Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Šiurnai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-09-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – areštu 35 paroms;

2) 2010-12-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – areštu 30 paroms. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-09-08 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų arešto. 2011-03-03 arešto bausmę atlikęs;

3) 2013-05-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. –areštu 20 parų. 2013-09-04 arešto bausmę atlikęs;

4) 2014-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. (2 epiz.), vadovaujantis BK 63 str. 4 d., pritaikius BK 64¹ str.,– laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6 ir 8 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje. 2015-08-10 laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t.y. jis 2015-04-12 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo sugyventinei O. S. sudavė 1 kartą kumščiu į veido sritį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kaltinamasis V. L. teisiamajame posėdyje kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad gyveno su sugyventine O. S., su kuria nuomojosi namą, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vakarą grįžo išgėręs, o ji tuo metu išgėrinėjo su drauge, įvyko konfliktas dėl pavydo. Jis trenkė jai su delnu į veidą ir pataikė į lūpą. Ji po smūgio nenukrito, pasakė jam ramintis ir eiti miegoti. Paskambino savo dukters draugui, kad šis iškviestų policiją. Jis sėdėjo virtuvėje, jie kalbėjosi, laukė, kol atvažiuos policija. Jis buvo sulaikytas dviem paroms, po ko grįžo pas sugyventinę, kuri jį priėmė. Parodė, kad tuo metu dirbo pagal verslo liudijimą. Tai buvo pirmas toks konfliktas su sugyventine. Parodė, kad jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, buvo atlikti tyrimai, už kuriuos jis sumokėjo. Grįžęs iš pataisos namų skambino sugyventinei, kuri jam atleido, bet dabar gyvena su kitu vyru. Savo elgesį vertina blogai, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Prašė sušvelninti bausmę, nes jam yra būtinas gydymas po tuberkuliozės diagnozavimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino (1 t., b.l. 30-31).

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui bei gynėjai, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo V. L. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Iš 2015-04-12 ir 2015-04-13 tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2015-04-12 apie 23.09 val. gautas pranešimas apie sugyventinių konfliktą, kuriame V. L. smurtavo prieš savo sugyventinę O. S., trenkdamas kumščiu į veidą, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 1-5).

Nukentėjusioji O. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja, parodė, kad 2015-04-12 apie 23.00 val. jai grįžusi į namus, adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo jos sugyventinis – V. L., kuris tuo metu buvo stipriai neblaivus. Ji tuo metu taip pat buvo išgėrusi, tačiau visas įvykio aplinkybes pamena, gėrė ne su sugyventiniu, o su drauge mieste. Kai grįžo, jis jos pradėjo prašyti jos pinigų, kad galėtų nueiti iki naktinės parduotuvės ir nusipirkti alkoholio. Būnant virtuvėje, ji jam atsisakė duoti pinigų, jis įniršo, smogė jai 1 kartą kumščiu į veidą ir prakirto viršutinę lūpą, nuo ko ji pajuto fizinį skausmą ir kraujo skonį burnoje. Pati ji greitai pabėgo į antrą aukštą, o jis liko virtuvėje, šūkaudamas ant jos, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tačiau jos nesivijo. Tada ji paskambino dukros vaikinui – J. V.,– ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir išvytų V. L. iš namų. Kai ji nusileido į apačią, jis toliau iš jos reikalavo pinigų. Tada ji jam padavė 3 Eur, kad nusiramintų ir nebepultų jos mušti. Jis nusiramino ir nebepuolė ant jos, tačiau iškart į parduotuvę neišėjo, o virtuvėje vaikščiojo. Per tą laiką, nepraėjus nei 10 minučių, pas juos į kiemą įvažiavo automobilis ir suprato, kad atvyko minėtas dukros vaikinas. V. L. norėjo išbėgti iš namų, tačiau dukros vaikinas jam tarpduryje pastojo kelią ir neleido jam išeiti, kol atvyks policijos pareigūnai, nes žentas buvo juos iškvietęs. V. L. daugiau prie jos nebuvo prisiartinęs, tik girdėjo jo šūkavimus. Jis bijojo prie jos ateiti, kadangi buvo atvykęs žentas ir V. L. jo bijojo. Kai atvyko pareigūnai, jis buvo sulaikytas iš išvežtas į policijos komisariatą. Į medikus nesikreipė, kadangi nematė reikalo. Po įvykio ji visą savaitę gyveno pas dukrą, o po to išsikraustė. Su V. L. nebebendravo, telefoną buvo išjungusi, todėl nebuvo galimybės su ja susisiekti. Su V. L. daugiau taikytis ir gyventi nesiruošia, nutraukė su juo visus ryšius (1 t., b.l. 14-16)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. V. parodė, kad 2015-04-12 vėlai vakare, jam paskambino jo draugės, J. S., motina, O. S., ir paprašė, kad jis atvažiuotų iki jų namų, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi jos sugyventinis V. L. ją sumušė ir prakirto lūpą. Prašė, kad jis jį išvytų iš namų. Jam atvykus į kiemą pamatė, kaip iš namo išeina O. S.. Pamatė, kad jai yra prakirsta lūpa. Daugiau sumušimų nebuvo. Tada jis iškart iškvietė policijos pareigūnus. V. L. buvo namo viduje. Kol atvyko policijos pareigūnai, jis stovėjo prie lauko durų ir saugojo, kad V. L. nepabėgtų. Atvykus pareigūnams V. L. buvo sulaikytas ir išsivežtas į policijos komisariatą. Matė, kad V. L. yra išgėręs, kadangi svirduliavo, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. O. S. taip pat buvo išgėrusi, kadangi nuo jos taip pat sklido alkoholio kvapas. Jis paties sumušimo fakto nematė, nes atvyko po įvykio, kai buvo iškviestas O. S.. Tokie įvykiai kartojasi nebe pirmą kartą (1 t., b.l. 18-19)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. Ž. parodė, kad 2015-04-12 apie 23.09 val. patruliuojant su patrule T. A. gavo iš Klaipėdos AVPK OVS pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko moteris, kuri prisistatė esanti O. S., gim. 1969-04-14, ir kuri paaiškino, kad jos sugyventinis – V. L., konflikto metu, būdamas neblaivus, ją sumušė. Jis paprašė jos pinigų, už kuriuos norėjo nusipirkti alkoholio, tačiau jai nedavus jis jai trenkė kumščiu į veidą ir prakirto lūpą. Jis nusiramino, kai ji jam padavė 3 Eur. Moteris minėjo, kad jis smurtauja prieš ją nebe pirmą kartą, taip pat ne pirmą kartą yra kviečiami policijos pareigūnai. Vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 PK. Jis neneigė sumušęs savo sugyventinę. Pristatant jis buvo ramus, todėl specialiosios priemonės nebuvo naudotos (1 t., b.l. 20-21).

Alkotesterio kvito parodymais užfiksuota, kad V. L. 2015-10-23 12.00 val. nustatytas 2,08 promilių girtumas (1 t., b.l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šeimos nariu taip pat laikomas asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (BK 248 str. 2 d.). Už šią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140 str. 4 d.).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad V. L. 2015-04-12 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 prom. girtumas), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia savo sugyventinei O. S., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį, t.y. panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo ir parodymais, duotais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta: nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kitais aptartais įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis V. L. padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: jis suvokė, kad žaloja savo šeimos narį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti bet kokie nusikalstamos veikos padariniai, ir tokių pasekmių norėjo, neišskirdamas pasekmių masto. Nusikalstama veika yra baigta, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis V. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

V. L. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau teistas, taip pat teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas už jas nėra išnykęs. Ne kartą baustas administracine tvarka. Nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo pagal verslo liudijimą, šiuo metu yra nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, tik išėjęs į laisvę iš pataisos namų. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam atleido, tačiau kartu nebegyvena. Materialiai išlaikomų asmenų jis neturi. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale, Klaipėdos priklausomybės ligų centre apie kaltinamąjį duomenų nėra. Byloje yra duomenys, kad kaltinamasis serga tuberkulioze, atvira forma, reikalingas gydymas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti V. L. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę, t.y. terminuotą laisvės atėmimą, nustatant šios bausmės trukmę artimą sankcijoje suponuojamam jos vidurkiui (BK 50 str. 1-2 d.).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-04-12 iki 2015-04-13 (1 diena)(1 t., b.l. 35). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsniu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teismo vertinimu, nors kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai ir nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už nusikaltimą kaltinamajam skirtina bausmė nesiekia vienerių metų laisvės atėmimo, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę, į aplinkybę, kad kaltinamasis yra neseniai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas .Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, jam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b.l. 32-34),– nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo priteisti 86,85 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 124-125). Prašyme nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro užmokestis advokatui, ir prašo jas priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 dalimi, V. L. atlikinėjus bausmę pataisos namuose. BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet ne privalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, kaltinamasis buvo tik pirmą dieną laisvėje po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį, t. .y. nedirbantis, tik išėjęs į laisvę asmuo, nespėjęs užsiregistruoti darbo biržoje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam devynis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti V. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-04-12 iki 2015-04-13 (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant V. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje,– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 86,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai iš kaltinamojo V. L., atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.