e2-820-494/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03505-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- K. G.
- Trečiasis asmuo
- S. G., K. G.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė, Giedrė Daironė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. patikslintą ieškinį atsakovui K. G. (K. G.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. G. (S. G.) ir K. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo K. G. 12 000,00 Eur neturtinę žalą ir 4 124,28 Eur turtinę žalą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. spalio 31 d. ieškovė buvo išvykusi į jai priklausančią sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pas ieškovę į svečius atvyko draugė N. P. Tą dieną buvo geras oras, todėl draugei išvažinėjant iš jos sodybos, ieškovė nusprendė taip pat išvažiuoti pasivažinėti dviračiu ir parodyti draugei privažiavimą prie netoliese esančio ežero. Ieškovės draugė minėjo, kad ji užvažiuos pas L. M., kuri gyvena toje pačioje (duomenys neskelbtini) g., nusipirkti naminių produktų (pieno). Ieškovė su drauge susitiko (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, kai ieškovė pamatė, kad (duomenys neskelbtini), teritorijoje yra palaidas ir nepririštas šuo, o S. G. (šuns savininko tėvas) tuo metu buvo netoliese. Ieškovė suprato, kad (duomenys neskelbtini) g. pravažiuoti negalės. R. K. buvo girdėjusi, kad šis šuo yra agresyvus ir puola kitus žmones. Pabijojusi šio šuns ji nusprendė prie ežero pabandyti privažiuoti kitu keliu, bet nežinojo apie kelio būklę, todėl informavo savo draugę, kad kartu nuvažiuos prie ežero kitą kartą. Dėl šios priežasties N. P. per (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžą pravažiavo pirmoji, po to šuo pasileido bėgti paskui važiuojančią mašiną. Dėl šios priežasties ieškovė, pravažiavusi (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžą pasuko kitu keliu (pabijojusi važiuoti (duomenys neskelbtini) g., nes bet kuriuo metu prie savo namų galėjo grįžti šuo). Važiuojat šiuo keliu paaiškėjo, kad kelias baigiasi ir nėra galimybės privažiuoti iki ežero. Ieškovei teko grįžti atgal prie minėtos sankryžos. Visa tai užtruko apie 20 min. R. K. atsakovo ir trečiųjų asmenų gyvenamojoje vietoje pamačius, kad tas pats šuo yra palaidas, o šalia jo yra S. G. (jis per visą laikotarpį galimai net nebandė sugauti šuns, kadangi šuo ir toliau buvo nepririštas), nusprendė grįžti į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) g., kadangi pabijojo važiuoti iki ežero (duomenys neskelbtini) g. Galiausiai, kai šuo pastebėjo (duomenys neskelbtini) g. dviračiu važiuojantį asmenį (ieškovę), jis pradėjo bėgti link jo. Atstumas nuo šuns iki dviratininkės buvo iki 150 m. Jam pribėgus prie ieškovės, jis sugriebė už kojos, todėl ieškovė prarado pusiausvyrą ir nukrito nuo dviračio. Griuvimo metu buvo sulaužyti akiniai. Po to šuo pradėjo kandžioti ir draskyti ieškovę. Buvo apdraskyti ne tik viršutiniai drabužiai (striukė, džinsai), tačiau ir džemperis bei apatiniai marškinėliai. Draskymo metu šuo kartu su kepure iš kairės ausies išplėšė auksinį auskarą su deimantu, kuris įvykio vietoje buvo prarastas. Galiausiai, bedraskydamas ieškovę šuo įkando į koją. Kaip tik tuo metu į įvykio vietą atėjo S. G. ir vietoje to, kad pražiodytų šunį (tuo metu šuo buvo stipriai įkandęs į koją), jis pradėjo traukti šunį už galinių kojų, todėl šuo, kuris buvo įsikandęs į koją, išplėšė odą su kitais audiniais, padarydamas gilią kastinę – plėštinę žaizdą dešinės kojos blauzdoje. S. G. nurodė, kad šuo yra jo sūnaus, kad jis negali su šunimi susitvarkyti ir nunešė šunį. Po šio įvykio prie ieškovės pradėjo rinktis kiti gyventojai. Vėliau į įvykio vietą atėjusią K. G. pradėjo kaltinti kiti kaimo gyventojai, kad buvo galima tikėtis tokio įvykio, kadangi šuo laksto nepririštas ir tai kelia didelius nepatogumus ne tik suaugusiems, tačiau ir vaikams, kurie negali laisvai eiti keliu ir turi aplenkti šį namą darant didelį lanką. K. G. nurodė, kad jos šuo nepriklauso pavojingų, kovinių šunų veislei, todėl šuo laksto, kur nori. K. G., priėjusi prie ieškovės, sarkastiškai paklausė: „ir kas gi čia tokio atsitiko, kad ji guli ant žemės. <...> atpirksiu suplėšytą striukę“. Dėl šio įvykio buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai. Vėliau susirinko vietiniai gyventojai, kurie tarpusavyje pradėjo kalbėtis. Ieškovė girdėjo kitų asmenų nusiskundimus dėl laikomo agresyvaus šuns, kuris puola kitus asmenis, tačiau K. G., kuri buvo įvykio vietoje, vis kartojo, kad šunį laiko, kaip nori, nes ji turi teisę įsigyti ir laikyti šunį. Ieškovė į įvykio vietą telefonu išsikvietė savo kaimynę L. M., kuriai atvykus į įvykio vietą, K. G. nurodė, kad šuo buvo pririštas prie virvutės, tačiau nutrūko. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, K. G. ir S. G. pakeisdami poziciją nurodė, kad šuo ištrūko iš voljero, kai jį šėrė K. G., kadangi ji, įėjusi į voljerą, tinkamai neuždarė durų.
3. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ieškovė tą pačią dieną buvo apžiūrėta traumatologo, kuris konstatavo (duomenys neskelbtini). Žaizda buvo sutvarkyta chirurginiu būdu. Sutvarkius žaizdą, ieškovė buvo paleista į namus. Tos pačios dienos vakare žaizdos vieta stipriai sutino ir prasidėjo itin stiprus kraujavimas, todėl ji buvo priversta iškviesti greitosios pagalbos medikus. Jiems atvykus ir ieškovę nuvežus į ligoninę, buvo persiūta kraujuojanti kraujagyslė. Kadangi ieškovė dėl prasidėjusio kraujavimo neteko daug kraujo, atsirado blauzdos sutinimas, (duomenys neskelbtini), ieškovė gydymui ir stebėjimui buvo hospitalizuota. Kaip vėliau paaiškėjo, šuo buvo neskiepytas, todėl ieškovė buvo paskiepyta nuo pasiutligės. Apie žaizdą buvo stebimas ryškus paraudimas, kojoje buvo jaučiamas nuolatinis karštis, tai patvirtino uždegiminę organizmo reakciją. Ieškovė stacionarioje gydymo įstaigoje buvo gydoma 3 dienas. R. K. dėl šuns įkandimo ir jo sukeltų komplikacijų buvo nedarbinga nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. vasario 7 d. (92 dienas). Kadangi nesiliovė skausmas dešinės blauzdos srityje, dėl nuolat tinstančios kojos 2022 m. lapkričio mėn. ieškovė kreipėsi į kraujagyslių chirurgą konsultacijai. Buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Siekiant sumažinti kojos tinimą, gydytojas pasiūlė vartoti vaistinį preparatą „Detralex“ (buvo siūloma jį vartoti nuolat), naudoti kompresines kojines, atlikti limfodrenažą, kad būtų pagerintas limfos nutekėjimas kojoje, siekiant sumažinti kojos tinimą, ir vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (sutrumpinimas „NVNU“). Po įvykio ieškovė parašė socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, kur atsiliepė kiti gyventojai. Viena iš atsiliepusių gyventojų buvo D. P., kuri nurodė, kad problema su šunimi yra sena, jos neįmanoma išspręsti. Ji nurodė, kad dėl to paties šuns yra nukentėję kiti kaimo gyventojai. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į savivaldybę dėl šuns atėmimo iš atsakovo ir trečiųjų asmenų. Kalbant su kitais gyventojais, paaiškėjo, kad nemaža dalis skundžiasi dėl netinkamai laikomo agresyvaus šuns, todėl ieškovei siekiant kreiptis į savivaldybę, buvo sudarytas sąrašas gyventojų, kurie nepatenkinti atsakovo ir trečiųjų asmenų elgesiu dėl netinkamai laikomo šuns. Ieškovė dėl aukščiau nurodyto įvykio kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. Ml-1094-1104/2022 dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo K. G. Bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad K. G. padarė nusikalstamą veiką, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir neužtikrino, kad dobermanų veislės šuo būtų tinkamai laikomas, todėl 2021 m. spalio 31 d. apie 12.10 val. šuo išbėgo iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijos ir kelyje prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), įkando R. K. į dešinę blauzdą, buvo padarytos dvi kąstinės žaizdos, iš kurių viena – kąstinė – plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje, tuo nesunkiai sutrikdant R. K. sveikatą (kadangi ieškovė buvo nedarbinga daugiau nei 10 dienų). Teismas taip pat konstatavo, kad K. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, padarė, būdama nepakaltinama, ir ji neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už padarytą pavojingą veiką. Bylą nagrinėjantis teismas nurodė, kad K. G. kaltės klausimas šioje byloje nesprendžiamas, jos atžvilgiu nuosprendis nepriimtas, todėl R. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, kadangi nukentėjusioji gali pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Ieškovė, nukentėjusi nuo šuns įkandimo, reiškia ieškinį civilinio proceso tvarka, atsakovu traukdama šuns savininką K. G. (pagal šuns skiepų pasą), o trečiaisiais asmenimis jo tėvus K. G. ir S. G., kurie laikė, rūpinosi ir prižiūrėjo šunį. Dėl K. G. ir jos šeimos narių veiksmų buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl yra reiškiamas ieškinys dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
4. Patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, kad šiuo atveju civilinės atsakomybės atsiradimui būtina konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei buvo padarytas sveikatos sužalojimas, dėl kurio ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovę užpuolusį šunį augino, prižiūrėjo ir juo rūpinosi K. G., S. G. ir K. G. Pažymėtina, kad šuns vakcinavimo dokumente K. G. yra nurodytas, kaip šuns savininkas, todėl šis asmuo traukiamas atsakovu, o jo tėvai, kurie šunį prižiūrėjo šiam asmeniui nesant namuose, traukiami trečiaisiais asmenimis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu K. G. ir S. G. patvirtino, kad jų auginamas dobermanų veislės šuo apkandžiojo ieškovę, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė dėl atsakovo šuns padarytos žalos. Nagrinėjamu atveju, ieškovei važiuojant dviračiu (duomenys neskelbtini), šuo pabėgo iš (duomenys neskelbtini), teritorijos, užpuldamas ieškovę ir ją apkandžiodamas bei padarydamas dvi kastines žaizdas, iš kurių viena yra 10-12 cm pločio kastinė – plėštinė žaizda. Baudžiamojoje byloje apklaustas ekspertas M. J. patvirtino aplinkybes, kad dėl padarytos veikos didžiąja dalimi prisidėjo K. G. turimas psichikos sutrikimas. K. G. įvykio padarymo metu nebuvo pripažinta neveiksnia, taip pat nebuvo inicijuoti jokie procesai dėl jos pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia. Ji 2021 m. lapkričio 29 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad šunį pašerti paprašė S. G.. K. G. pripažino, kad įėjusi į voljerą pašerti šunį, durų neuždarė, o šuo, tai pastebėjęs, išbėgo iš voljero. S. G. ir sūnus K. G. žinojo apie K. G. sveikatos būklę, turimus sutrikimus (K. G. be turimo psichikos sutrikimo turi ir kitų sveikatos problemų – stuburo problemų), tačiau leido atlikti veiksmus, susijusius su gana agresyvaus svetimų žmonių atžvilgiu šuns šėrimu. S. G. (pasak, K. G.) paprašė pašerti šunį, nors turėjo suprasti, kad asmens, kuris nesugeba suvokti atliekamų veiksmų ir galimų kilti pasekmių bei turi begalę sveikatos problemų (yra neįgalus), veiksmas gali sukelti pavojų, t. y. turėjo suprasti, kad K. G. galėjo nesusitvarkyti su šunimi. Siekdama pašerti šunį ir įėjusi į voljerą ji paliko neuždarytas duris, šuo tuo pasinaudojo, pabėgdamas iš jo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo veiksmai, nesiimant visų būtinų atsargumo priemonių ir neužtikrinant, kad jam priklausantis dobermanų veislės šuo būtų tinkamai laikomas ir nesukeltų grėsmės kitų asmenų sveikatai, yra neteisėti. Ieškovė dėl šuns įkandimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą (sužalojimų gydymo, sugadintų drabužių ir juvelyrinių papuošimų išlaidas, kitas išlaidas, kurias ieškovė patyrė dėl sveikatos sutrikdymo ir dėl buvusio nedarbingumo). R. K. 2021 m. spalio 25 d. sudarė Darbo vietos subnuomos sutartį, pagal kurios 3.1 punkto nuostatas privalėjo mokėti 350,00 Eur kas mėnesį. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo ieškovė negalėjo dirbti išsinuomotoje darbo vietoje, tačiau nuomos mokestį privalėjo mokėti. Per dviejų mėnesių laikotarpį buvo sumokėti 700,00 Eur. Šuns užpuolimo metu buvo sugadintas R. K. priklausantis turtas, t. y. striukė (120,00 Eur), megztinis (77,00 Eur), džinsai (69,00 Eur), apatiniai marškinėliai (10,00 Eur) ir akiniai (250,00 Eur). Visus šiuos daiktus R. K. vertina 526,00 Eur. Nukentėjusioji pametė vieną auksinį auskarą su briliantu. Tauriųjų metalų gaminio tyrimo aktas patvirtina, kad tokių auksinių auskarų poros su įtvirtintais panašių charakteristikų ir masės briliantais vertė galėtų būti iki 170,00 Eur. Už šią viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos prabavimo rūmų suteiktą paslaugą buvo sumokėti 39,33 Eur. Dėl nuolat tinstančios kojos galūnės yra reikalingi nuolatiniai masažai. Šiuo metu už kojos masažus yra patirtos 140,00 Eur dydžio išlaidos. Po įvykio dėl padarytos žaizdos kojoje buvo vartojami medikamentai – Sodium chloridas, sterilios servetėlės, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo („Nimesil“), „Biodroxil“ (dėl pūlingos žaizdos), o siekiant sumažinti patiriamą įtampą, buvo vartojamas vaistinis preparatas „Valeradix“. Taip pat siekiant pagreitinti žaizdos sugijimą (kadangi ji pūliavo ir ilgai negijo), buvo įsigytas darsonvalio aparatas. Vadovaujantis gydytojų rekomendacijomis buvo įsigytos kompresinės kojinės. Šios bendros išlaidos sudarė 109,65 Eur. Ieškovė nuo įvykio nuolat vartoja medikamentus „Detralex“. Jų kaina Lietuvoje yra ganėtinai didelė, sudaranti apie 25,00 Eur/mėn., todėl šiuos medikamentus ieškovei pagal galimybes perka pažįstami iš užsienio (dėl pigesnių kainų), todėl ieškovė negali pateikti šių vaistų įsigijimo išlaidas patvirtinančių įrodymų. Ieškovė po šuns įkandimo negalėjo vairuoti transporto priemonės, todėl kurį laiką naudojosi pavėžėjimo (taksi) paslaugomis. Šios išlaidos iki 2021 m. lapkričio 16 d. sudarė 101,30 Eur. Taip pat buvo patirtos 160,00 Eur išlaidos kraujagyslių chirurgo konsultacijai, kurios metu buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Gydytojams rekomenduojant nuolat atlikti limfodrenažinį masažą, kad pagerėtų limfos nutekėjimas, užkertant kelią (duomenys neskelbtini) laipsnio didėjimui, ieškovė įsigijo limfodrenažinį aparatą B-flexy, kurio kaina 2 178,00 Eur. Šio aparato įsigijimas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią didesnių komplikacijų, susijusių su limfos apykaitos sutrikimu, kilimui, esant diagnozuotai (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad gydytojai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra praktiškai nepagydoma liga, su kuria teks gyventi visą gyvenimą. Šiuo metu patirta turtinė žala sudaro 4 124,28 Eur.
5. Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog neabejotina, kad po įvykio ieškovė patyrė skausmą ir išgyvenimus. Atsižvelgiant į iš karto prasidėjusias komplikacijas, gydymas užtruko, todėl nedarbingumo laikotarpis sudarė 92 dienas, o vėliau buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Baudžiamosios bylos metu buvo apklausta ekspertė R. G., kuri patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) atsiradimo priežastis gali būti įtakota šuns įkandimo. Ekspertė patvirtino, kad žaizdos gijimas nuo pat pradžių buvo komplikuotas. Dėl (duomenys neskelbtini) iki šiol išlieka tinimas audiniuose. Dėl padaryto nusikaltimo R. K. patyrė didelį išgąstį, šoką ir buvo priversta išgyventi didelius skausmus. Po sužalojimo likę randai ieškovę iki šiol verčia patirti neigiamas emocijas, jausti nepilnavertiškumo jausmą. Dėl patirtų sužalojimų ieškovei, kaip pasekmė, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), dėl kurios R. K. iki šiol patiria sveikatos problemas, todėl savo patirtą neturtinę žalą vertina 12 000,00 Eur. Neturtinė žala grindžiama ir tuo, kad patirti sužalojimai sukelia ir labai tikėtina, kad ateityje sukels liekamuosius reiškinius visam likusiam ieškovės gyvenimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą ji patyrė dėl sveikatos sutrikimo, atsiradusio dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų veiksmų, nulėmusių tai, kad šuo dėl K. G. neapgalvotų veiksmų, ištrūkęs iš kiemo, užpuolė žmogų, važiavusį kita gatve ir nutolusį apie 150 m. Pažymėtina, kad atsakovo šuo užpuolė ieškovę netikėtai, nutolus nuo (duomenys neskelbtini), apie 150 m., t. y. kitoje gatvėje, prie kitiems asmenims priklausančios teritorijos. Neabejotina, kad gyvūnas, pargriaudamas ieškovę nuo dviračio ir pradėdamas ją agresyviai kandžioti bei įsikąsdamas į koją, sukėlė ieškovei didelį išgąstį. Šuniui užpuolus ieškovę ir padarius sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, ieškovei atsirado baimė šunims. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelius išgyvenimus, dvasinį ir fizinį skausmą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog aptariamo įvykio metu buvo padaryti sveikatos sužalojimai – 10-12 cm pločio plėštinė žaizda dešinės kojos blauzdoje. Dėl patirto sveikatos sužalojimo nukentėjusioji buvo operuota. Dėl tą patį vakarą trūkusios kraujagyslės R. K. buvo operuota antrą kartą. Išliko liekamieji reiškiniai – kilo uždegimas, kadangi apie žaizdą buvo stebimas ryškus paraudimas, vieta apie žaizdą buvo sukietėjusi ir karšta. Vėliau paaiškėjo naujos komplikacijos – dėl nesiliaujančio skausmo ir kojos tinimo buvo kreiptasi į kraujagyslių specialistą, kuris diagnozavo (duomenys neskelbtini). Diagnozavus minėtą ligą yra rekomenduojami pastovūs masažai, ypač limfodrenažiniai masažai, todėl siūloma įsigyti limfodrenažinį masažuoklį. Atsižvelgiant į tai, kad dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovė R. K. patyrė didelį stresą, gilius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei stiprų moralinį ir fizinį skausmą, neigiamos emocijos nukentėjusiosios nepalieka iki šiol. Taip pat nukentėjusioji išgyvena nežinomybę dėl galimų komplikacijų ateityje, susijusių su šuns padarytu sveikatos sužalojimu, su buvusiu pakankamai ilgu nedarbingumu, kuris truko 92 dienas. Dėl šių priežasčių R. K. patirtą neturinę žalą vertina 12 000,00 Eur. Ieškovė patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo netinkamai prižiūrėto šuns užpuolimo ir šiais veiksmais sutrikdytos sveikatos. Patirtas sveikatos sutrikdymas ieškovei sukėlė skausmą, neigiamus išgyvenimus, stresą, sveikatos būklės komplikacijas (buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini)), kurios tęsiasi iki šiol. Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį, svarbu įvertinti trečiųjų asmenų elgesį. Nors K. G. ir S. G. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu šuns įkandimo fakto neginčijo, su reikalavimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kategoriškai nesutiko, teigdami, kad dėl šio įvykio nemato savo kaltės. Atsakovas iki šiol net iš dalies nesiekė atlyginti žalą, nebandė klausimo dėl žalos atlyginimo su ieškove spręsti geranoriškai. Įvykio metu K. G. minėjo, kad atlygins suplėšytą striukės kainą (atpirks ją), tačiau neatlygino. Žalą padariusio asmens – atsakovo K. G. veiksmai vertintini, kaip nerūpestingumas ir nepakankamas atsargumas, o K. G. veiksmuose yra įžvelgiami tyčiniai veiksmai (ji, įėjusi į voljerą, neuždarė jo durų). Į bylą pateiktas gyvenvietės gyventojų pranešimas dėl agresyvaus ir netinkamai prižiūrimo šuns patvirtina, kad atsakovas kurį laiką iki įvykio tinkamai nelaikė agresyvaus kitų asmenų atžvilgiu šuns ir neužtikrino, kad šuo nekeltų pavojaus kitiems asmenims. Vertinant atsakovo ir trečiųjų asmenų elgesį, pažymėtina, kad po įvykio pagalbos ieškovei nepasiūlė, nesidomėjo apie ieškovės patirtus išgyvenimus, todėl elgėsi itin nerūpestingai. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina ilgalaikius ieškovės sveikatos sutrikimo padarinius, sumažėjusias ieškovės bendravimo galimybes. Ieškovei padaryta kąstinė – plėštinė žaizda sutrikdė sveikatą, ieškovė patyrė rimtesnes sveikatos sužalojimo pasekmes – komplikacijas, dėl kurių išsivystė (duomenys neskelbtini). Ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, dėl sužalojimo atsiradusius nepatogumus, susijusius su medicininiu gydymu. Ieškovės patirtas sveikatos sužalojimas buvo lydimas jos dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, todėl vertintini, kaip darantys didelę neturtinę žalą. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra ieškovės sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolimesniam nukentėjusiosios gyvenimui. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovas, būdamas šuns savininku, neužtikrino, kad jo auginamas šuo neišbėgtų iš voljero, kurio durų neuždarė K. G., ir nesukeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl šuns pabėgimo aplinkybių buvo skirtingi. L. M. šuns laikytoja K. G. nurodė, kad šuo nutrūko nuo virvės, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu K. G. ir S. G. nurodė, kad šuo pabėgo iš voljero, kai K. G. norėjo pašerti šunį ir, įėjusi į voljerą, neuždarė durų. Nagrinėjamu atveju atsakovas – šuns savininkas ir tretieji asmenys to neužtikrino ir šuo, pastebėjęs neuždarytas voljero duris (kaip teigia atsakovas ir tretieji asmenys), pabėgęs iš voljero, nubėgo nuo namų bei, nuvertęs ieškovę nuo dviračio, pradėjo ją kandžioti ir draskyti, kol galiausiai įkando į kojos blauzdą, padarydamas didelę ir gilią kąstinę – plėštinę žaizdą. Dėl sveikatos sužalojimo buvo jaučiamas fizinis skausmas, sukelti dvasiniai išgyvenimai. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakomybė už šuns padarytą žalą ieškovei tenka atsakovui – šuns savininkui. Civilinėje teisėje galioja kaltės prezumpcija, todėl ieškovė yra atleista nuo atsakovo kaltės įrodinėjimo.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta, kad atsakovas su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka. Kadangi pirminiame atsiliepime atsakovas buvo išsamiai išdėstęs savo poziciją, nesikartos. Atsakovas papildomai nurodo, kad nesutinka su tuo, jog ieškovė padidino turtinę žalą, įsigydama limfodrenažinį aparatą B-flexy. Aparatas ieškovei tikrai nebuvo būtinas. Susipažinus su viešai prieinama informacija apie šį aparatą, matyti, kad šio aparato funkcija yra visiškai kitokia. Šis aparatas yra skirtas kūno korekcijai ir kovai su celiulitu, kūno kontūrų formavimui ir odos elastingumo suteikimui. Abejotina, kad šis aparatas suteikia gydomąją paskirtį dėl kojos traumos. Nėra jokių gydytojų rekomendacijų apie tai, kad ieškovė buvo priversta pirkti šį aparatą. Dėl to atsakovas nesutinka su ieškovės papildytu ieškiniu. Ieškovė specialiai didina turtines išlaidas. Atsakovas teikia dokumentus – medicinos dokumentų išrašus apie jo sveikatos būklę, kuriuose nurodyta, kad jis negali dirbti, nes turi sveikatos problemų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, atsakovas prašo netenkinti ieškovės patikslinto ieškinio ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovo atsiliepime į pradinį ieškinį nurodyta, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su S. G. ir K. G. Atsakovas 2021 m. lapkričio 31 d. buvo išvykęs į laidotuves. Šuo buvo paliktas, uždarytas voljere. Apie įvykį, kad šuo pabėgo iš voljero ir užpuolė ieškovę, atsakovas sužinojo iš savo tėčio S. G., kuris paskambino atsakovui telefonu ir apie tai pranešė. Atsakovas po šio įvykio bandė skambinti ieškovei, tačiau ji nurodė, kad silpnai jaučiasi ir negali susitikti. Kai atsakovo nebūdavo namie, šunį prižiūrėdavo jo tėvai, jie šerdavo šunį. Įvykio dieną šunį voljere šėrė mama K. G. Jai išėjus iš šuns voljero, ji blogai uždarė voljerą, todėl šuo pabėgo. Atsakovas neginčija įvykio aplinkybių. Šuo visada yra laikomas voljere, jis yra paklusnus, prižiūrimas ir anksčiau jokių panašių įvykių nėra nutikę. Nėra taip, kad šunimi yra nesirūpinama ir jis laksto be priežiūros. Tiesiog atsitiko taip, jog šuo pabėgo iš voljero, kadangi K. G. blogai jį uždarė, ir užpuolė dviračiu važiuojančią ieškovę. Ši situacija įvyko dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Atsakovas dėl šios situacijos labai apgailestauja. Ieškovė nurodo, kad ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė nurodo, kad ji pametė vieną auskarą, o žalą nurodo už 2 auskarus (170,00 Eur). Susipažinus su ieškovės pateiktu 2022 m. sausio 25 d. tauriųjų metalų gaminio tyrimo aktu Nr. 513-1, matyti, kad ne naujo auskaro vertė galėtų būti apie 60,00 Eur, o naujų poros auskarų vertė gali būti apie 150,00-170,00 Eur, todėl šiuo atveju turtinė žala turėtų būti sumažinta. Be to, ieškovė pateikia žalą dėl įvykio metu jos sugadintų drabužių, sulaužytų akinių, tačiau nėra aišku, ar šie daiktai kainavo tiek, kiek nurodo ieškovė. Akivaizdu, kad ieškovė gali pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tačiau ieškovės pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas yra per didelis, neobjektyvus. Prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra labai didelė atsakovui ir jo šeimai, kadangi atsakovas šiuo metu nieku nedirba, nes turi sveikatos problemų su kojos keliu. Jo tėvas S. G. taip pat nedirba, turi invalidumą, jo darbingumo lygis yra tik 30 procentų. K. G. yra neįgali. Jos darbingumo lygis yra 20 procentų. Taigi atsakovui ir jo šeimai ieškovės nurodytas žalos dydis yra labai didelis. Reikia atsižvelgti į atsakovo ir jo šeimos finansinę padėtį. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Suprantama, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, tačiau prašoma priteisti suma yra neadekvati, nelogiška ir per didelė. Ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis vertinant patirtų neigiamų pasekmių mastą ir pobūdį bei vyraujančią teismų praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose. Būtų galima sutikti su neturtinės žalos atlyginimu, tačiau ne su tokia didele pinigų suma, kurios prašo ieškovė. Ieškovė, nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo nurodžiusi, kad jai padaryta neturtinė žala yra 4 000,00 Eur (baudžiamosios bylos Nr. Ml-81-1104/2023 teismo nutarties 3 lapas). Nagrinėjamu atveju pateikdama ieškinį ieškovė nurodo 12 000,00 Eur neturtinę žalą. Pažymėtina, jog įstatyme nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos minimumas ar maksimumas. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriuose yra nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 3 000,00 Eur. Neturtinė žala yra individuali, pasireiškia skirtingai, ją lemia skirtingos faktinės aplinkybės, kurios niekada nebūna identiškos prieš tai buvusioms. Įprastai sumos už sunkų sveikatos sužalojimą siekia iki 10 000,00 Eur. Didesnės sumos priteisiamos esant ypatingai sunkiems, esmingai žmogaus sveikatą sutrikdantiems, ilgalaikius liekamuosius reiškinius turintiems sveikatos sužalojimams. Neturtinės žalos dydis yra labai individualus ir negali būti tiksliai įvertintas pinigine išraiška. Civilinės atsakomybės paskirtis ir tikslas yra kompensuoti, o ne nubausti žalą padariusį asmenį, priteisiant nepagrįstai dideles, pajamų gavimui ar praturtėjimui prilygintinas sumas, kurių yra reikalaujama civiliniu ieškiniu. Taip pat pakankamai svarbios aplinkybės yra žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, atsakovas prašo nepriteisti 12 000,00 Eur neturtinės žalos, nes tai yra neprotinga, neobjektyvu, suma yra ženkliai per didelė tokio pobūdžio bylose, taip pat nepriteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su ieškovės turtiniais reikalavimais sutinka iš dalies.
8. Trečiojo asmens S. G. atsiliepime į pradinį ieškinį nurodyta, kad trečiasis asmuo gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su K. G. ir sūnumi K. 2021 m. lapkričio 31 d. jo sūnus K. buvo išvykęs į laidotuves. Tą dieną jo nebuvo namuose. Šuo buvo paliktas S. G. ir žmonos priežiūrai. Jis buvo saugiai uždarytas į voljerą. Sūnus, kai jo nebūdavo namie, palikdavo šunį prižiūrėti S. G. ir K. G.. S. G. arba K. G. įeidavo į šuns voljerą, jį pašerdavo ir voljerą vėl uždarydavo. Įvykio dieną S. G. buvo namuose. Šunį voljere šėrė K. G. Jai išėjus iš šuns voljero, ji blogai ar netinkamai uždarė voljero dureles, todėl šuo pabėgo. S. G. per langą pamatė, kad šuo laksto prie namų, kieme. Jis išėjo į lauką ir pradėjo šunį kviesti namo, tačiau šuo nėjo. Tada išgirdo šunį lojant. Pro krūmus matė, kaip važiuoja moteris su dviračiu. Pribėgęs šuo įkando moteriai į koją. S. G. nubėgo link moters ir atitraukė šunį nuo jos bei nutempė jį namo. S. G. iš karto, kai pamatė, kad šuo bėga link dviratininkės, pradėjo vytis šunį, norėdamas jį pagauti. Jis nespėjo pagauti šuns, kol jis pribėgo prie ieškovės. Atitraukęs šunį nuo ieškovės jis iškarto uždarė jį į voljerą. Jis iš karto atsiprašė ieškovės už šį įvykį. Jam nuvedus šunį namo, prie ieškovės iškart priėjo K. G., kuri toliau bendravo su ieškove. Kiek jam yra žinoma, K. G. atsiprašinėjo ieškovės. Vėliau matė, kad atvažiavo greitoji pagalba. Kaip jam vėliau pasakojo žmona, šuo pabėgo iš voljero, K. G. nepilnai ar blogai uždarius voljero duris, kai ši ėjo šerti šunį. Iki šio įvykio jokių incidentų su šunimi nėra buvę. Sūnus visada šunį, jei jis būdavo išleidžiamas iš voljero, vedžiodavo su antsnukiu ir pavadėliu. Nenuspėjo, kad gali atsitikti toks įvykis, nes atstumas nuo jų sodybos iki kitų kaimynų yra ganėtinai didelis. Apie įvykį S. G. pranešė sūnui telefonu. Kiek jam yra žinoma, po šio įvykio sūnus bandė skambinti ieškovei, su ja kalbėtis dėl įvykio. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. S. G. nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu pilnai. Ieškovės pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas yra ženkliai per didelis, neadekvatus, neproporcingas. Prašoma priteisti pinigų suma iš sūnaus, jo šeimos yra labai didelė. Jis šiuo metu niekur nedirba, turi invalidumą, jo darbingumo lygis yra tik 30 procentų. K. G. taip pat yra neįgali, turi invalidumą, jos darbingumo lygis yra 20 procentų. Sūnus nedirba, nes turėjo kojos traumą, šiuo metu taip pat negali dirbti dėl sveikatos problemų. Taigi jam ir jo šeimai ieškovės nurodytas žalos dydis yra labai didelis, neadekvatus ir neproporcingas. Teismas turi atsižvelgti į atsakovo šeimos pajamas.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu ieškovė parodė, kad palaiko ieškinį. Įvykis buvo 2021 m. spalio 31 d., ieškovė su ieškiniu kreipėsi 2023 m. lapkričio 27 d. Ji reiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Ieškovė buvo užpulta ir sukandžiota šuns pirmą kartą. Po įvykio jai nustatyta (duomenys neskelbtini), nes jai buvo perkąsta kraujo arterija. Ši liga yra nepagydoma, jai yra reikalinga priežiūra. Reikia nuolat gerti vaistus „Detralex“, daryti masažus. Vakarais koja tinsta. Sugadintų daiktų čekių ieškovė neturi, bet daiktus tyrėja apžiūrėjo ir jai grąžino. Sugadintų daiktų čekių ieškovė neturi. Šuo nuo jos nuplėšė kepurę, kai ji nukrito, ir toliau plėšė drabužius. Šuo su žandikauliais įkando į koją ir, S. traukiant šunį, šuo viską išplėšė su mėsa. Ieškovė kojos masažo aparatą įsigijo tik 2024 m., nes ieškovei jie yra reikalingi nuolat. Vienas masažas kainuoja 60,00 Eur valandai, o masažų seansas turi sudaryti 10 kartų. Aparatas yra ieškovės investicija, nes tai yra visam gyvenimui. Atsakovas nė dalies turtinės žalos neatlygino, net nemėgino. R. jai rašė žinutes, o atsakovas ne. Po įvykio ji nedirbo gal 3 mėn., po mėnesio prasidėjo stiprus kojos uždegimas. Šuo buvo neskiepytas, jai reikėjo skiepytis nuo pasiutligės. Savivaldybė dėl jos rašto žodžiu jai paaiškino, kad nežino, ką daryti, nes pas juos nėra tokios tarnybos. Ieškovė rinko gyventojų parašus, jie sakė, kad pagaliau bus tvarka. Dėl sužalojimo ieškovė ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į ekspertus. Ieškovė nurodė, kad prašo 12 000,00 Eur neturtinės žalos, bet vertina, kad ji yra didesnė, nes jos gyvenimas yra apribotas, ji nuolatos turi nešioti kompresines kojines, jos darbas yra stovimas, ji turi nuolat gerti vaistus, ji visus patirtus pergyvenimus vertina daugiau. Dėl patirto sužalojimo ji negali normaliai dirbti. Iki įvykio ji dirbo kosmetologe ir po įvykio dirba kosmetologe, darbas yra stovimas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ji aiškinosi teismų praktiką. Jos būsena po įvykio iki šiol – jautė stresą. Pirmą kartą, kai prasidėjo kraujavimas, jai žaizdą siuvo gyvai. Jai yra padaryta neturtinė žala ir ji sužalota visam gyvenimui. Iš atsakovo pasiūlymų kur nors nuvežti nebuvo. Ji iš atsakovo suprato, kad jie norėjo, jog ieškovė niekur nesikreiptų. Auskaras nurautas kartu su kepure. Ji kiekvieną dieną vartoja „Detralex“, daro masažus. Ieškovė prašo neturtinės žalos atlyginimo, nes nežino, kas bus toliau. Kojos būklė nėra gerėjanti ji kojoje nuolat jaučia skausmą. Tada ji su dviračiu norėjo važiuoti kitu keliu, nes pamatė šunį, bet ten nuvažiavus buvo akligatvis, ji grįžo, o šuo gulėjo lapuose ir tada ją užpuolė. Šuo buvo palaidas, lakstė po teritoriją, atsakovo namas nėra aptvertas. Kai ją užpuolė, matė S. G. Po to, kai atvažiavo greitoji, išėjo ir K. G. Kai šuo užpuolė, ji rėkė patraukti šunį. S. priėjęs šunį paėmė už galinės kojos ir traukė nuo ieškovės. Šuo buvo be antsnukio. S. sakė, kad tai atsakovo šuo, su kuriuo niekas negali susitvarkyti. Ieškovė yra susipažinusi su atsakovo turtine padėtimi, tačiau ten yra pastatytas namas, jis nedirba. Tegul atsakovas dirba, jis jaunas. Iki įvykio ji neseniai buvo nusipirkusi sodybą, todėl nežinojo, kad šuo yra agresyvus. Ji nematė voljero. Jos nuomone, šuo buvo paleistas, o ne pabėgo iš voljero. Masažo aparatas veikia limfą, ji pirko naudotą aparatą. Jis reikalingas skatinti limfos darbą. Naujas aparatas kainuoja 6 000,00 Eur. S. už šunį atsiprašinėjo, o K. G. neatsiprašė. Kai byla jau buvo teisme, atsakovas siūlė atlyginti 3 000,00 Eur. Ieškovė mano, kad 12 000,00 Eur yra adekvati suma. Ji sutiktų su 6 000,00 Eur bendra suma. Nuo pradžių trečiųjų asmenų parodymai, kaip ieškovę užpuolė šuo, yra melas. Kraujavimas prasidėjo ligoninėje ir namuose. Ieškovė gavo iš jų tris žinutes. Tą dieną ji rašė, kad nori 4 000,00 Eur. Jokios pagalbos jai niekas nesiūlė.
10. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad ekspertai nustatė, jog ieškovei buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Iš tikrųjų, kaip nurodė K. G., šuo nemėgo dviratininkų. Ieškovė buvo užpulta šalia metalo cecho.
Atsiliepimas
11. Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes. Jis sutiktų atlyginti ieškovei iš viso 3 000,00 Eur žalą. Jis neginčija, kad šuns pase jis yra įrašytas, kaip savininkas, bet jis yra savininku su tėvais. Šuns veislė – negrynaveislis dobermanas. Įvykio metu šuniui buvo apie 1,5 m., jis nebuvo agresyvus, kontaktuodavo su kitais šunimis, jokių įvykių nebuvo. Šuo buvo laikomas lauke, uždarytame voljere už namo. Jį vedžiodavo su pavadėliu. Jo tėvų namo teritorija neaptverta. Po įvykio atsakovas su šeima nusprendė atiduoti šunį kitiems šeimininkams. Įvykio metu atsakovo nebuvo įvykio vietoje. Po įvykio jam paskambino tėvas ir pasakė, kad šuo apkandžiojo kaimynę – ieškovę. Kaip apkandžiojo, nesakė. Po įvykio jis asmeniškai ieškovei neskambino, jam buvo šokas, kontaktavo jo draugė R. Po to jis rašė iš savo telefono žinutes, norėjo pasiūlyti paslaugas, bet ieškovė nenorėjo kontaktuoti. Ji sakė, kad nori 4 000,00 Eur. Ieškovė nori pasipelnyti. Jie neturi iš ko sumokėti. Jis supranta, kaip jaučiasi ieškovė, bet ieškovė neina į kalbas. Jis nedirba jau metus, nes darbą rasti yra sudėtinga. Jam yra plyšę meniskai, skauda kelius. Prieš tai jo darbas buvo fizinis. Jis ieško darbo. Jam neįgalumas nėra nustatytas. Jam yra plyšę kelių kryžminiai raiščiai, meniskai. Jis gydosi pas daktarus. Jis yra baigęs 12 kl., neturi įgijęs jokios specialybės. Jam yra 28 m. Anksčiau dirbdavo statybose. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, bedarbio pašalpos negauna, bet gauna socialinę pašalpą po 240,00 Eur per mėnesį. Rytoj važiuos į darbo pokalbį dėl darbo su staklėmis. Ten, kur skambino, siūlo minimalų atlyginimą. Nežino, kad šuo sudraskė ieškovės drabužius, nes nieko nematė. Įvykio atsakovas neneigia, ieškovė buvo sužalota. Šuo išbėgo iš voljero, kai atsakovo mama jį šėrė. Gerai, kad jo tėtis buvo namuose. Tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas. Anksčiau kaimynai dėl šuns agresyvumo nesikreipė. Šunį atidavė dėl įvykio. Jei teismas priteistų žalą, prašytų ją išdėstyti. Atsakovo nuomone, aparatas nėra susijęs su problema, kurią turi ieškovė. Be to, jis mato ieškovę, dirbančią kaime, sodyboje, su kastuvu. Atsakovas nesutinka su 12 000,00 Eur neturtine žala. Suma yra neadekvati, be galo daug pinigų. Šunį atsakovas nusprendė įsigyti kartu su tėvais 2019-2020 m. Kai atsakovas anksčiau dirbo su stendų statymu, gaudavo apie 1 000,00 Eur. Jei važiuodavo į užsienį, suma buvo didesnė. Atsakovas nebedirba gal jau metus. Paskutinė kelių operacija buvo daryta gal 2016 m. ar 2018 m. Jam skauda kelius beveik kiekvieną dieną. Atsakovas paliko prižiūrėti šunį tėvams, nes tada tėvų sveikata buvo geresnė, mama visada jį šerdavo, viskas buvo gerai. Jis turi vieną transporto priemonę „Volvo“, kurią pirko už 500,00 Eur. Kitą transporto priemonę „Golf“ pardavė, nes ji buvo apdegusi. Ją pardavė už 500,00 Eur.
12. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad iš dalies nesutinka su ieškiniu. Įvykis įvyko dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Liudytojo A. P. parodymais reikėtų nesivadovauti, kadangi jis nematė įvykio. Nėra įrodyta, kad atsakovo šuo lakstydavo be priežiūros. Dėl šuns į atsakovą liudytojas A. P. niekada nesikreipė. Po įvykio šuniui teko rasti kitą šeimą. Šuo niekada nebuvo nieko kito užpuolęs. Tai reškia, kad tai buvo nelaiminga įvykis. Jokių skundų iš kitų kaimynų nebuvo. Ieškovė apie jai siūlomą pagalbą nenorėjo kalbėti. Atsakovas nesutinka su abiejų auskarų turine žala, nes tauriųjų metalų gaminimo aktas pateiktas už abu auskarus. Žala dėl drabužių ir akinių nėra įrodyta. Atsakovas nedirba, jam buvo siūlytas darbas, bet atsakovas negali dirbti stovimo darbo, laukia kelio operacijos, yra bedarbis. Vienas jo automobilis sudegė, kitą automobilį pardavė, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Jo tėvai yra neįgalūs, jie negali dirbti ir negalėtų padėti atlyginti žalą. Neturtinė žala turi būti įvertinta atsižvelgiant į visas aplinkybes. Atsakovas su turtine žala nesutinka.
13. Trečiasis asmuo S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko atsiliepimą. Tai buvo nelaimingas atsitikimas. Koks žalos dydis, nuspręs teismas. Su šunimi kitų įvykių nebuvo. Šuo visada buvo su pavadėliu ir antsnukiu. Nebuvo atvejų, kad šuo iš voljero būtų pabėgęs, nes voljeras buvo metalinis, rakinamas. Į jį dėl šuns niekas nesikreipė. Jis nematė, kaip pabėgo iš voljero, nes voljeras yra už namo. Šuo pabėgo, kai jo žmona ėjo pašerti šuns. Jis matė, kad ieškovė važiavo su dviračiu ir kaip šuo įkando ieškovei į koją. Jis pribėgęs pamatė, kad ieškovė stovėjo ir šuo puolė jai už kojos. Jis norėjo paimti šunį, bet šuo spėjo pagriebti ieškovei už kojos ir už striukės. Jis griebė šunį už kaklo ir nutempė šunį į voljerą. Jis matė ieškovės sužalojimus, kad buvo sukandžiota koja prie pėdos, bet kraujas tik matėsi, nesiliejo. Jis atsiprašė ieškovės. Po to, gal po 20 min., atvažiavo greitoji. Jis ieškovės dviratį nuvarė į ieškovės namus. Jo žmona buvo nuėjusi prie ieškovės. Po įvykio jo sūnus su ieškove kalbėjo, telefonu siūlė atlygį, bet ieškovė atsisakė. Kodėl atsisakė, nežino. Ieškovė norėjo 4 000,00 Eur ir sakė, kad tada nebus bylos, tačiau jie neturėjo tiek pinigų. Jo sūnus nėra sumokėjęs ieškovei žalos, nežino, kodėl. Dėl prašomos priteisti 12 000,00 Eur neturtinės žalos – tiek pinigų jie neturi. Tai didelė žala. Su turtine žala jis nesutinka, nes ji per didelė. Jis nežino ir negali nurodyti, kokio dydžio žala ieškovei gali būti atlyginta. Jis nežino, kokią pagalbą jo sūnus siūlė ieškovei, bet sūnus apie tai sakė. Jis pažįsta kaimyną A., kuris neturėjo pretenzijų, nesikreipė į jo šeimą dėl šuns.
14. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. G. parodė, kad sūnaus šuo užpuolė ieškovę. Šuo pabėgo iš voljero, kai ji ėjo jo šerti. Ji matė, kaip ieškovė po įvykio sėdėjo. Ieškovė jai žaizdos nerodė, ji nematė kraujo. Ten buvo kaimynai, atvažiavo greitoji ir ieškovė pati įlipo į greitąją. Ji atsiprašė ieškovės, bet ieškovė pasakė jai, kad ji išeitų. Šuo nemėgo dviračių. Iki įvykio kitų žmonių šuo nebuvo užpuolęs. Kai šuo pabėgo iš voljero, ji atsigulė namuose, nes buvo pavargusi. Tada atbėgo jos vyras ir pasakė, kad šuo įkando moteriai, kuri važiavo su dviračiu. Tada ji nuėjo prie ieškovės. Tuo metu jos sveikata buvo bloga. Ji neprašė vyro, kad šis pašertų šunį, nes nežinojo, kad taip atsitiks. Jos sūnus nedirba, nes negali rasti darbo dėl sveikatos problemų. Jis turi problemų su keliais, reikia operuoti. Jis lankosi Užimtumo tarnyboje ir eina į darbo pokalbius. Jos sūnus iš „biržos“ gauna gal 200,00 Eur. Sūnui neįgalumas nenustatytas, nes gėdijasi, sako, kad dar jaunas. Ieškovei siūlė pagalbą. Ji daug prašo. Jie matė, kad ieškovė kasė daržą prie savo namų. Sūnus lyg ir siūlė telefonu apmokėti vaistus ligoninėje, tvarsčius. Jie neturi iš ko mokėti tokių pinigų ieškovei. Jų namas didelis, nes tai buvo kolūkio namas, kurį sutvarkė vyras. Po įvykio ieškovė prašė 4 000,00 Eur ir sakė, kad tuomet į teismą nesikreips, bet jie neturėjo tiek pinigų. Vyras gauna apie 400,00 Eur, ji – kažkiek. Jai yra nustatytas neįgalumas. Jie neturi tiek pinigų. Kaimynai su jokiomis pretenzijomis į juos nesikreipė. Liudytojas A. į juos dėl šuns nė karto nesikreipė.
Atsiliepimas
15. Trečiųjų asmenų atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad baudžiamojoje byloje ieškovė nurodė, jog prašo 4 000,00 Eur žalos. Aparatas ieškovei nėra būtinas. Yra atsakovo pateiktos aparato instrukcijos. Prašymas dėl šio aparato kainos yra atmestinas. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas, nes žala labai didelė.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdžio metu liudytoja N. P. parodė, kad pažįsta ieškovę, nes jos yra kaimynės ir draugės, gyvena viename name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Rudenį spalio 31 d. ji buvo pas ieškovę sodyboje už Vilniaus ir išgėrė kavos. Buvo graži diena ir nusprendė su automobiliu nuvažiuoti prie ežero. R. važiavo su dviračiu, o ji su automobiliu važiavo už Vilniaus. Liudytoja su automobiliu važiavo pas ieškovės kaimynę nusipirkti pieno. Kai liudytoja privažinėjo, pamatė, kad bėgioja didelis šuo, kuris ją vijosi. Kokios veislės buvo šuo, nežinojo. Kiek laiko ieškovė neatsiliepė į skambučius, po kurio laiko ieškovė atsiliepė telefonu ir sakė, kad ją užpuolė šuo. Liudytoja užpuolimo nematė. Po to ji nuvažiavo savo tikslais. Šuo nebuvo draugiškas. Anksčiau liudytoja šuns toje vietoje nematė. Ieškovė sakė, kad ji iškvietė greitąją, kurios laukia ir kad jai padėjo kiti žmonės. Ieškovė sakė, kad turėjo striukę, kurią šuo kandžiojo. Ieškovė su greitąja buvo nuvežta į ligoninę, kurioje gulėjo. Liudytoja žino, kad žaizda kraujavo. Ieškovė jai siuntė nuotrauką apie sužalotą koją. Ieškovės savijauta buvo bloga, ji patyrė šoką. Ieškovė yra labai kantri. Ieškovės koja buvo baisi, kraujavo dar po ligoninės, ji vėl kvietė greitąją.
17. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta ieškovę, nes dažnai važinėja į darbą pro ieškovės namus (duomenys neskelbtini). Jis nematė, kai atvažiavo greitoji ir dėl šuns užpuolimo suteikė ieškovei pagalbą. Tai jam pasakė jo bendradarbiai. Jis įvykio nematė, kur ieškovei įkando šuo, nežino. Po užpuolimo jis ieškovės nematė. Apie šuns užpuolimą sužinojo iš bendradarbių pasakojimų. Šunį liudytojas yra matęs, nes netoli gyvena jo sūnus. Liudytojas nežino šuns veislės, šuns ausys stačios, tai kovinis šuo. Liudytojo bendradarbį, kuris važinėja su dviračiu, šuo buvo užpuolęs, čiupo už bato, tačiau bendradarbis su metaliniu strypu ne kartą vožė šuniui. Nežino, ar šuo yra užpuolęs kitus žmones. Šuns savininką, jaunesnį sūnų, K. jis pažįsta, nes jis mokėsi kartu su liudytojo vyresniąja dukra. Nebendrauja jau senai, gal 7-8 m. Liudytojas dėl šuns su atsakovu nesikalbėjo. Ieškovė sakė liudytojui, kad šuo jai sukandžiojo koją. Ieškovė kreipėsi į liudytoją dėl parašo dėl agresyvaus šuns.
18. Teismo posėdžio metu liudytoja R. T. parodė, kad pažįsta atsakovą ir jo tėvus, ji yra atsakovo mergina. Atsakovas neturi šuns, prieš tai turėjo dobermanų veislės šunį. Prieš keletą metų šuniui surado kitą šeimą. Tai buvo po įvykio, kai šuo įkando ieškovei į koją. Tuo metu ji su atsakovu buvo išvykusi. Ji tikslios datos neprisimena. Tai buvo rudenį, gal 2022 m. Apie įvykį liudytoja sužinojo iš atsakovo tėvų, kurie po įvykio paskambino atsakovui ir apie tai pranešė. Šuns savininku buvo nurodytas atsakovas, nes jis rūpinosi šunimi. Liudytoja ne kartą lankėsi atsakovo namuose, šuo buvo laikomas voljere, lauke. Kitų žmonių, kuriuos būtų užpuolęs šuo, nežino. Šuo jos niekada nepuolė. Ji nematė ir negirdėjo nusiskundimų dėl šuns iš kitų žmonių. Po to, kai jie grįžo, susirado ieškovės telefono numerį ir atsakovas prašė jos paskambinti ieškovei. Ji paskambino, bet ieškovė negalėjo kalbėti. Vėliau ieškovė neleido atsakovui padėti. Ieškovė sakė, kad atsakovas atlygintų 4 000,00 Eur, bet jie neturėjo pinigų žalai atlyginti. Po įvykio ieškovė su jais nekontaktavo, jie norėjo padėti, bet ieškovė to nenorėjo. Ieškovei konkrečios pagalbos nesiūlė, bet norėjo prisidėti vaistais, galbūt kur nors pavežti, tačiau ieškovė nenorėjo. Kai skambino atsakovo tėtis, sakė, kad šuo užpuolė moterį, kuri važiavo su dviračiu, sakė, kad šuo pabėgo iš voljero, kai atsakovo mama ėjo jo pašerti. Ten, kur gyvena atsakovas, tuo metu gyveno atsakovo tėvai ir du atsakovo broliai. Šunimi rūpinosi atsakovas ir jo tėvai. Atsakovas nebandė nueiti pas ieškovę į jos namus, kurie yra netoliese. Po ieškinio pateikimo atsakovas nebandė sumokėti už vaistus. Atsakovas kalbėjo su liudytoja, kad reikia kompensuoti su gydymo išlaidomis susijusias išlaidas, bet nurodė, kad sumos yra per didelės. Liudytoja nežino, su kokia suma atsakovas sutiktų. Atsakovas pagal ieškinį nėra atlyginęs nė vieno euro.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
19. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. M1-81-1104/2023 matyti, kad 2021 m. spalio 31 d. apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini), R. K., važiuojančią dviračiu, užpuolė dobermanų veislės šuo, kuris išbėgo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir įkando į dešinės kojos blauzdą. Iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicinos dokumentų 2022 m. vasario 18 d. išrašo matyti, kad ieškovė 2023 m. spalio 31 d. kvietė greitąją medicinos pagalbą, buvo apžiūrėta traumatologo, nustatyta 10-12 cm plėštinė, kąstinė žaizda dešinėje blauzdoje; buvo atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas; vakare atsivėrus kraujavimui ieškovė vėl kvietė greitąją medicinos pagalbą, stebint aktyvų kraujavimą iš žaizdos, buvo persiūta smulki paviršutinė kraujuojanti kraujagyslė, ieškovė hospitalizuota ir gydyta stacionare iki 2021 m. lapkričio 3 d.; ieškovė 2022 m. sausio 6 d. konsultuota reabilitologo, jai skirtas gydimas; išliko 13 cm randas; gydymo eigoje nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2022 m. vasario 7 d. išduotas nedarbingumo lapelis. Iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 14 d. konsultacijos išrašo matyti, kad ieškovei diagnozuota (duomenys neskelbtini).
20. Šuns skiepų pase atsakovas K. G. yra nurodytas dobermano veislės šuns savininku. Šunimi rūpinosi atsakovas, jis prižiūrėjo šunį, sprendė visus su šunimi susijusius klausimus. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog šuns savininkai yra jis ir jo tėvai, aplinkybė, kad tretieji asmenys kartais padėdavo rūpintis šunimi, kai atsakovo nebūdavo namie, jį prižiūrėjo, nėra pagrindas konstatuoti, kad tretieji asmenys taip pat yra šuns, padariusio žalą bendrasavininkai (valdytojai). Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu atsakovas neprašė pakeisti trečiųjų asmenų procesinio statuso ir įtraukti juos bedraatsakoviais. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2021 m. spalio 31 d. įvykio metus šuns savininku buvo atsakovas, todėl jam ir tenka pareiga atlyginti šio naminio gyvūno padarytą žalą ir nuostolius, atsiradusius dėl ieškovės patirtų sveikatos sužalojimų.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
22. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) atsiradimo bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246-6.249 straipsniai). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama.
23. CK 4.41 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
24. Naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 straipsnis). Tai reiškia, kad gyvūno savininkas atsako be kaltės, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado.
25. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės sužalojimai buvo sąlygoti atsakovo šuns įkandimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo nurodytų aplinkybių, jog atsakovo šuo 2021 m. spalio 31 d. užpuolė ieškovę ir dėl to jai buvo padaryta plėštinė, kąstinė žaizda dešinėje blauzdoje, ir kaip to pasekmė jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Atsakovas neužtikrino, jog jam priklausantis šuo neišbėgtų iš namų valdos ir neužpultų ieškovės, todėl ieškovei atsiradusias neigiamas pasekmes lėmė išimtinai atsakovo neteisėti veiksmai, nesilaikant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo. Atsakovas neužtikrino, kad jo šuo butų laikomas tokiomis sąlygomis, kad nepridarytų žalos kitam asmeniui. Pažymėtina, kad potencialiai pavojingo gyvūno savininkas privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei rūpintis tinkama priežiūra visą laiką. Atsakovas kaip šuns savininkas yra atsakingas už šuns, įkandusio ieškovei, padarytą žalą. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ar nusikalstamai, ar kad jos elgesys padarė įtaką žalos atsiradimui, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei jos patirtą žalą.
Dėl turtinės žalos
26. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškų ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 124,28 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 700,00 Eur darbo patalpų nuomos mokestis, 120,00 Eur vertės sugadinta striukė, 77,00 Eur vertės sugadintas megztinis, 69,00 Eur vertės sugadinti džinsai, 10,00 Eur vertės sugadinti apatiniai marškinėliai ir 250,00 Eur vertės sulaužyti akiniai, 170,00 Eur vertės auskarai, 39,33 Eur išlaidos už VšĮ Lietuvos prabavimo rūmų suteiktą paslaugą (ekspertizę dėl auskarų vertės), 140,00 Eur išlaidos masažams, 109,65 Eur išlaidos darsonvalio aparatui, kompresinėms kojinėms ir vaistams, 101,30 Eur išlaidos pavėžėjimo (taksi) paslaugomis, 160,00 Eur išlaidos kraujagyslių chirurgo konsultacijai, 2 178,00 Eur išlaidos limfodrenažinio aparato B-flexy įsigijimui.
29. Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 140,00 Eur išlaidas masažams, 160,00 Eur išlaidas kraujagyslių chirurgo konsultacijai, 109,65 Eur išlaidas darsonvalio aparato, kompresinių kojinių ir vaistų įsigijimui. Prašymą iš esmės grindžia tuo, jog dėl nuolat tinstančios kojos yra reikalingi nuolatiniai masažai, po įvykio dėl padarytos žaizdos kojoje buvo vartojami medikamentai, siekiant pagreitinti žaizdos sugijimą (kadangi ji pūliavo ir ilgai negijo), buvo įsigytas darsonvalio aparatas, vadovaujantis gydytojų rekomendacijomis taip pat buvo įsigytos kompresinės kojinės.
30. (Duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 14 d. konsultacijos išraše nurodyta, kad ieškovei paskirtas gydymas ir rekomendacijos – II kompresinės klasės kojinės, tabletės „Detralex“. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicinos dokumentų 2023 m. spalio 16 d. išraše nurodyta, kad taikytas gydimas – kompresinė terapija, UG skaneris, BTL magnetas, limfodrenažinis masažas, „NVNU“, „Detralex“, „Lioton“, rekomendacijos – limfodrenažas, „NVNU“, „Detralex“, „Lioton“, kompresinės kojinės. Į bylą pateikti čekiai patvirtina, kad ieškovė patyrė 160,00 Eur išlaidas kraujagyslių chirurgo konsultacijoms, 140,00 Eur išlaidas masažams, reikalingiems tinkamam ieškovės sužalotos blauzdos sugijimui, 60,69 Eur išlaidas papildams, vaistams ir kitiems medikamentams, susijusiems su ieškovės sužalotos blauzdos gydimu ir potrauminio streso gydimu, 52,20 Eur išlaidas kompresinėms kojinėms ir 33,25 Eur išlaidas darsonvalio BN-05 aparato įsigijimui. Taigi iš viso vaistams, kompresinėms kojinėms ir darsonvalio BN-05 aparato įsigijimui ieškovė patyrė 146,14 Eur išlaidas. Kadangi ieškovė nurodė, jog išlaidas vaistams, kompresinėms kojinėms ir darsonvalio BN-05 aparato įsigijimui sudaro 109,65 Eur, laikytina, kad būtent tokio dydžio išlaidas ieškovė darsonvalio BN-05 aparato, kompresinių kojinių ir vaistų įsigijimui patyrė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodytų išlaidų neginčijo, darytina išvada, kad ieškovė patyrė 409,65 Eur išlaidas masažams, kraujagyslių chirurgo konsultacijoms, darsonvalio aparato, kompresinių kojinių ir vaistų įsigijimui.
31. Iš 2021 m. spalio 25 d. darbo vietos subnuomos sutarties (toliau – Subnuomos sutartis) matyti, kad ieškovė R. K. nuo 2021 m. lapkričio 1 d. nuomojosi visažisto darbo vietą patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Subnuomos sutarties 2.1 punktą darbo vietos subnuomos terminas nustatytas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d., pagal Subnuomos sutarties 3.1 punktą darbo vietos subnuomos mokestis yra 350,00 Eur už mėnesį. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo patirtą 700,00 Eur žalą už sumokėtą subnuomos mokestį už du kalendorinius mėnesius: lapkritį ir gruodį. Minėtas ieškovės išlaidas patvirtina 2021 m. spalio 25 d. sąskaita faktūra Nr. SF-0001370 ir 2021 m. gruodžio 23 d. sąskaita faktūra Nr. SF-0001408. Kaip minėta, ieškovei nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2022 m. vasario 7 d. nustatytas laikinas nedarbingumas (VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicinos dokumentų 2022 m. vasario 18 d. išrašas). Taigi ieškovė dėl atsakovo šuns padarytų sveikatos sužalojimų negalėjo dirbti lapkričio ir gruodžio mėnesiais, tačiau privalėjo mokėti subnuomos įmokas pagal sudarytą Subnuomos sutartį. Manytina, kad subnuomos mokestį už du kalendorinius mėnesius ieškovė būtų galėjusi padengti iš darbinės veiklos gaunamomis pajamomis, jei būtų galėjusi dirbti, t. y. jei nebūtų sužalota atsakovui priklausančio šuns. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė patyrė 700,00 Eur nuostolius. Pažymėtina, jog ieškovas nurodytos žalos fakto ir dydžio neginčijo.
32. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 101,30 Eur išlaidas pavėžėjimo (taksi) paslaugoms. Anot ieškovės, po šuns įkandimo ji negalėjo vairuoti transporto priemonės, todėl kurį laiką naudojosi pavėžėjimo (taksi) paslaugomis. Iš į bylą pateiktų pinigų priėmimo kvitų ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų matyti, kad už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 31 d. (šuns įkandimo) iki 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovė patyrė 101,30 Eur išlaidas pavėžėjimo (taksi) paslaugoms. Atsakovas neginčijo minėtų išlaidų dydžio, neįrodinėjo, jog išlaidos buvo patirtos ne dėl ieškovės sveikatos sužalojimo ir negalėjimo vairuoti, neįrodinėjo, jog išlaidos nebuvo būtinos. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė dėl patirto sužalojimo negalėjo vairuoti, todėl patyrė 101,30 Eur išlaidas pavėžėjimo (taksi) paslaugoms.
33. Ieškovė nurodė, jog šuns užpuolimo metu buvo sugadinta jos striukė (120,00 Eur), megztinis (77,00 Eur), džinsai (69,00 Eur), apatiniai marškinėliai (10,00 Eur) ir akiniai (250,00 Eur). Visus šiuos daiktus ieškovė vertina 526,00 Eur suma. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. M1-81-1104/2023, 20 punkte nurodyta, jog po įvykio buvo apžiūrėta žalsvos spalvos moteriška striukė „Comma“, kuri suplėšyta kairėje pusėje prie kišenės; apžiūrėtas juodos spalvos megztinis „Nike“, kuris suplėšytas kairėje pusėje prie kairės kišenės; apžiūrėti akiniai „Porsche Design“, kurie sulaužyti per pusę. Byloje nepateikti įrodymai, jog būtų sugadinti džinsai ar apatiniai marškinėliai, kuriuos ieškovė dėvėjo įvykio metu. Be kita ko, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas sugadintos striukės, megztinio ir akinių vertes. Ieškovė kartu su pradiniu ieškiniu pateikė išrašą iš internetinės svetainės, pagal kurį sportinė striukė „NIKE Sportswear Phoenix Fleece Oversized Black“ kainuoja 77,39 Eur, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nurodyta, jog buvo sugadinta ne sportinė striukė „Nike“, bet megztinis „Nike“. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė patyrė 526,00 Eur žalą už įvykio metu sugadintus drabužius.
34. Ieškovė taip pat nurodė, jog įvykio metu pametė vieną auksinį auskarą su briliantu. Anot ieškovės, tokių auksinių auskarų poros su įtvirtintais panašių charakteristikų ir masės briliantais vertė galėtų būti iki 170,00 Eur. Ieškovė taip pat patyrė 39,33 Eur išlaidas už VšĮ Lietuvos prabavimo rūmų Tauriųjų metalų gaminio tyrimo akto parengimą.
35. VšĮ Lietuvos prabavimo rūmų 2022 m. sausio 25 d. tauriųjų metalų gaminio tyrimo akte nurodyta, kad tyrimui buvo pateiktas 0,63 g. masės 750 prabos auksinis auskaras su įvirtintu briliantu, kurio vertė galėtų būti apie 60,00 Eur, o naujų panašių charakteristikų ir masės auskarų poros (dviejų auskarų) vertė galėtų būti 150,00-170,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog ieškovė šuns užpuolimo metu neteko auskaro. Visgi nėra aišku, kodėl ieškovė prašo atlyginti žalą ne už vieną netektą auskarą, tačiau už du panašių charakteristikų auskarus. Teismo vertinimu, kadangi ieškovė neteko tik vieno auskaro, nėra pagrindo priteisti žalą už abu auskarus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, jog ieškovė patyrė 60,00 Eur dydžio žalą dėl šuns užpuolimo metu netekto auskaro.
36. VšĮ Lietuvos prabavimo rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. ir 2022 m. sausio 27 d. PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, jog ieškovė patyrė 39,33 Eur išlaidas už tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių ekspertizės parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos yra pagrįstos, į tai, kad atsakovas neginčijo nurodytų išlaidų, ieškovės patirtos 39,33 Eur išlaidos už tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių ekspertizės parengimą taip pat turi būti atlygintos atsakovo.
37. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo 2 178,00 Eur išlaidas limfodrenažinio aparato „B-flexy“ įsigijimui. Anot ieškovės, šio aparato įsigijimas buvo būtinas, siekiant užkirsti kelią didesnių komplikacijų, susijusių su limfos apykaitos sutrikimu, kilimui, esant diagnozuotai (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, jog nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, kadangi nėra jokių gydytojų rekomendacijų apie tai, kad ieškovė buvo priversta pirkti šį aparatą, todėl toks aparatas ieškovei nebuvo būtinas. Šio aparato funkcija yra visiškai kitokia: aparatas yra skirtas kūno korekcijai ir kovai su celiulitu, kūno kontūrų formavimui ir odos elastingumo suteikimui.
38. Iš byloje esančios 2024 m. birželio 3 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. BF000716 matyti, kad ieškovė įsigijo limfodrenažinį aparatą „B-flexy“. Atsakovas teigia, jog aparatas yra skirtas kūno korekcijai ir kovai su celiulitu, kūno kontūrų formavimui ir odos elastingumo suteikimui, tačiau iš atsakovo pateikto išrašo apie aparatą (DOK-40091) matyti, jog atsakovas nurodo kitos rūšies aparatą „B-flexy CelluStop“, t. y. kitą aparatą, nei įsigijo ieškovė. Be to, VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicinos dokumentų 2023 m. spalio 16 d. išraše nurodyta, kad ieškovei taikytas gydimas – limfodrenažinis masažas ir yra rekomenduojama atlikti limfodrenažą. Iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 14 d. konsultacijos išrašo matyti, kad ieškovei diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra nepagydoma, todėl nuolat reikia gerti vaistus ir daryti masažus. Kaip nurodė ieškovė, vienas masažas kainuoja 60,00 Eur/val., o masažų seansas turi sudaryti 10 masažų. Atsakovas faktų, jog (duomenys neskelbtini) yra nepagydoma ir ieškovei reikia nuolat daryti masažus, neginčijo, tik teigia, jog aparatas nebuvo reikalingas. Teismo vertinimu, esant diagnozuotai ligai, dėl kurios ieškovei yra būtini nuolatiniai masažai, šiems faktams nesant nuginčytiems, atsižvelgiant į tai, kad limfodrenažiniai masažai kainuoja 60,00 Eur/val. ir ieškovė, siekdama sutaupyti, įsigijo aparatą, kurio pagalba masažus gali daryti namuose ir taip sutaupyti, yra pagrįsta manyti, kad limfodrenažinis aparatas „B-flexy“ ieškovei yra reikalingas. Kadangi (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota, kaip atsakovo šuns padaryto sužalojimo pasekmė (atsakovas neginčija šio fakto), atsakovui kyla pareiga padengti (duomenys neskelbtini) simptomams palengvinti skirto aparato įsigijimo išlaidas.
39. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nurodytus įrodymus ir pateiktus argumentus, ieškovės naudai iš atsakovo iš viso priteistina 3 488,28 Eur turtinė žala.
Dėl neturtinės žalos
40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
41. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi, pirmiausia, atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma, turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
42. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 12 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad dėl išgyvento įvykio ji patyrė didelį išgąstį, šoką, stresą, atsirado baimė šunims. Ieškovė buvo priversta išgyventi didelius skausmus, atsirado sveikatos būklės komplikacijos (diagnozuota (duomenys neskelbtini)). Po sužalojimo liko randas, todėl ieškovė jaučia nepilnavertiškumo jausmą, sumažėjo ieškovės bendravimo galimybės.
43. Atsakovas nesutinka su ieškovės pareikštu reikalavimu, kadangi prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė: atsakovas šiuo metu niekur nedirba, turi sveikatos problemų su kojos keliu.
44. Teismo vertinimu, šuns užpuolimas iš esmės yra traumuojantis įvykis, šuns įkandimai ir dėl to patirti sveikatos sutrikdymai paprastai būna labai skausmingi, sunkiai gyja, todėl sutiktina, kad ieškovė dėl sužalojimų neabejotinai patyrė didėlį skausmą, neigiamus išgyvenimus, stresą. Ieškovės sužalojimai gijo tris mėnesius (buvo nustatytas nedarbingumas nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2022 m. vasario 7 d.), net ir po to ieškovė jautė neigiamus sveikatos padarinius – ieškovei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Žaizdos gijimo laikotarpiu ieškovė jautė fizinį skausmą, ir dabar, kaip nurodė ieškovė, yra jaučiamas skausmas bei diskomfortas – koja tinsta, yra likęs randas.
45. Visgi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, be kita ko, turi atsižvelgti ir į už žalą atsakingo asmens (atsakovo) turtinę padėtį. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus 5-ojo skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovas nuo 2024 m. sausio 24 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. raštu dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad atsakovas šiuo metu jokių išmokų negauna. 2024 m. gegužės 29 d. išrašo iš Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos Nr. 324065283 duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonės „Volkswagen Golf“ ir „Volvo S60“. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, jis transporto priemonę „Volkswagen Golf“ pardavė už 500,00 Eur ir šiuo metu turi vieną transporto priemonę „Volvo S60“. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2024 m. gegužės 30 d. išrašo apie asmens turtą duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovo pateikti 2018 m. radiologinių tyrimų vertinimai yra atlikti prieš penkerius metus iki civilinės bylos iškėlimo, todėl yra nebeaktualūs. Per nurodytą laikotarpį atsakovo sveikata galėjo pagerėti. Taigi matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, tačiau aktualių įrodymų, kodėl atsakovas negali dirbti, į bylą nepateikta.
46. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius, suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
47. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, atsakovo turtinę padėti, į tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti, įvertinus ieškovės patirtus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, įvertinus tai, kad ieškovė galimai jaus sveikatos sutrikdymo pasekmes visą gyvenimą, teismo vertinimu, teisingas, protingas ir proporcingas neturinės žalos dydis gali būti vertinamas 1 500,00 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.
Dėl procesinių palūkanų
48. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės prašymu, tačiau jokių nesutikimo argumentų nenurodė.
49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 988,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600,00 Eur išlaidos už ieškinio parengimą, 100,00 Eur išlaidos už patikslinto ieškinio parengimą, 300,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjos pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300,00 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 150,00 Eur išlaidos už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 200,00 Eur išlaidos už prašymų parengimą ir advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdžiuose. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatų padėjėjų teisinėms paslaugoms atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis).
51. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (31 proc.), atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistinos 310,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovės priteistinos 448,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
52. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Remiantis CPK 96 straipsnio 3 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju už pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 363,00 Eur. Ieškinį tenkinus 31 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistinas atitinkamo dydžio žyminis mokestis, t. y. 113,00 Eur žyminis mokestis.
53. Teismas byloje patyrė 17,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios atitinkamai paskirstytinos šalims. Ieškinį atmetus 69 proc., iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 11,79 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus 31 proc. iš atsakovo valstybės naudai tūrėtų būti priteistos 5,29 Eur bylinėjimosi išlaidos, tačiau minėtos išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo K. G. (K. G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 488,28 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 28 ct) turtinę žalą, 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 988,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 310,00 Eur (trijų šimtų dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovo K. G. (K. G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai iš ieškovės R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 448,50 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo K. G. (K. G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 113,00 Eur (vieno šimto trylikos eurų 00 ct) žyminį mokestį (žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 11,79 Eur (vienuolikos eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.