Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Internetiniai sprendimai bendrijoms“ dėl kilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

3. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir juos turinčius pagrįsti argumentus.

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. Byloje nėra ginčo ir tą patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė M. J. 2019 m. balandžio 24 d. su atsakove UAB „Internetiniai sprendimai bendrijoms“ sudarė Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią iš atsakovės įsigijo automobilį C. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8). Ieškovės paaiškinimai, liudytojų D. B. (ieškovės partnerio) ir E. B. (mažosios bendrijos „Lokalas“ vadovo, turinčio mechaniko išsilavinimą ir užsiimančio automobilių remonto veikla) parodymai patvirtina, kad kitą dieną po to, kai įsigijo nurodytą automobilį, ieškovė atliko automobilio remontą – pakeitė sankabos komplektą, smagratį, sankabos išminamąjį guolį. Už šiuos remonto darbus juos atlikusiai mažajai bendrijai „Lokalas“ ieškovė sumokėjo 941 Eur (b. l. 9, 10). Būtent šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kaip įsigyto daikto trūkumų ištaisymo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

5. Įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, taip pat atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsikirtimus, galima teigti, kad byloje esminis klausimas – ar ieškovė, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo ar negalėjo nežinoti apie tai, jog automobilio sankaba ir smagratis yra susidėvėję. Tai yra įrodymų vertinimo klausimas.

6. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu (CPK 12 ir 13 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

7. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko pasyvią gynybinę taktiką – pateikė tik atsiliepimą į ieškinį, įrodymų, kurie galėtų pagrįsti atsiliepime išdėstytus atsikirtimus ar paneigti ieškinyje suformuluotus argumentus, neteikė, bylą prašė nagrinėti įmonės atstovams nedalyvaujant. Nutarusi nuo ieškovės pareikšto reikalavimo gintis tokiu būdu, atsakovė kartu prisiėmė ir su tuo susijusią riziką (pvz., kad nepateikus priešingų įrodymų, ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pripažintos pagrįstomis). Įrodymų vertinimo aspektu reikšminga ir ieškovės pasirinkta pareikštų reikalavimų įrodinėjimo taktika, teismo posėdyje tikslinant ieškinio faktinį pagrindą turėjusias apibrėžti faktines aplinkybes.

8. Aplinkybė, kad automobilio remonto darbai buvo atlikti netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai sudaro pagrindą konstatuoti, jog sankaba ir smagratis buvo sugedę prieš ieškovei įsigyjant automobilį. Tiek ieškovė, tiek liudytojas D. B., dalyvavęs apžiūrint automobilį ir sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, teismo posėdyje patvirtino, kad, išbandant automobilį, jautėsi neįprastas laisvumas (2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 32 sek. – 7 min. 54 min.; 23 min. 38 sek. – 24 min 5 sek.). Tai, kad sankabos gedimas nebuvo staigus, patvirtino ir liudytojas E. B., nurodęs, kad smagratis buvo susidėjęs ir tai turėjo įvykdyti ne iškart, o palaipsniui (2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 45 sek. – 37 min. 58 sek.). Šio liudytojo parodymai, be kita ko, leidžia pritarti ieškovės pozicijai, kad su sugedusia sankaba iš atsakovės įsigyto automobilio ji nebūtų galėjusi tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį (krovinių vežimui). Įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teiginius, kad, atsižvelgiant į gedimo pobūdį, turėjo būti pakeistas ne tik sankabos komplektas, bet ir smagratis, išminamasis guolis, atsakovė nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti vieną iš įmonės atsikirtimų, kad ginčo remonto darbų kaina yra akivaizdžiai per didelė (CPK 178 straipsnis).

9. Taigi byloje nustatyta, kad sankabos ir smagračio defektai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovei, juos buvo būtina pašalinti siekiant automobilį tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį, o defektų remonto išlaidos sudarė 941 Eur.

10. Ieškovės paaiškinimai ir liudytojo D. B. parodymai patvirtina, kad, prieš perkant automobilį, jie abu jį apžiūrėjo, o liudytojas ir išbandė. Kaip paminėta, ieškovė ir D. B. taip pat patvirtino, kad važiuojant automobiliu jautėsi neįprastas laisvumas. Pagal ieškovės ir liudytojo versiją, atsakovės vadovas patikino, kad garsai yra susidėvėjusio variklio pagalvės pasekmė. Į servisą dėl automobilio techninės būklės patikros ieškovė nesikreipė. Liudytojas D. B., be kita ko, parodė, kad apsitarė su ieškove ir automobilį nusprendė pirkti, įvertinę, jog gali reikėti keisti variklio pagalvę (2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 38 sek. – 24 min 5 sek.). Šiuo aspektu ieškovės pozicija yra nenuosekli, nes tiek ieškinyje, tiek 2019 m. gegužės 3 d. Reikalavime dėl nuostolių atlyginimo tokios aplinkybės nebuvo nurodytos (b. l. 11–14).

11. Pirkimo–pardavimo sutarties skiltyje „Transporto priemonės trūkumai“ pažymėtos grafos, kad automobilio privalomoji techninė apžiūra negalioja, taip pat grafos, kad trūkumų turi šios automobilio sistemos: stabdžių, vairuotojų ir keleivių saugos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, dujų išmetimo, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų (b. l. 7). Iš sutarties teksto aišku, kad nurodyti žymėjimai atlikti ne ranka, o kompiuteriu. Ieškovė paaiškino, kad sutartį išspausdino ir padavė pasirašyti atsakovės vadovas, ji pretenzijų dėl sutartyje atliktų įrašų nereiškė, nes neatkreipė į juos dėmesio.

12. Patikrinti nurodytų ieškovės teiginių pagrįstumą objektyviai neįmanoma – bylos šalių pozicijos šiuo aspektu yra skirtingos. Dėl to yra reikšmingos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnio 1 ir 4 punktuose. Nagrinėjamu atveju yra aktualios dvi versijos. Viena vertus, jeigu ginčo automobilis iš tiesų turėjo eilę trūkumų, kurie pažymėti sutartyje, akivaizdu, kad tai pagrindžia atsakovės atsikirtimą, jog automobilis neturėjo galiojančios techninės apžiūros ir jo techninė būklė nebuvo gera. Kita vertus, jeigu automobilio atskirų sistemų trūkumai pirkimo–pardavimo sutartyje paminėti tik formaliai – ką iš esmės akcentuoja ieškovė, realiai buvęs sankabos sistemos gedimas nėra atskirai aptartas ir išskirtas. Dėl to, kuriai iš šių versijų turėtų būti teikiamas prioritetas, bus pasisakyta toliau. Fakto, kad pirkimo metu automobilis neturėjo galiojančios techninės apžiūros, ieškovė neneigia.

13. Pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto automobilio kokybės trūkumus taikymo klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 23, 24 ir 26 punktai):

13.1. nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis);

13.2. pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs;

13.3. kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

14. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje yra išskirta, kad tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 21 punktas; 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018 33 punktas).

15. Kaip jau pasisakyta, teismo posėdyje liudytojas D. B. patvirtino, kad, išbandęs automobilį, pajautė variklio laisvumą. Antra, priešingai nei nurodė ieškinio 4 punkte, teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad neįprastas garsas iš variklio skyriaus pasigirdo iškart po to, kai buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. vos tik pradėjus automobiliu važiuoti (2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 22 sek. – 8 min. 36 sek; 10 min. 34 sek. – 10 min. 44 sek.). Tą pačią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. B.. Be to, jis parodė, kad, kai išgirdo keistus garsus, susitarė su atsakove, jog patikrins automobilį servise ir tuomet spręs dėl remonto išlaidų apmokėjimo, tačiau atsakovė vėliau atsisakė bendradarbiauti (2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 35 sek. – 25 min. 36 sek.; 27 min. 54 sek. – 28 min. 19 sek.). Kaip nurodyta šio sprendimo 8 punkte, automobilio remontą atlikęs E. B. parodė, kad pagal sklidusių garsų pobūdį ir intensyvumą buvo aišku, jog smagratis yra pilnai susidėvėjęs ir tai įvyko ne iškart, o palaipsniui.

16. Taigi iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų aišku, kad iš variklio skyriaus neįprastas garsas pasigirdo ne kitą dieną po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, bet vėliausiai iškart po automobilio įsigijimo. Šio sprendimo 10 punkte jau pasisakyta, kad teismo posėdyje liudytojas D. B. taip pat nurodė, jog, išbandęs automobilį, jautė keistą laisvumą, tačiau apsitarė su ieškove ir automobilį nusprendė pirkti, be kita ko, įvertinę, jog gali reikėti atlikti papildomus remonto darbus. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad ieškovė, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, turėjo žinoti, jog automobilis turi ir kitų trūkumų, o ne tik kėbulo defektus ir susidėvėjusius atraminius guolius, ir jai buvo priimtina, jog tinkamam automobilio veikimui gali prireikti papildomų išlaidų (CPK 185 straipsnis). Papildomai įvertinus ieškovės pozicijos, išdėstytos ieškinyje ir išsakytos teismo posėdyje, dėl įvykių eigos prieštaravimus, darytina išvada, kad ieškovei, kaip naudoto daikto pirkėjo, iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo būti aišku, jog automobilis turi trūkumų, o šių pašalinimui gali prireikti papildomų išlaidų. Tikėtina ieškovės klaida dėl remonto kainos negali būti kvalifikuojama kaip pakankama priežastis konstatuoti, kad atsakovė nuslėpė nuo ieškovės reikšmingą informaciją apie automobilio techninę būklę ar šiuo aspektu ieškovę suklaidino.

17. Antra vertus, negalima ignoruoti ir to, kad tiek ieškovė, tiek liudytojas D. B. patvirtino, kad iš pradžių jautėsi neįprastas variklio laisvumas, o netrukus pasigirdo ir keisti garsai. Taigi automobilio techninės būklės trūkumai buvo jaučiami ir specialiųjų žinių neturėjusiam liudytojui D. B.. Nors ir negalima daryti išvados, kad ieškovei, prieš sudarant ginčo sandorį, turėjo būti aiškus konkretus automobilio gedimo pobūdis, tačiau akivaizdu, jog ieškovė turėjo suvokti, kad automobilio techninė būklė yra tokia, jog yra būtina atlikti papildomus remonto darbus. Būtent šiuo ginčo aspektu reikšmingomis tampa ir aplinkybės, kad automobilis neturėjo galiojančios techninės apžiūros, o pirkimo–pardavimo sutartyje buvo pažymėta, jog automobilis turi eilę trūkumų. Sutartis buvo pasirašyta pagal standartinę formą, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai išskirtos visos skiltys, įskaitant trūkumų, visi sutarties elementai suformuluoti aiškiai ir tiksliai. Jeigu sutartį iš tiesų užpildė ir atspausdino atsakovė, tai nepaaiškina ieškovės veiksmų ją pasirašant be jokių pastabų – rūpestingam ir apdairiam asmeniui objektyviai turėjo užkliūti sutarties tekste atlikti žymėjimai, o kartu ir jais perteikiama informacija. Taigi aplinkybė, kad sutarties sąlygas tikėtina, jog parengė atsakovė, negali lemti išvados, jog ieškovė pagal savo amžių ir išsilavinimą negalėjo suprasti pasirašomo teksto prasmės.

18. Vertinant vėlesnius ieškovės veiksmus, pridurtina, kad remonto darbai atlikti ir ieškovė juos apmokėjo tą pačią dieną, kai buvo nustatytas gedimų pobūdis. Tokia veiksmų eiga paneigia liudytojo D. B. parodymus, kad su atsakove siekta derinti kilusį nesutarimą dėl remonto išlaidų paskirstymo.

19. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, spręstina, kad ieškovė, įsigydama automobilį, veikė nepakankamai rūpestingai, nes pagal sandorio sudarymo aplinkybes turėjo žinoti, jog automobilis turi trūkumų, dėl kurių gali netrukus sugesti. Tai, kad ieškovė galbūt suklydo dėl remonto išlaidų dydžio, negali būti kvalifikuojama kaip objektyvi klaida dėl perkamo daikto kokybės ar kaip atsakovės pareigos garantuoti daikto kokybę pažeidimas. Dėl to ieškovės pareikšti reikalavimai netenkinami.

20. Netenkinus ieškinio reikalavimų, į valstybės biudžetą iš ieškovės priteisiamas 10,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. J. į valstybės biudžetą 10,31 Eur (dešimties eurų ir 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.