- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2-258-196/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02110-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- Ginto Vaičėno įmonės „Šoklys“
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ginto Vaičėno įmonės „Šoklys“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-940-124/2014 pagal ieškovo Ginto Vaičėno įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pakeleiviai“ ir A. K. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi, patenkinus UAB „Pakeleiviai“ administracijos vadovės A. K. pareiškimą, šiai bendrovei iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB ,,Atveika“. Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi UAB „Pakeleiviai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr.B2-503-124/2014 (Nr.B2-288-124/2015)).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš pirmojo atsakovo BUAB „Pakeleiviai“ 5 760,00 Lt skolą už parduotus naftos produktus-dizelino kurą, taip pat patikslintu ieškiniu šią sumą prašė priteisti subsidiariai iš atsakovės A. K., kuri buvo vienintelė BUAB „Pakeleiviai“ akcininkė ir vadovė. Ieškovas, bankrutavusios įmonės kreditorius, pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo įmonės vadovei bei dalyvei - akcininkei atsakovei A. K., laikydamas, kad žala kreditoriui atsirado dėl šio asmens neteisėtų, tyčinių veiksmų, dėl ko prašo subsidiariai priteisti 5 760,00 Lt žalą. Ieškovas nesutinka reikšti netiesioginio ieškinio.
BUAB „Pakeleiviai“ prašė nutraukti bylą įmonės atžvilgiu, pašalinti iš atsakovų įmonę, nes ji ieškovą įtraukė į kreditorius ieškinio sumai. Nurodė, kad ieškovas ignoravo savo teisę tapti kreditoriumi, neteikė reikalavimo bankroto administratoriui, nors apie bankroto bylos iškėlimą bei teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus jam buvo pranešta savalaikiai. Nurodė, kad nors turtas pagal likutinę vertę yra įvertintas 340 950,00 Lt, tačiau faktiškai yra žymiai didesnis, yra pardavinėjamas už 870 000,00 Lt, šiuo metu nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai yra 1 141 519,20 Lt..
Atsakovė A. K. pateikė prašymą stabdyti bylą iki bus išnagrinėta BUAB „Pakeleiviai“ bankroto byla, nes neužbaigus bankroto bylos, nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio. Nurodė, kad sutinka su bylos nutraukimu atsakovo BUAB „Pakeleiviai“ atžvilgiu. Nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes šiuo atveju ieškovas galėjo reikšti tik netiesioginį ieškinį visų kreditorių naudai.
Parengiamajame posėdyje ieškovas pateikė atsisakymą nuo ieškinio pirmajam atsakovui BUAB „Pakeleiviai“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą, kuriuo šis atsiėmė ieškinio reikalavimą BUAB „Palink“ atžvilgiu, ir bylą šioje dalyje nutraukė, BUAB „Pakeleiviai“ įtraukė šioje byloje trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje ir iki įsiteisės teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-503-124/2014 (Nr.B2-288-124/2015) dėl BUAB „Pakeleiviai“ pabaigos, civilinę bylą Nr.2-940-124/2014 sustabdė.
Teismas sprendė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik po to, kai paaiškės, ar yra pagrįsti ieškovo pareikšti finansiniai reikalavimai UAB „Pakeleiviai“ bankroto byloje, ir kokia apimtimi jie bus patenkinti iš šios bendrovės turto (CPK 163 str. 3 p.).
Teismas nustatė, kad BUAB ,,Pakeleiviai” bankroto procesas nėra baigtas. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtintas ieškovo 5760,00 Lt kreditorinis reikalavimas bankroto byloje Nr.B2-503-124/2014. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja bylos sustabdymo pagrindai, iki kol bus priimtas sprendimas dėl BUAB „Pakeleiviai“ pabaigos, nes nebus galima nustatyti ieškovui padarytos žalos fakto, nei jo dydžio. Šias išvadas teismas grindė įmonės bankroto administratoriaus ataskaitos bei paaiškinimų teisme duomenimis, iš kurių matyti (129 -136 b. l.), kad bankroto byloje yra patvirtinti 1 148 559,72 Lt finansiniai reikalavimai. Materialų bendrovės turtą sudaro nekilnojamas (pastatas, žemės sklypas), kuris šiuo metu įvertintas 870 000,00 Lt suma ir šia verte yra pardavinėjamas iš antrųjų varžytinių. Šis turtas įkeistas bankui, kurio tenkintini kreditoriniai reikalavimai sudaro skola 773 715,32 Lt ir 6 499,43 Lt palūkanos (kurios yra trečios eilės kreditorinis reikalavimas). Pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai 9 318,79 Lt, antros eilės - 64 667,46 Lt. Taip pat įmonė turi trumpalaikio turto už 5 306,14 Lt. Tokiu būdu gali būti iš dalies tenkinami ir III eilės kreditorių reikalavimai, o ieškovas yra III eilės kreditorius, tačiau kokia dalimi jie bus tenkinami, teismas negalės nustatyti iki kol neparduotas įmonės materialusis turtas ir nerealizuotos reikalavimo teisės. Teismas sutiko su ieškovu, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio, nagrinėjamas ieškinys pareikštas atsakovės atžvilgiu, išieškojimą vykdant kartu su skolininku BUAB „Pakeleiviai“, tačiau priešingai nei mano ieškovas, esant paminėtiems duomenims apie bankroto eigą, tik BUAB „Pakeleiviai“ bankroto procedūrų metu galima nustatyti kokia apimtimi kreditorių reikalavimai bus patenkinti. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje negali nustatyti, iki kol nebus priimtas sprendimas dėl BUAB „Pakeleiviai“ pabaigos, todėl sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovas Ginto Vaičėno įmonė „Šoklys“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas be pagrindo nesirėmė teismų praktikos pavyzdžiais, kai bankroto bylos nagrinėjimo faktas netrukdo savarankiškai nustatyti nagrinėjamoje byloje reikalaujamos priteisti žalos faktą bei dydį. Teismo išvada, kad iki bus priimtas sprendimas dėl BUAB „Pakeleiviai“ pabaigos, nėra galima nagrinėjamoje byloje nustatyti ieškovui padarytos žalos fakto, jos dydžio yra neteisinga.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą tretysis asmuo BUAB „Pakeleiviai“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės veikoje nėra kaltės ar tyčinių veiksmų, o neužbaigus bankroto bylos ir nerealizavus trečiojo asmens turto, nėra aišku ar ieškovo reikalavimas nebus patenkintas.
Atsakovė atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismas, tenkindamas atsakovės prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas dėl BUAB „Pakeleiviai“ pabaigos, tinkamai taikė teisės normas ir vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Šios apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 329 str., 330 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, jog CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, o negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012, etc.).
Remdamasis nagrinėjamos bylos, o taip pat teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kurie užfiksuoti procesiniuose dokumentuose Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje trečiojo asmens bankroto byloje, teismas sprendžia, kad, priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė esmines, t. y. būtent šios bylos aplinkybių kontekste nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbias, faktines aplinkybes, teisingai nustatė taikytinas proceso bei materialiosios teisės normas, jas aiškino, taikė ir pagrįstai bylą sustabdė (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo procesiniuose sprendimuose, be kita ko, taip pat ir tuose, kuriais remiasi apeliantas, kalbant apie vienodos teismų praktikos formavimą/aiškinimą/taikymą, yra nuolatos pabrėžiama, kad esminę reikšmę šiais klausimais turi kiekvienoje byloje nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios apibūdina būtent tos bylos ratio decidendi, kad vadovaujantis šia nuostata sprendžiama dėl teismų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.). Turėdamas omenyje šią taisyklę, teismas dar kartą pažymi pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje atskleistas esmines faktines aplinkybes, lemiančias CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymą: apeliantas, kaip BUAB „Pakeleiviai“ kreditorius, ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, yra pareiškę šios bendrovės akcininkei, kuri buvo ir bendrovės administracijos vadovė (CK 2.50 str. 3 d., 6.253 str.); apeliantas teigia, kad bankrutuojanti bendrovė negalės įvykdyti jo finansinio reikalavimo ir tokioje padėtyje atsidūrė dėl neteisėtų bei nesąžiningų jos akcininkės veiksmų / neveikimo; kad atsakovė, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, sudarė sandorį su ieškovu žinodama, kad nebegalės su juo atsiskaityti, o tai įrodo atsakovės nesąžiningumą. Iš ieškovo procesinių dokumentų turinio seka, jog remiamasi atsakovės nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str.), tvirtinama, kad sandoris, su kurių sudarymu siejamas žalos atsiradimas sudarytas esant interesų konfliktui (CK 2.135 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, o taip pat turint omenyje susiklosčiusią teismų praktiką dėl juridinio asmens dalyvių atsakomybės, kildinamos ne tik iš neteisėtų veiksmų, kurie nagrinėjamame ieškininiame pareiškime yra įvardinti, kaip nesąžiningumo prezumpcijos sudėtis, bet taip pat iš neteisėto veikimo / neveikimo strategiškai vadovaujant bendrovei, teismas, tokiu būdu iš esmės preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, padarė teisingą išvadą, kad trečiąja eile tenkintini kreditorių, be kita ko ir ieškovo, reikalavimai gali būti tenkinami tik iš dalies, ir tik pardavus materialųjį turtą ir nerealizuotas reikalavimo teises bus nustatyta – kokia dalimi, todėl šioje byloje tik tuomet bus galima spręsti, be kita ko, taip pat ir dėl vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės veiksmais ieškovui padarytos žalos dydžio (CK 6.245 str. 5 d., CPK 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo, teisingai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, pateiktais išaiškinimais, kai iš esmės sutampant faktinėms bylos aplinkybėms yra nurodyta, jog toks ieškinys iki bankrutuojančios įmonės pabaigos negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, nes neužbaigus bankroto bylos, be kita ko, nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio (CPK 163 str. 3 p.).
Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.