Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios ieškovės akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei I. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pačios skolos dydžio neginčijo, tačiau teigė, kad reikalavimo perleidimo sutartis pateikta netinkamai (dalimis), priedas nepasirašytas, pranešimas siųstas ne jos faktiniu gyvenamosios vietos adresu, nurodytu sutartyje, o deklaruotu, nors ji ten jau daug metų negyvena. Mano, kad delspinigiai iš jos neturėtų būti priteisti, nes ji nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą. Atstovavimo išlaidos taip pat nepriteistinos, nes iš patiektų įrodymų negalima suprasti, ar jos patirtos nagrinėjamoje byloje, kiek jų patirta joje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Bigbank AS filialas ir atsakovė I. J. 2010-10-11 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1000772/16pa, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 2 751,39 Eur kreditas, kurį atsakovė, mokėdama sutartas įmokas kas mėnesį, turėjo grąžinti kreditoriui iki 2015-10-15 (el.b.l. 18-21). Atsakovė neginčijo, kad įmokas mokėti vėlavo, dėl ko 2013-05-13 buvo sudarytas susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo per 6 mėnesius (el.b.l. 76). Nepaisant to, įmokos nebuvo sumokėtos laiku. Jas atsakovė nurodė mokėjusi iki 2017-11-17, tačiau remiantis jos pačios pateiktu sąskaitos išrašu, iki 2017-03-31 (el.b.l. 66-68). Bigbank AS pateikė jai rašytinį pranešimą apie skolą, kuriame nurodė, kad įsiskolinimas (be delspinigių) sudaro 2 393,70 Eur (el.b.l. 72). Teismo posėdžio metu atsakovė neginčijo, kad panaši skolos suma yra išlikusi ir šiuo metu. Darytina išvada, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 383,73 Eur skolos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1000772/16pa yra pagrįstas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018-06-17 pradinis kreditorius Bigbank AS ir ieškovė sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės skolą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1000772/16pa (el.b.l. 15-17, 29). Nors atsakovė kėlė abejones dėl perleidimo dalyko su ieškiniu pateikus dalį sutarties, visgi teismui pateikta sutarties dalis, ypač jos priedas, leidžia suprasti, kad perleistas reikalavimas į būtent atsakovės 2 393,70 Eur skolą pagal aukščiau nurodytą vartojimo kredito sutartį, o priedo prie jo kopija pasirašyta elektroniniu parašu įgaliotos ieškovės atstovės. Ieškovė baigus bylos nagrinėjimą pateikė ir išsamesnę reikalavimo perleidimo sutarties kopiją, visgi ji iš esmės jokių naujų reikšmingų duomenų nesuteikia, todėl laikytina, kad pakankama ieškinio reikalavimų išsprendimui yra ir pateiktoji su ieškiniu (dalies duomenų, neaktualių ieškinio nagrinėjimui, uždengimas nelaikytinas dokumento trūkumu). Teismo vertinimu, byloje esanti reikalavimo perleidimo sutartis su priedu pagrindžia ieškovės teisę į atsakovės skolą.

CK 1.109 str. 1 d. numato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal šio straipsnio 7 d. skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą 2018-07-31 pranešimą skolininkei dėl reikalavimo perleidimo, kuriame nurodė atsakovės adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius (el.b.l. 26). Ji paaiškino, kad pranešimą išsiuntė 2017-07-31 paprastu laišku tuo metu žinomu atsakovės deklaruotu adresu (el.b.l. 46-47). Visgi atsakovės sudarytoje vartojimo kredito sutartyje Nr. 1000772/16pa nurodytas kitoks atsakovės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį ieškovė nurodė ir pateikdama ieškinį. Be to, vartojimo kredito sutarties 9.2. p. numato, kad visi su sutartimi susiję susirašinėjimai, pranešimai turi būti rašytinės formos, nebent sutartyje numatyta kitaip. Rašytiniai pranešimai laikomi gautais suėjus 3 (trijų) dienų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo registruotu laišku iš pašto dienos ir tais kontaktiniais duomenimis, kurie nurodyti sutartyje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik pranešimą siuntė paprastu (ne registruotu) laišku, bet ir ne sutartyje nurodytu atsakovės kontaktiniu adresu, todėl atsakovei neigiant gavus pranešimą ir nesant jokių įteikimą patvirtinančių įrodymų, laikytina, kad ieškovė neįrodė tinkamai paštu įteikusi atsakovei pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Visgi kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovei pareiškus ieškinį su priedais, prie kurio yra tiek pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą, tiek reikalavimo teisės perleidimo sutartis, ir juos atsakovei faktiškai įteikus, laikytina, kad atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą informuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteisiama iš atsakovės 2 383,73 Eur skola.

Vartojimo kredito sutarties Nr. 1000772/16pa 6.1. p. numato kredito davėjo teisę reikalauti iš kredito gavėjos 0,5 proc. dydžio delspinigių, tačiau pagal CK 1.109 str. 7 d. teisę skaičiuoti delspinigius ieškovė įgijo tik po tinkamo informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą. Kadangi ji šią pareigą siųsdama pranešimą atliko netinkamai ir tinkamu įteikimu laikomas reikalavimo pareiškimas teismo tvarka, teismas reikalavimą priteisti 157,30 Eur delspinigių atmeta.

CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 383,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 53,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos. Nors ji prašė priteisti ir 157,30 Eur atstovavimo išlaidas, tačiau jų tinkamai nepagrindė, nes iš pateikto bendro 2 516,80 Eur mokėjimo pavedimo (el.b.l. 30) negalima nustatyti, ar šios išlaidos patirtos nagrinėjamoje byloje ir jei taip, tai kiek jų susiję būtent su šia byla.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,79 Eur) nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 270, 275, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 383,73 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 73 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 383,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto rajono apylinkės teismą.