Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1448 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bauda už tai, kad jis nevykdė Kauno apygardos teismo 2016-05-03 nutarties sušaukti iki 2016-06-15 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti svarstomas klausimas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, tokiais veiksmais A. B. pažeidė kreditoriaus K. A. teises.Apeliaciniame skunde A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikinti ir pareiškėjo K. A. skundo netenkinti, kadangi nutarimas yra neteisėtas, nes nei civilinėje byloje, nei administracinėje byloje nebuvo nustatyta, kada, veiksmai (neveikimas) siejami su tuo, kad galimai nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas, buvo ar galėjo būti atlikti, t. y. teismas, spręsdamas administracinės atsakomybės klausimą ir taikydamas administracinę atsakomybę - baudą, iš principo ją paskyrė už su galimu pažeidimu visiškai nesusijusius veiksmus ar neveikimą. ATPK nenumato atsakomybės už abstrakčius pažeidimus, nuo kurių net negalima apsiginti, nes nėra konkretūs. Kauno apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Skunde A. B. nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų aišku, jog 2016-06-15 bankroto administratorius pateikė Kauno apygardos teismui prašymą atstatydinti bankroto administratorių ir nurodė priežastis dėl ko bankroto procedūros tapo neįmanomos, tame tarpe ir kreditorių susirinkimo sušaukimas. Todėl administratoriaus veiksmuose nėra ATPK 9 str. išvardintų administracinei atsakomybei reikalingų požymių t. y. nėra priešingo teisei kalto (tyčinio arba neatsargaus) veikimo arba neveikimo. Nesant šių požymių, A. B. nuomone, administracinė atsakomybė negali būti taikoma už Kauno apygardos teismo 2016-05-03 nutarties nevykdymą. Bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai vykdė Kauno apygardos teismo 2016-05-03 nutartį, tai pagrindžia iš Kauno apygardos teismo gauta pažyma, kurios esmė yra ta, kad bankroto administratoriui nėra paskirta jokia nuobauda už minėtos nutarties netinkamą vykdymą, taip pat tai pagrindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-15 d. prašymas Kauno apygardos teismui dėl administratoriaus atstatydinimo (pateiktas nepraleidžiant terminų nustatytų 2016-05-03 Kauno apygardos teismo nutartimi), kuriuo iš esmės sprendė su šia Kauno apygardos teismo nutartimi susijusius teismo pavedimus t. y. nurodė priežastis, dėl kurių nėra įmanomas bankroto procedūrų tolimesnis vedimas bei prašė teismo atstatydinti bankroto administratorių.Skunde teigiama, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už susirinkimo nesušaukimą, teismas kaip įrodymą vardija priežastis t. y. nurodo aplinkybes visiškai nesusijusias su tuo pažeidimu (nesutampa nei laike nei erdvėje). Vertinama niekuo nepagrįstų aplinkybių visuma, abstrakčiai nurodant kažko tai neorganizavimą, įvardinant priežastis nesusijusias su galimai padarytu pažeidimu. Apelianto teigimu, nėra aišku, kaip nurodomos aplinkybės susijusios su susirinkimo sušaukimu, t. y. su galimai netinkamu 2016-05-03 Kauno apygardos teismo nutarties vykdymu. Skunde nurodoma, jog skundžiamu nutarimu Kauno apylinkės teismas pažeidė ATPK 9 str. keliamus reikalavimus administraciniam teisės pažeidimui identifikuoti bei esminius principus dėl administracinės atsakomybės, teigiant, jog administratorius nepraleisdamas terminų, pateikė teismui atsistatydinimo prašymą, nurodydamas priežastis. Pareiškėjo K. A. atstovės advokatės D. A. atsiliepime prašoma A. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą bei atlyginti K. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, nustatė visas baudos skyrimo sąlygas – t. y., kad 1) Kauno apygardos teismo 2016-05-03 nutartimi A. B. buvo įpareigotas sušaukti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą iki 2016-06-15, nustatant konkrečią susirinkimo datą, organizuojant susirinkimą ir pateikiant teismui susirinkimo protokolą, 2) A. B. minėtos nutarties nevykdė, kreditorių susirinkimo nesušaukė. Taip pat atsisakė dalyvauti kreditorių iniciatyva sušauktame kreditorių susirinkime. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad apeliantas savaip interpretuoja susirinkimo sušaukimą, kas neatitinka susirinkimo sušaukimo faktinio prasmingumo. Atsiliepime taip pat pasisakoma, dėl A. B. nurodomos aplinkybės, kad administratorius Kauno apygardos teismui 2016-06-15 pateikė prašymą dėl atsistatydinimo, neįvertinat, kad buvo pateikti du prašymai, iš kurių buvo patenkintas vienas – pareiškėjo prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. apeliacinis skundas atmetamas.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1572-343/2016 A. B. buvo įpareigotas sušaukti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą iki 2016 m. birželio 15 d., įpareigojant administratorių nustatyti konkrečią kreditorių susirinkimo datą, organizuoti susirinkimą, pateikti teismui susirinkimo protokolą. Šių reikalavimų A. B. neįvykdė – t. y. neįvykdė pareigos sušaukti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą. Šie duomenys leido pirmosios instancijos teismui identifikuoti konkretų pažeidimą – kreditorių susirinkimo nesušaukimą per teismo nutartyje nurodytą terminą. Šis pažeidimas buvo padarytas neveikimu (ATPK 9 str.) ir tai nesudaro jokio pagrindo šį pažeidimą vertinti kaip abstraktų. Tuo pačiu nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad Kauno apygardos teismo 2016-05-03 nutartimi administratorius buvo įpareigotas tik sušaukti susirinkimą, bet ne suorganizuoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą. Tiek kontekstinis nutarties vertinimas, tiek teisminė praktika patvirtina, kad teismo įpareigojimas bankroto administratoriui yra būtent per nustatytą protingą ir pakankamos trukmės terminą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius apie šaukiamą susirinkimą ir organizuoti patį susirinkimą, ir kaip matyti iš teismo nutarties buvo numatyta ir susirinkimo protokolo pateikimas teismui. Be to, ir iš aplinkybių, kad nebuvo išsiųsti pranešimai apie šaukiamą susirinkimą, galima spręsti, jog ir A. B. susirinkimo sušaukimo savita interpretacija jokiu aspektu įgyvendinama nebuvo. Iš bylos duomenų matyti ir tai nurodyta Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, jog 2016-06-15 Kauno apygardos teismui buvo pateikti du prašymai. Pareiškėjas K. A. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl administratoriaus atstatydinimo bei pats administratorius A. B. pateikė prašymą dėl jo atstatydinimo. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1572-343/2016 administratoriaus prašymas dėl jo atstatydinimo buvo atmestas, o pareiškėjo prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo buvo patenkintas, padarius išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleistina iš pareigų, kadangi netinkamai administruoja BUAB „(duomenys neskelbtini)“, ignoruoja ne tik kreditorius, bet ir teismo įpareigojimus. Iš šių civilinėje byloje konstatuotų aplinkybių pagrįstai galima spręsti apie administratoriaus veikimą priešingai kreditorių interesams, atsisakymą bendradarbiauti, įpareigojimų nevykdymą, kas pagrįstai Kauno apylinkės teismui leido padaryti išvadą dėl A. B. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą. Tai, kad buvo gauta pažyma (b. l. 32), jog civilinėje byloje nebuvo paskirta nuobauda dėl teismo nutartimi skirto įpareigojimo – sušaukti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo nevykdymo, jokiu aspektu nepašalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Šie duomenys, nagrinėjamu atveju, svarbūs siekiant išvengti dvigubo nubaudimo už padarytą pažeidimą.Kauno apygardos teisme gautame atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat buvo prašoma atlyginti 701,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos atskirais, vėliau teisme gautais finansiniais dokumentais. ATPK 279 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to, šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, ATPK normose tiesiogiai nėra numatyta, jog nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Tačiau ATPK 273 straipsnyje, kuriame reglamentuojamos nukentėjusiojo teisės, numatyta, jog nukentėjusysis turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tai įvertinant, teisės normos negali būti aiškinamos atskirai vienos nuo kitų, privalu laikytis sisteminio teisės normų aiškinimo principo. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinių teisės pažeidimų kodeksas. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, nukentėjusiojo prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, išsprendžia priimdamas galutinį procesinį sprendimą ir, esant pagrįstam prašymui, jas išieško iš baudžiamojoje byloje kaltu pripažinto asmens. Vis dėlto, jei nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų nepateikia iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tai jam neužkerta kelio šį prašymą pateikti ir po bylos išnagrinėjimo, jei nukentėjusysis pateikia duomenis, pagrindžiančius, jog jis iš tiesų patyrė konkrečias išlaidas, šio klausimo išsprendimas nagrinėjamu atveju nutarimo esmės nepakeičia, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodytumas nesikeičia, taip pat nesikeičia paskirtos administracinės nuobaudos rūšis bei dydis. 2016 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas K. A. atstovės advokatės D. A. prašymas atlyginti K. A. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 701,8 Eur, kurie buvo sumokėti į advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) ir partneriai sąskaitą už advokatės D. A. suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo parengimą į A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d, nutarimo (b. l. 58-61). K. A. 701,80 Eur advokatei D. A. sumokėjo 2016 m. lapkričio 7 d. Advokatė teisines paslaugas nukentėjusiajai teikė vadovaudamasi 2015 m. rugsėjo 10 d. sudaryta atstovavimo bylose sutartimi (b. l. 5), ir aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje esančių dokumentų pakanka norint pagrįsti advokatės veikimo teisėtumą ir pinigų priėmimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį A. B. apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo, o nukentėjusiojo patirtos procesinės išlaidos priteistinos iš asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 104 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš A. B. nukentėjusiojo K. A. naudai priteisti proceso išlaidas 701, 80 Eur (septynis šimtus vieną eurą, 80 euro centų).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.