- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- e2-1601-405/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. R. ieškinį V. R., V. R. dėl turto valdymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir V. R., V. R. priešieškinį G. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. R. ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 8644-0001-0252) tvarką pagal matininko G. Z. 2019 m. gegužės 20 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarką: 1) ieškovei paskirti valdyti ir naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis E (351 kv. m) ir F (19 kv. m); 2) abiem atsakovams bendrai valdyti ir naudotis paskirti žemės sklypo dalis, pažymėtas raidėmis B (1215 kv. m), C (138 kv. m), D (252 kv. m); 3) šalims bendrai naudotis palikti sklypo dalį, plane pažymėtą raide A (592 kv. m). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė alternatyvų naudojimosi žemės sklypu nustatymo planą, parengtą 2021 m. rugpjūčio 21 d. matininko G. Z., pagal kurį siūlė nustatyti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką: 1) ieškovei paskirti valdyti ir naudotis 420 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide E; 2) atsakovei V. R. paskirti naudotis 1274 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide F; 3) atsakovui V. R. paskirti naudotis 277 kv. m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą raide D; 4) visiems bendraturčiams paskirti bendrai naudotis sklypo dalį, plane pažymėtą raide A (292 kv. m ploto), iš kurių ieškovei G. R. ir atsakovui V. R. tenka po 55 kv. m, atsakovei V. R. – 182 kv. m; 5) visiems bendraturčiams paskirti bendrai naudotis sklypo dalį, plane pažymėtą raide C (18 kv. m ploto), kuriame kiekvienam bendraturčiui tenka po 6 kv. m; 6) atsakovams V. R. ir V. R. paskirti bendrai naudotis sklypo dalį, plane pažymėtą raide B (286 kv. m), iš kurių kiekvienam tenka po 143 kv. m.
Atsakovai V. R. ir V. R. priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko V. P. (V. P.) parengtą planą: 1) ieškovei G. R. paskirti naudotis 426 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta simboliu 2; 2) atsakovui V. R. paskirti naudotis 276 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta simboliu 5; 3) atsakovei V. R. paskirti naudotis 1272 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta simboliais 3 ir 4; 4) ieškovei G. R. ir atsakovams V. R., V. R. paskirti naudotis bendrai 292 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta simboliu 1; 5) atsakovams V. R. ir V. R. paskirti naudotis bendrai 301 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta skaičimi 6.
Ieškovės atstovė adv. J. Danišauskienė paaiškino, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Pabradės m. Bajorėlių g. 110. Šalys susitarę dėl naudojimosi namu tvarkos ir dėl to ginčo nėra, tačiau nesusitaria dėl naudojimosi žemės sklypu. Atsakovas V. R. trukdo ieškovei nuo įvažiavimui skirtos dalies ateiti iki savo įėjimo į namą, prie pat išėjimo pastatė sieną, ant keliuko, kuriuo vaikšto ieškovė, supila sniegą. Ieškovė prie ieškinio pateikė naudojimosi sklypu planą, ieškodama geresnio varianto, kad kiekvienas bendraturtis naudotųsi izoliuotomis sklypo dalimis ir būtų kuo mažiau bendrų žemės sklypo dalių, pateikė antrą alternatyvų planą, kuris, kaip mano ieškovė, labiau tinkamas, nes visiems bendraturčiams yra susisiekimas su viešuoju keliu, kiekvienam paskiriama naudotis sklypo dalis prieina prie namo dalies, kuria naudojasi bendraturtis. Naudojantis pagal alternatyvų planą, kiekvienam bendraturčiui priskiriami atskiri, vientisi, sklypai, sklypai taisyklingų formų, nėra likusių siaurų ruožų, yra įvažiavimas. Įvažiavimui skirta sklypo dalis, pažymėta raide C, palikta tik bendram įvažiavimui, iš jo ieškovė įvažiuotų į jai paskirtą naudotis sklypo dalį, o atsakovai – į jų bendrą įvažiavimą. Nuo bendro įvažiavimo ieškovė per jai naudotis paskirtą sklypo dalį, pažymėtą raide E ir geltona spalva, galėtų privažiuoti iki pat savo įėjimo į namą. Ieškovė šį patogų įvažiavimą planuoja pasidaryti savo lėšomis iki plane nurodytos laiptų aikštelės. Bendro naudojimo žemė liktų tik po namu ir apie 1 m atstumu nuo namo, taip pat bendram įvažiavimui skirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide C. Žemės sklypo dalyje, kurią ieškovė prašo jai paskirti naudotis (plane pažymėta raide E) žemė dirbama, derlinga, ji ribojasi su įvažiavimui skiriama sklypo dalimi. Ieškovė tarėsi su matininku ir matininkas nurodė, kad kitoje sklypo dalyje, išskyrus dalį, pažymėtą raide C, įrengti įvažiavimą nėra galimybių, nes tuomet bendraturčiams numatomi naudotis sklypai būtų ne vientisi ir netaisyklingų formų. Nusistovėjusi šalių naudojimosi žemės sklypu tvarka faktiškai atitinka ieškovės siūlomą antrą variantą, tik jai prašoma paskirti naudotis sklypo dalimi, esančia arčiau numatomo įvažiavimo, naudojasi atsakovai, bet, palikus šią dalį naudotis atsakovams, ieškovė lieka be išvažiavimo į viešąjį kelią. Atsakovų siūlomas ieškovei įvažiavimas netenkina ieškovės, nes siūlomas įvažiavimas iš Pušaitės g., kai tuo tarpu šalių namas priskirtas Bajorėlių g. Įvažiavimas iš Pušaitės g. sudarytų ieškovei nepatogumų, nes Pušaitės g. veda į sodų bendriją, tai žvyrkelis ir dėl to specialiosios tarnybos nerastų įvažiavimo. Be to, įvažiavus į kiemą yra įkalnė, per kurią ieškovė lengvuoju automobilių negalėtų pravažiuoti arčiau prie namo dalies, kurioje ji gyvena. Įvažiavimas iš Pušaitės g. būtų labai siauras, pas ieškovę atvažiavę asmenys negalėtų pasistatyti automobilio, nebūtų vietos apsisukti, o įkalnės nukasimas daug kainuotų, todėl, nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą, ieškovė negalėtų privažiuoti prie įėjimo į savo namo dalį. Šalys naudojasi žemės sklypu pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką nuo 2011 m. vasaros, kai ieškovė apsigyveno tėvų namuose, priėmusi tėvo palikimą. Atsakovai nuolat pažeidžia nusistovėjusią tvarką, norėdami ieškovei uždrausti naudotis bendru įvažiavimu į namų teritoriją ir bendrą kiemą, kuriame gali būti statomas automobilis. Atsakovas nori patogiai, prie pat savo įėjimo pasistatyti automobilį ir ieškovė nori lygiai tokių pačių sąlygų, kad galėtų tinkamai ir funkcionaliai naudotis jai priskirta teritorija privažiavimui prie savo namų. Plane žalia spalva pažymėtas plotas (F) yra motinos – atsakovės V. R. teritorija, čia dirbama žemė, kuria naudojasi motina, taip pat šiame sklype yra motinai priklausantys šiltnamis, ūkiniai pastatai. Ieškovė daugiau nei 10 m. naudojasi bendru įvažiavimu į namų valdos teritoriją, bendru kiemu, kuriame stato savo automobilį ir juo eina link savo įėjimo į namą per žemės sklypo dalį, atsakovų plane pažymėtą Nr. 5. Taip pat pagal atsakovų siūlomą naudojimosi tvarką, šalims atitektų nevienodo vertingumo žemės sklypai, nes, kaip nurodė ir atsakovai, jų ieškovei siūlomame sklype prie siūlomo įvažiavimo žemė netinkama sodinimui, nes čia auga didelis medis su išsikėlusiomis šaknimis. Be to, atsakovai siūlo ieškovei įvažiavimą, izoliuotą nuo viešųjų kelių, per jį ieškovė negalėtų privažiuoti iki savo durų, kelio įrengimui būtų reikalingos didelės investicijos. Atsakovų pateiktas žemės sklypo planas neracionalus ir prieštaraujantis nusistovėjusiai faktinei naudojimosi žemės sklypu tvarkai, pažeidžia vienos iš bendraturčių teises ir interesus. Ieškovės antrame projekte naudojimosi tvarka parengta atsižvelgiant į kiekvieną bendraturčių turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, paliekamas minimalus bendrai naudojamų žemės sklypų plotas, kitos sklypo dalys kiekvienam iš savininkų paliekamos naudotis atskirai, sklypų dalys vientisos, atitinka faktiškai naudojamų dalių išdėstymą, kiekvienam savininkui numatytas priėjimas ir privažiavimas prie jam priklausančių statinių bei susisiekimas su viešuoju keliu. Ieškovei tektų pasidaryti įvažiavimą, tačiau išlaidos būtų minimalios, nes čia žemė lygi ir pakaks kelią išvažinėti automobiliu ir užpilti žvyro, tuo nebus pabloginta kitų bendraturčių naudojamų žemės sklypų būklė. Žemės sklype šalia ieškovės siūlomo įvažiavimo paskutiniais metais daržas nebuvo sodinamas, atsakovai jį dar ruošėsi pagerinti. Prašė ieškinį patenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal vieną iš pateiktų planų, prioritetą suteikiant 2021 m. rugpjūčio 31 d. parengtam variantui.
Ieškovė G. R. paaiškino, kad su broliu – atsakovu V. R. nesusitaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ji šiame name apsigyveno po tėvo mirties, paveldėjusi dalį nekilnojamojo turto. Brolis V. R. gyveno su tėvais. Su broliu kyla konfliktai dėl to, kad jis nenori, kad ji vaikščiotų per jo naudojamą sklypo dalį, jos plane pažymėtą N. 5, siūlo jai vaikščioti palei namą, tačiau ji nesutinka. Taip pat kyla nepasitenkinimai dėl to, kad ji stato savo automobilį prie ūkinių pastatų, šalia brolio naudojamos namo dalies. Motina su broliu kartu naudojasi žemės sklypais, o jai motina išskiria sklypus skirtingose vietose. Jos pateiktame antrame plane geltona spalva pažymėta sklypo dalimi šalia įvažiavimo naudojasi jos brolis. Ją tenkina dabartinis kelias ir kiemas, norėtų turėti patogų įvažiavimą prie namų. Nesutinka, kad jos įvažiavimas būtų pagal atsakovų pateiktą projektą, nes šalia tos sklypo dalies yra valstybinė žemė, todėl ji gali netekti įvažiavimo, jeigu būtų vykdomos kelio rekonstrukcijos ir pan., be to, jos automobilis stovėtų už jos sklypo ribos. Toje vietoje, kurioje atsakovai siūlo įvažiavimą, yra išarta žemė, padarytas takelis vaikščiojimui aplink namą, pasodinta augmenija.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė adv. G. Gudaitė nurodė, kad ieškovė pateikė du alternatyvius reikalavimus, nors turėtų nurodyti konkretų reikalavimą ir pateikti vieną variantą. Be to, ieškovė, pateikdama antrą projektą, pripažino, kad pirmas buvo netinkamas. Atsakovų parengtas 2021 m. gegužės 27 d. planas ir ieškovės 2021 m. rugpjūčio 31 d. planas iš esmės panašūs, skiriasi tik įvažiavimo vieta. Atsakovai nesutinka su šiuo ieškovės planu dėl to, kad ieškovei keliui įsirengti atitektų vertingiausia dirbamos žemės dalis, nors žemės savininkai yra trys. Kitame sklypo pakraštyje, kaip nuodo ir ieškovė, žemė nedirbama. Tuo metu, kai ieškovė dar negyveno name, atsakovas nuo 2005 m. gyveno su tėvais, atsakovas kartu su motina ir paskutiniu metu naudojasi derlinga žemės sklypo dalimi, kuria ieškovė siūlo paskirti naudotis jai. Nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, būtų tenkinama tik ieškovės interesai, o atsakovų interesai būtų pažeisti. Nagrinėjamu atveju du bendrasavininkiai sutinka su jų siūloma naudojimosi tvarka, o nesutinka tik vienas bendrasavininkis. Atsakovei V. R. priklauso 62 proc. žemės sklypo visame plote, ji visą gyvenimą gyveno šiame sklype bei naudojosi sklypo derlingiausia vieta. Pažymėtina, kad į siūlomą ieškovei paskirti naudotis žemės sklypo dalį yra įėjimas iš Pušaitės g., įrengti varteliai. Tuo atveju, jei būtų patenkinti atsakovų reikalavimai ir ieškovei įvažiavimas būtų padarytas iš Pušaitės g., būtų išvengta konfliktinių situacijų, kurios išlikę iki šios dienos dėl aplinkos tvarkymo, automobilio pastatymo ir pan., be to, tokiu būdu būtų racionaliau naudojamas žemės sklypas. Dėl privažiavimo prie namo įėjimo įrengimo ieškovei tektų patirti išlaidas nustatant naudojimosi tvarką pagal abu projektus., be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovų siūlomoje ieškovei naudotis žemės dalyje ieškovės nurodoma įkalnė nėra didelė, kad reikėtų įdėti daug lėšų jos sutvarkymui. Ieškovė nepagrįstai abejoja, kad atsakovai neįrengs kelio, nes kelio plotis ir vieta pažymėti naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane, planas suderintas su savivaldybės vietinio ūkio skyriaus specialistu J. U. ir savivaldybės teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja L. K. – šie asmenys ir patys pasiūlė tokį įvažiavimą, sutinka su tokio įvažiavimo įrengimu. Atsakovė nori, kad jos vaikai (ieškovė ir atsakovas) kiek įmanoma mažiau konfliktuotų ir yra pasirengusi sumokėti už kelio įrengimą ir jeigu ieškovė būtų sutikusi, dabar įvažiavimas jau būtų padarytas. Naudojimosi žemės sklypu projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į visus ieškovės išdėstytus argumentus, atsakovai padarė viską, kad ieškovės norai ir poreikiai būtų patenkinti dėl įvažiavimo plano sudarymo. Pateiktoje įvažiavimo sąmatoje yra techninė klaida, turi būti nurodoma, kad įvažiavimas ne iš Bajorėlių g., bet iš Pušaitės g. Sąmatą sudarė statybų bendrovės ,,Delmita“ inžinierius P. K.. Atsakovai ieškovei kelią įrengtų per protingą šešių mėnesių terminą.
Šalies argumentai
A. V. R. paaiškino, kad bendras kelias buvo visada, o dabar atsakovas nori, kad tas kelias liktų jam, kadangi skyrė daug lėšų kelio tvarkymui, o ieškovė turėtų kitą įvažiavimą. Pagal atsakovų siūlomą projektą galima įrengti įvažiavimą, o sklype pasidaryti aikštelę automobiliams. Ji sutinka įdėti pastangų ir lėšų tiek, kiek reikės, kad vaikai naudotųsi atskiromis dalimis ir nekonfliktuotų. Ieškovė neatsižvelgia, kad atsakovas ir ji naudojosi teritorija ir ją ilgus metus puoselėjo. Padarius įvažiavimą nuo Pušaitės g., pasinaikins nuokalnė ir ieškovės sklype užteks vietos aikštelės įrengimui. Konfliktai tarp ieškovės ir atsakovo prasidėjo tuomet, kai ieškovė atsikraustė gyventi. Nesutinka su pateiktu ieškiniu ir prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos ir sūnaus siūlomą projektą.
A. V. R. paaiškino, kad į žemės sklypo dalį, plane pažymėta Nr. 4, atvežė penkias mašinas žemių, šią sklypo dalį pakėlė ir planuoja pakelti dar. Jo ir motinos siūlomoje įvažiavimui vietoje žemė susigulėjusi, auga žolė, žemė nedirbama, todėl toje vietoje galima nesunkiai įrengti aikštelę. Dabartinį naudojamą bendrą įvažiavimo kelią visada tvarkė jis ir skyrė daug savo lėšų, kad padaryti tinkamą įvažiavimą, ieškovė prie kelio tvarkymo niekada neprisidėjo. Mano, kad jų su motina pateiktas pasiūlymas kelio ir aikštelės įrengimui yra geriausias ieškovei vien dėl to, kad būtų geras privažiavimas prie ieškovės kanalizacijos šulinio, nereikėtų važiuoti sklypo viduriu. Vieta, kurioje ieškovė nori įsirengti privažiavimą prie namo pagal jos pateiktą projektą, yra pati derlingiausia žemės sklypo vieta, kurią įdirbo jis su motina ir kuria jie kartu naudojasi, kitos tokios vietos visame sklype daugiau nėra, todėl per tiek metų įdėtos pastangos būtų veltui. Sklypo viršuje esanti žemė aplink ūkinius pastatus, šiltnamį, yra jo išlyginta teritorija, ten smėlis ir derlingos žemės toje vietoje nėra, o jo ir motinos projekte skaičiumi „4“ pažymėta žemės sklypo dalis – jo atvežta juodžemio žemė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei G. R. ir atsakovams V. R. bei V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir kiemo statiniai (unikalūs Nr. 8698-4000-7017, 8698-4000-7028) bei 0,2567 ha ploto žemės sklypas, esantys Švenčionių r. sav. Pabradės m. Bajorėlių g. 110. Nuo 2011 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įregistruotos bendraturčių nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalis – ieškovės G. R. ir atsakovo V. R. nuosavybės teisės kiekvienam į 3/16 gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo (po 0,0481 ha ploto žemės sklypo dalį), atsakovės V. R. nuosavybės teisė į 5/8 minėtų statinių ir žemės sklypo (0,1604 ha ploto žemės sklypo dalį). Ieškovė G. R. pareiškė ieškinį, atsakovai V. R. ir V. R. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Šalys nurodo, kad susitarę dėl naudojimosi namu tvarkos, dėl naudojimosi kiemo statiniu (šuliniu) ginčų nekyla, tačiau nesusitaria dėl naudojimosi žemės sklypu. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovų V. R. ir V. R. ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nekyla, atsakovas V. R. nuo 2005 m. gyveno su tėvais ir žemės sklypu naudojasi bendrai, po tėvo mirties žemės sklypu naudojasi kartu su motina, išskyrus ieškovės naudojamą sklypo dalį.
LR CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo turi būti atsižvelgiama į bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinama nesutarimo priežastis, siekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, taip pat vertinama, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-65-553/2015, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-587/2020). Pagal CK 4.81 str. 1 d., naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, todėl bendraturčiams paskiriamos naudotis realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje.
Ieškovė naudojimosi žemės sklypu tvarką prašė nustatyti pateikdama du alternatyvius variantus – pagal matininko G. Z. 2019 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. parengtus projektus, prioritetą teikdama antram projektui. Atsakovai pateikė 2021 m. gegužės 27 d. matininko A. P. parengtą projektą. Atsakovų manymu, du projektai negali būti nagrinėjami, ieškovė turi pateikti savo siūlomą naudojimosi tvarkos variantą. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad bylose dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo leistinas ir alternatyvių reikalavimų reiškimas, tokių reikalavimų reiškimą vertinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo aspektu, nes, tais atvejais, kai šalys reiškia vienodo pobūdžio reikalavimus (tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo arba tik dėl atidalijimo), teismas neturi teisės peržengti pareikštų reikalavimų ribų, t. y. civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso šalių ieškinyje (priešieškinyje) išdėstyti reikalavimai ir jų pagrindas (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009), todėl, sprendžiant dėl šalių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, vertinami abu ieškovės pateikti alternatyvūs naudojimosi tvarkos nustatymo variantai.
Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovų pateiktuose naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektuose kiekvienam bendraturčiui nustatoma naudotis žemės sklypo dalis atitinka bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, į bendraturčiams siūlomą paskirti naudotis žemės sklypo plotą įskaičiuota kiekvienam bendraturčiui tenkanti po gyvenamuoju namu esanti žemės sklypo ploto dalis. Taip pat visuose projektuose numatyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis, būtina gyvenamojo namo naudojimui ir priežiūrai.
Ieškovės pateiktas 2019 m. gegužės 20 d. parengtas projektas nors ir atitinka minėtus reikalavimus, tačiau šiuo projektu siūloma didelę žemės sklypo dalį palikti bendram naudojimui, t. y. palikti bendrą įvažiavimą. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo V. R. nesutarimai ir konfliktai kyla kaip tik dėl šalių bendro įvažiavimo naudojimo, tvarkymo ir priežiūros. Ieškovė teigia, kad atsakovas visokiais būdais trukdo jai naudotis žemės sklypu ir privažiavimu – pastatė sienelę lygiagrečiai jo naudojamo žemės klypo prieš jos laiptinę, pasodino želdinius, nenori, kad ji statytų automobilį šalia jo naudojamos namo dalies. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė vaikščiotų per jo naudojamą žemės sklypo dalį, statytų automobilį šalia jo naudojamos namo dalies, nes trukdo vaikams miegoti, nurodo, kad ieškovė nei darbu, nei lėšomis neprisideda prie bendro įvažiavimo tvarkymo ir priežiūros, nes įvažiavimas ilgas ir žiemą reikia nuo jo nuvalyti sniegą, be to, ieškovė, jei ir valo, sniegą meta ant jo naudojamos sklypo dalies, kartu su sniegu sumetama ir dalis žvyro, tuo bloginama žemės kokybė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo V. R. nesutarimai didele dalimi kyla dėl naudojimosi bendru įvažiavimu, ieškovės pateiktas 2019 m. gegužės 20 d. parengtas projektas neatitinka bendraturčių interesų, nes tokia naudojimosi tvarka nepašalintų kylančių nesutarimų priežasčių. Be to, šiame projekte ieškovei takelis iki bendro įvažiavimo suprojektuotas per atsakovų V. R. ir V. R. naudojamą žemės sklypo dalį (takelis pažymėtas raide F), padalijant ją pusiau, ši skiriama ieškovei naudotis dalis labai maža – 19 kv. m, ir tokiu atveju bendraturčių naudojami žemės sklypai nebūtų atskirti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo nustatyti bendraturčių naudojimosi sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą 2019 m. gegužės 20 d. parengtą projektą.
Byloje nustatyta, kad atsakovai tarpusavyje susitaria dėl naudojimosi žemės sklypu, ginčo tarp jų nėra, jie kartu žemės sklypo dalimi naudojasi bendrai. Pateiktame naudojimosi tvarkos projekte atsakovai, kaip ir ieškovė antrame projekte, nurodo kiekvienam iš atsakovų skirtiną naudotis žemės sklypo dalį, tačiau jų tarpusavio naudojimosi tvarka nėra esminė sprendžiant ginčą, kadangi ginčas kyla tik tarp ieškovės ir atsakovų. Ieškovė ir atsakovas V. R. nesutaria dėl bendro įvažiavimo naudojimo ir ieškovės patekimo iš savo naudojamos namo dalies į gatvę, todėl vertinama, kad, sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, svarbūs yra socialinės taikos ir proporcingumo kriterijai. Nustatant, pagal kurios šalies pateiktą projektą (ieškovės 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir atsakovų 2021 m. gegužės 27 d. projektai) siūloma naudojimosi tvarka labiausiai atitinka bendraturčių interesus, atsižvelgiama į tai, ar siūloma naudojimosi tvarka patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, ar išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, ar, nustačius siūlomą naudojimosi tvarką, nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.
Ieškovės 2021 m. rugpjūčio 31 d. projektas parengtas numatant nors ir nedidelį žemės klypo plotą, bet bendro naudojimo, skirtą įvažiavimui. Jau teismo posėdyje tarp ieškovės ir atsakovo V. R. kilo nesutarimai dėl šios bendro naudojimo dalies valymo, remonto ir priežiūros, kilo klausimai, ar nebus paliekamas automobilis bendro naudojimo žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, šiuo požiūriu racionalesnis atsakovų siūlomas naudojimosi projektas, įrengiant įvažiavimą į ieškovei skiriamą naudotis žemės sklypą iš Pušaitės g. Tokiu atveju ieškovė ir atsakovai naudotųsi skirtingais įvažiavimais, iš kurių patektų į jų naudojamas žemės sklypų dalis, ir šalims netektų spręsti bendrų klausimų dėl įvažiavimui skirtos žemės sklypo dalies priežiūros, remonto ir naudojimo tvarkos. Vienas iš ieškovės ieškinio motyvų yra tai, kad ji nori turėti privažiavimą prie jos naudojamos namo dalies, taip pat ieškovė nesutinka su atsakovų siūlomu variantu įrengti įvažiavimą iš Pušaitės g., be kitų motyvų, ir dėl to, kad privažiavimui iki jos naudojamos namo dalies įrengti reikalingos lėšos, nes kieme yra nuokalnė. Tuo tarpu ieškovės siūlomame projekte taip pat nėra kelio privažiuoti ieškovei iki savo įėjimo laiptų ir ieškovė nurodo, kad privažiavimui įsirengs kelią, todėl vertinama, kad papildomų išlaidų dėl privažiavimo iki įėjimo įrengimo ieškovė turėtų nustatant naudojimosi tvarką ir pagal jos, ir pagal atsakovų siūlomą projektą.
Sprendžiant dėl ieškovės projekto tinkamumo atsižvelgiama ir į tai, kokiai veiklai iki šiol buvo naudojama žemė. Pažymėtina, kad sklype buvo įrengtas vienas privažiavimas, kitos sklypų dalys buvo naudojamos kitiems tikslams. Atsakovė V. R. prašė nepaskirti ieškovei naudotis žemės sklypo dalies, esančios prie ieškovės siūlomo įvažiavimo, kuriame ieškovė ketina įrengti kelią privažiavimui prie įėjimo į namą, nes ši sklypo dalis buvo naudojama daržui, ji su vyru iki jo mirties ir kartu su jais nuo 2005 m. gyvenantis sūnus nuolat gerino šią žemę, ji buvo dirbama, joje auginamos daržovės. Ieškovė taip pat paaiškino, kad šioje vietoje atsakovai dirbo žemę, tik paskutiniais metais čia nebuvo sodinama, nes atsakovai ketino daržo žemę pagerinti. Nustačius, kad dalis žemės sklypo, ieškovės siūlomo skirti jai naudotis, buvo dirbama atsakovų, joje buvo pagrindinis daržas, nebūtų teisinga paskirti ja naudotis ieškovei, kuri ketina čia įrengti kelią.
Ieškovė teigė, kad nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka turi atitikti nusistovėjusią naudojimosi tvarką, tačiau aiškiai neapibrėžė, kokia tvarka buvo nusistovėjusi, paaiškino, kad ji daržą sodino ne toje pačioje vietoje. Pirmame ieškovės pateiktame projekte bendram visų bendraturčių naudojimui paliekamas 582 kv. m sklypo plotas, pažymėtas raide A, ieškovei asmeniniam naudojimui paliekamas takelis per atsakovo V. R. naudojamą žemės sklypo dalį, sklypo dalis, pažymėta raide D, paliekama bendrai naudotis atsakovams. Alternatyviame antrame projekte, kuris, ieškovės teigimu, taip pat labiausiai atitinka nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką, bendram įvažiavimui paliekama 18 kv. m dalis, tačiau pirmame projekte raide D pažymėta sklypo dalis paliekama naudotis ieškovei, kuria, kaip nustatyta byloje ir ieškovė to neginčijo, ieškovė niekada nesinaudojo. Vertinant ieškovės alternatyvų ir atsakovų pateiktus projektus atsižvelgiama į tai, kad atsakovė V. R. šiame name gyvena ilgą laiką, šis turtas priklausė jai ir sutuoktiniui, nuo 2005 m. kartu su jais gyveno jų sūnus atsakovas V. R. su šeima, žemės sklypas buvo prižiūrimas ir tvarkomas atsakovų lėšomis, tuo tarpu ieškovė apsigyveno žymiai vėliau (2011 m.), kai jau buvo nusistovėjusi tam tikra žemės sklypo dalių paskirtis, todėl nustatant naudojimosi tvarką atsižvelgiama ir į anksčiau čia gyvenusių bendraturčių interesus toliau naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje įdirbta žemė naudojama daržui. Tuo tarpu pagal atsakovų projektą, ieškovei skiriama naudoti ta sklypo dalis, kurioje ji paskutiniu metu sodino daržą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manoma, kad visų bendraturčių interesus labiausiai atitiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal atsakovų pateiktą projektą, kadangi jame numatytos bendraturčiams naudotis atskiros sklypų dalys, bendrai naudojama žemės sklypo dalis tik po namu ir namo priežiūrai skirta dalis, tuo minimaliai sumažinant tikimybę kilti bendraturčių nesutarimams naudojantis jiems paskirtomis dalimis. Taip pat pagal šį projektą ieškovei tenka dirbamos žemės dalis, kuria ieškovė ir naudojosi. Ieškovė nesutiko, kad būtų įrengtas atsakovų siūlomame projekte jai numatytas įvažiavimas iš Pušaitės g., motyvuodama tuo, kad tai nepatogu, nes įvažiavimas siauras, vėliau, atliekant kelio rekonstrukcijas, ji gali likti be įvažiavimo, be to, specialiosios tarnybos nežinos, kur įvažiavimas. Šie ieškovės motyvai nepagrįsti objektyviais duomenimis, kadangi įvažiavimo projektas suderintas su kompetentingomis institucijomis, jis turės būti įregistruotas, ieškovės išsakytos abejonės dėl specialiųjų tarnybų atvykimo taip pat nepagrįstos, kadangi, kviečiant tarnybas, gali būti pasakoma, iš kurios pusės galima atvažiuoti.
Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovai įsipareigoja savo lėšomis įrengti įvažiavimą į ieškovei prašomą paskirti naudotis sklypo dalį, pateikė įrodymus, kad turi galimybę tą padaryti – pateikė sąmatą dėl įvažiavimo įrengimo ir atsakovės V. R. sąskaitos išrašą, kuriuo patvirtinama, kad atsakovė turi lėšų įvažiavimui įrengti.
Teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovų pateiktus pasiūlymus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, sprendžia, kad atsakovų pateiktas A. P. įmonės parengtas naudojimosi žemės sklypu projektas labiau racionalus, užtikrinantis mažiausią tikimybę ateityje nesutarimams kilti, labiausiai atitinkantis faktinę situaciją ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principą, tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad jos pateikti projektai atitinka ir atsakovų interesus, todėl ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.
Sprendimu atsakovai įpareigojami savo lėšomis iki 2022 m. liepos 1 d. įrengti įvažiavimą į G. R. paskirtą naudotis žemės sklypo dalį pagal 2021 m. gegužės 27 d. matininko A. P. įmonės parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, parengti reikalingus dokumentus įvažiavimo įregistravimui ir juos pateikti ieškovei. Vadovaujantis LR CPK 273 str. 1 d., sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatoma, kad atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovų lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas.
Ieškinį patenkinus, iš ieškovės atsakovams priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur dydžio projekto rengimo išlaidos (LR CPK 93 str.). Taip pat atsakovai prašė priteisti 1000 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Šios išlaidos pagrįstos, jos neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 rekomenduojamo civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl, ieškinį patenkinus, atsakovams iš ieškovės priteisiamas 1000 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 98 str.). Atsakovai prašė priteisti iš ieškovės įvažiavimo įrengimo sąmatos sudarymo išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įvažiavimas įrengiamas atsakovų lėšomis, šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
Teismo byloje turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., CK 4.75, 4.81 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį patenkinti.
Nustatyti naudojimosi 0,2567 ha ploto žemės sklypu (registro Nr. 86/7304, unikalus Nr. 8644-0001-0252), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2021 m. gegužės 27 d. A. P. (A. P.) įmonės parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą:
1) G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 426 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiumi „2“;
2) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 276 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiumi „5“;
3) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 1272 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiais „3“ ir „4“;
4) G. R., V. R. ir V. R. paskirti naudotis bendrai 292 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiumi „ 1“;
5) V. R. ir V. R. paskirti naudotis bendrai 301 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiumi „6“.
Į. V. R. ir V. R. savo lėšomis iki 2022 m. liepos 1 d. įrengti įvažiavimą į G. R. paskirtą naudotis žemės sklypo dalį pagal 2021 m. gegužės 27 d. matininko A. P. (A. P.) parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, parengti reikalingus dokumentus įvažiavimo įregistravimui ir juos pateikti G. R..
V. R. ir V. R. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, G. R. suteikti teisę atlikti šiuos veiksmus – įrengti įvažiavimą į G. R. paskirtą naudotis žemės sklypo dalį pagal 2021 m. gegužės 27 d. matininko A. P. (A. P.) parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, parengti reikalingus dokumentus įvažiavimo įregistravimui. Veiksmus atlikti V. R. ir V. R. lėšomis ir kartu išieškoti iš V. R. ir V. R. reikiamas išlaidas.
Išieškoti iš G. R. 662,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų V. R..
Išieškoti iš G. R. 662,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų V. R..
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.