Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-2003-1003/2016

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-07-27
Bylos Nr.: 2-2003-1003/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01106-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danas Lisas
Ieškovas: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: Ž. S., A. B.
Trečiasis asmuo: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos

Civilinė byla Nr. 2-2003-1003/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01106-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.4.6; 2.6.5.2.1; 2.6.9.1; 2.6.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.6

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 27 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei, atsakovams Ž. S., A. B., nedalyvaujant trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. S., A. B. dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nepilnamečiam vaikui nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sutrikusio vystymosi kūdikių namai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktu ieškiniu atsakovams Ž. S., A. B., prašo: neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei Ž. S. ir tėvo valdžią atsakovui A. B. sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti K. S. nuolatinę globą, nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti globėjo buvimo vietoje; priteisti iš atsakovės Ž. S. išlaikymą sūnui K. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 121 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą sūnui K. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 121 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti K. S. nuolatiniu globėju ir globotiniui priklausančio turto administratoriumi Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Ieškovas paaiškino, kad atsakovai nevykdo savo pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų K. S., rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į vaiko fizinę, protinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovų pareigų savo vaikui neatlikimas daro žalingą įtaką K. S., nes vaikas negali gyventi pilnavertėje šeimoje, kurioje būtų juo visapusiškai ir deramai rūpinamasi. Ž. S. ir A. B. yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros, išlaikymo ir nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, tai rodo, jog Ž. S. ir A. B. nevykdo savo konstitucinės pareigos, todėl manytina, kad yra tikslinga neterminuotai apriboti atsakovų valdžią jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu. 2015 m. balandžio 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai pripažinti tinkamu globėju K. S.. Laikinasis globėjas tinkamai vykdo savo globėjo pareigas, sudaro visas sąlygas vaiko gyvenimui, raidai, ugdymui, rūpinasi sveikatos priežiūra. Kitų giminaičių, kurie norėtų globoti K. S., nėra.

Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovė pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad nuo 2015-04-23 K. S. nustatyta laikinoji globa, laikinu globėju ir administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Atstovė pažymėjo, kad laikinosios globos nustatymo tikslas yra grąžinti vaiką jo biologiniams tėvams, jiems įrodžius, kad gali pasirūpinti vaiko priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai per vienerių metų laikotarpį keitė gyvenamąsias vietas, nebendravo su socialiniais darbuotojais, retai lankė savo sūnų, jiems turi būti neterminuotai apribota tėvų valdžia. Abu tėvai gauna socialines pašalpas, yra darbingi, todėl prašoma priteisti išlaikymo suma iš atsakovų atitinka vaiko poreikius ir atsakovų galimybes.

Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas tikino, jog stengsis, kad vaikas grįžtų į šeimą. Nurodė, kad su vaiko motina gyvena atskirai, mano, kad tinkamos gyvenimo sąlygos gyvenant kartu su atsakove Ž. S. vaikui būtų užtikrintos, t. y. vaikas turėtų atskirą kambarį, būtų aprūpintas reikalingais daiktais. Atsakovas pažymėjo, kad jis turi nuolatinį darbą, todėl rūpintųsi vaiko išlaikymu.

Atsakovė Ž. S. posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad gali pasirūpinti savo vaiku ir jo priežiūra. Šiuo metu ji gyvena kartu su sugyventiniu, nuomojasi butą, butas tvarkingas, yra visi būtini daiktai vaiko vystymuisi. Šiuo metu ji nebeturi žalingų įpročių, nevartoja alkoholio, turi nuolatinį darbą, todėl mano, kad gali pati pasirūpinti savo vaiku ir užtikrinti jam tinkamą socialinę aplinką.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (97 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nustatyti nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą, nuolatinę gyvenamąją vietą, paskirti nuolatinį globėją ir turto administratorių, priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo matyti, kad atsakovė Ž. S. yra K. S. motina, o atsakovas A. B. yra vaiko tėvas (7 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-02-19 įsakymu Nr. A-192 atsakovų Ž. S. ir A. B. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (12 b. l.). 2015 m. kovo 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras raštu Nr. S-127 informavo ieškovą, jog atsakovė su mažamečiu vaiku persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Būstas, socialinių darbuotojų teigimu, buvo švarus, tvarkingas, buities ir gyvenimo sąlygos geros. Atsakovas liko gyventi ankstesnėje šeimos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (16 b. l.). 2015 m. balandžio 22 d. Socialinių paslaugų centro darbuotojai telefonu informavo ieškovą, kad pas atsakovę yra atvykę policijos pareigūnai, kurie alkoholio matuokliu jai nustatė 1.98 promilės girtumą (23 b. l.). Dėl nustatyto neblaivumo atsakovė negalėjo pasirūpinti savo sūnumi K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Kitų asmenų, galinčių pasirūpinti vaiku, tuo metu šeimos būste nebuvo. VTAS specialistai nedelsdami nuvyko nurodytu adresu bei nustatė, kad ir buities sąlygos mažamečiui yra netinkamos, kadangi būste buvo nešvara, netvarka, kambariuose ant lovų ir grindų mėtėsi įvairūs daiktai, viename iš kambarių ant miegamos lovos gulėjo sumesti drabužiai, kitame kambaryje, pasak socialinių darbuotojų, kur vaikas šliaužioja, ant grindų matėsi įvairių maisto likučių, vaiko kojinaičių, žaislų ir pan. VTAS specialistų apsilankymo metu bute buvo policijos pareigūnai, Socialinių paslaugų centro darbuotojos V. Milašienė, A. Marmokienė ir L. Černauskaitė, atsakovė bei mažametis K. S.. Atsakovė neneigė, kad sūnumi savarankiškai pasirūpinti negalės (24-26 b. l.). 2015 m. balandžio 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-515 K. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose adresu Vilniaus g. 303, Šiauliuose (36 b. l.). 2015 m. gruodžio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai raštu Nr. S-1008, nurodė, jog atsakovė sūnų lankė: 2015 m. balandžio mėnesį - 6, gegužės mėnesį - 9, birželio mėnesį - 4, liepos mėnesį - 4, rugpjūčio mėnesį - 7, spalio mėnesį - 3, lapkričio mėnesį - 3 kartus. Globėjo teigimu, K. S. dėl savo sveikatos būklės gali augti šeimoje, jei motina sugebės užtikrinti reikiamą vaiko sveikatos priežiūrą, saugumą (69 b. l.).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to, sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo, būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus vaiko interesams ir galiojančiam teisiniam reglamentavimui veiksmus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovams vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai vengia atlikti pareigą tinkamai rūpintis savo vaiku, nerodo pastangų ir noro lankyti vaiką, t. y. nebendrauja su socialiniais darbuotojais, retai lanko vaiką, neteikia išlaikymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

Nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo socialinių įgūdžių tinkamai pasirūpinti savo vaiku ir sukurti saugią aplinką. Vaiko motina keitė gyvenamąją vietą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apsilankymo šeimoje aktai bei 2015-04-14 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro asmens socialinių paslaugų poreikių vertinimas patvirtina, kad atsakovė Ž. S. negali suteikti tvarkingos ir švarios aplinkos, piktnaudžiavo alkoholiu (17, 19, 20-22 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų, matyti, kad po vaiko paėmimo socialiniai darbuotojai informavo ir konsultavo vaiko motiną jai rūpimais klausimais, didelis dėmesys buvo skiriamas pozityviam bendravimui su vaiku, motinystės ir tėvystės įgūdžių ugdymui bei lavinimui, žalingų įpročių atsisakymui, tačiau ryškių pokyčių atsakovė nepadarė, nelankė Pozityvios tėvystės mokymų, ne visada bendravo su socialiniais darbuotojais. Atsakovas A. B. iš esmės nesirūpina vaiko priežiūra, lanko minimaliai ir neteikia išlaikymo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės atitinka keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaiku, visa tai sudaro pagrindą riboti atsakovams tėvų valdžią jų vaiko atžvilgiu, nors atsakovai posėdžio metu išreiškė norą, kad vaiką augintų atsakovė. Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, ko šiuo metu atsakovai, nesirūpindami vaiko priežiūra, ugdymu, neatlieka.

Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

Liudytoja Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro darbuotoja A. V. – B. nurodė, kad kartu su kolege L. Č. bendravo su atsakove ir lankė ją iki vaiko paėmimo bei po jo. Pažymėjo, kad prieš vaiko paėmimą Ž. S. nesirūpino gyvenamąja patalpa, vartojo alkoholį, namuose dažnai būdavo pašaliniai asmenys, todėl buvo būtina vaiką paimti iš atsakovės gyvenamosios aplinkos. Paėmus vaiką, atsakovės elgesys pasikeitė, ji įsidarbino ir šiuo metu turi nuolatinį darbą, gauna pajamas, jau vienerius metus nekeičia gyvenamosios vietos, gyvena su sugyventiniu, namai tvarkingi, ji nebevartoja alkoholio, dalyvauja vienerių metų programoje „Torpedo“, vaiką lanko periodiškai, todėl yra galimybių, kad atsakovė galėtų ateityje tinkamai rūpintis K. S.. Liudytojos, lankiusios atsakovę ir su ja betarpiškai bendravusios, nuomone tikslinga būtų taikyti atsakovams terminuotą tėvų valdžios apribojimą. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad atsakovai periodiškai lanko sūnų, trečiojo asmens nuomone vaikas gali augti šeimoje, jei motina sugebės užtikrinti reikiamą vaiko sveikatos priežiūrą, saugumą (97 b. l.). Pažymėtina, kad abu atsakovai ketina dėti pastangas susigrąžinti vaiką, nori, kad vaikas augtų kartu su savo biologine motina jos gyvenamojoje vietoje, tvirtina, kad vaiko motina turi galimybes suteikti tinkamą gyvenamąjį plotą, o tėvas teikti tinkamą išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad po vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo atsakovė Ž. S. ne kartą teikė paaiškinimus apie gyvenamąją vietą, darbovietes, asmenį su kuriuo gyvena. Atsakovai domėjosi bylos eiga, dalyvavo teismo posėdyje. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovai nėra visiškai abejingi savo vaikui ir nori dalyvauti jo gyvenime, tai leidžia teismui daryti išvadą, jog situacija ateityje gali pasikeisti.

Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovai savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leidžia realiai tikėtis, kad tėvai galės ateityje tinkamai įgyvendinti tėvų teises ir pareigas dėl vaiko. Nors vaiko ir tėvų tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai šiuo metu nėra stiprūs, tačiau atsakovai išreiškė norą, kad vaikas augtų kartu su atsakove, o atsakovas padėtų atsakovei išlaikyti ir rūpintis vaiku, todėl teismas neturi pagrindo šiuos atsakovų ketinimus vertinti kaip nesąžiningus.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius, mano esant tikslinga terminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei Ž. S. ir tėvo valdžią atsakovui A. B. vaiko K. S. atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovai pakeis savo požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jam augti bei vystytis. Apribojus atsakovams laikinai tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformavo teisės taikymo šios kategorijos bylose taisyklę, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 str. 3 d.), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Todėl laikino tėvų valdžios apribojimo terminas nenustatytinas.

Dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Apribojus atsakovų tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (CPK 407 str.). CK 3. 248 str. 1 d. numato, jog vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą, priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. CK 3.256 str. numato, jog vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų priežiūros likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Vaiko teisių konvencijos 3 str. taip pat pabrėžia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų vaikų teisės ir teisėti interesai (CPK 491 str. 2 d.), aiškintis, kas geriausiai atitinka vaikų interesus. Išvadą, apie vaikui skirto globėjo veiklą bei globėjo pareigų atlikimą ir galimą vaiko teisių pažeidimą ar nepažeidimą, teismui leidžia daryti konkretūs pateikti faktai. Artimųjų giminaičių ar kitų asmenų, kurie pageidautų nepilnametį K. S. globoti, nėra. Globėjų K. S. globoti šeimoje arba šeimynoje šiai dienai taip pat nėra. Atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę bei kitus byloje surinktus įrodymus, K. S. nustatytina nuolatinė globa, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi skirtini Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymo kūdikių namai, atitinkantys visus globėjui keliamus reikalavimus (41-43, 53 b. l.). Nustatytina K. S. nuolatinės globos vieta Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Į bylą nepateikta argumentų, prieštaravimų, įrodymų, kad Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai negalėtų būti paskirti K. S. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi, kad ši globos įstaiga veiktų priešingai vaiko interesams.

CPK 508 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui ir turto administratoriui teismas išaiškina jo teises ir pareigas, todėl Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams išaiškintinos šios teisės ir pareigos: 1) įgyvendinti ir ginti globotinio K. S. teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu sandorius (CK 3.240 str.); 3) privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo buvimo vietos pasikeitimą (CK 3.243 str. 5 d.); 4) privalo neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė nei 1500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų), sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio ir formos, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma – kas mėnesį vaikui po 121 Eur iš kiekvieno tėvo, yra pagrįsta. Teismo vertinimu, vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, kitų prekių, mokėti už jo socialinį, kultūrinį ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į sveikatos apsaugą, o ieškovo nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai.

Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė Ž. S. dirba nuo 2016 m. kovo mėnesio, kas mėnesį gauną išmoką vaikui ir šalpos pensiją neįgaliajam, atsakovės pajamos kas mėnesį sudaro apie 400 Eur. Atsakovas A. B. taip pat dirba, gauna darbo užmokestį (138-145 b. l.). Atsakovai kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų pareigą išlaikyti, neturi. Duomenų, kad šiuo metu atsakovų turtinė padėtis žymiai skirtųsi, byloje nėra.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra lygi, be to patys atsakovai teigė, kad yra darbingi, gali teikti išlaikymą ir taip rūpintis vaiku, todėl iš atsakovės Ž. S. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. S. po 121 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. vasario 3 d. iki vaiko pilnametystės; iš atsakovo A. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. S. po 121 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. vasario 3 d. iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtini Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai (CK 3.202 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje už neturtinį reikalavimą apriboti tėvų valdžią mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis (reikalavimai, nustatyti nuolatinę globą, gyvenamąją vietą ir paskirti nuolatinį globėją ir turto administratorių yra išvestiniai reikalavimai, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinami) išieškomas lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų mokėtinas 88 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis, t. y. po 44 Eur iš kiekvieno atsakovo. Iš viso iš atsakovės Ž. S. priteistinas 64,50 Eur žyminis mokestis, iš atsakovo A. B. – 64,50 Eur žyminis mokestis.

Iš atsakovų priteistinos 1 Eur pašto išlaidos valstybei yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina 3 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, jos iš atsakovų valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, juridinio asmens kodas 190522935, buveinė Vilniaus g. 303, Šiauliuose, K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju ir vaikui priklausančio turto administratoriumi.

Nustatyti K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) globos vietą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Priteisti iš Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-02-03) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-02-03) iki vaiko pilnametystės.

Pavesti globėjui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams, juridinio asmens kodas 190522935, tvarkyti uzufrukto teise globotinio K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas visas pinigines lėšas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 64,50 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 50 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 64,50 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 50 ct) žyminį mokestį.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nuolatinio globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Danas Lisas