- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-194-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00542-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- S. A., M. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. A. ir M. A. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-772-188/2011 pagal I. A. ieškinį atsakovams S. A. ir M. A. dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti 2007-02-12 paskolos raštelį negaliojančiu, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-02-11 jos vyras S. A. grįžęs į namus triukšmavo, smurtavo prieš ją ir vaikus, todėl ji iškvietė policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams, S. A. apsiramino, pažadėjo, kad tą dieną namie nebebus, išeis pas kaimynystėje gyvenančią savo motiną. S. A. išėjo, bet labai greitai vėl grįžo, spardė duris, triukšmavo. Ji dar kartą iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai S. A. kelioms valandoms buvo sulaikę. Naktį apie 2 val. S. A. buvo išleistas, namo grįžo dar ne visiškai išsiblaivęs, buvo labai įpykęs ir agresyvus. Pasiėmęs iš virtuvės didelį virtuvinį peilį ir grasindamas susidoroti, reikalavo jos parašyti raštelį, pažodžiui diktavo tekstą. Jis reikalavo parašyti, jog ji jam dovanoja automobilį RENAULT SAFRANE už tai, kad iškvietė policijos pareigūnus, bei kad iš jo motinos M. A. pasiskolino 65 000 Lt. Kadangi paskolos raštelis buvo išgautas vartojant psichologinę ir fizinę prievartą, todėl prašo jį pripažinti negaliojančiu CK 6.193 str. 1 d., 6.870 str. 2 d. pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu 2007-02-12 paskolos raštelį pripažino negaliojančiu; priteisė iš atsakovų po 975 Lt žyminio mokesčio ir po 850 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovei I. A. (B.) bei po 16,15 Lt iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nustatė, kad 2007-02-12 ieškovė parašė paskolos raštelį, kuriuo remiantis S. A. kitoje civilinėje byloje reiškia I. A. (B.) kreditorinius reikalavimus dėl 65 000 Lt skolos priteisimo. Raštelio teksto formuluotė: ,,Aš, I. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) RENAULT SAFRANE dovanoju vyrui S. A., todėl kad iškviečiau policiją. Pasiskolinau pinigų iš M. A. 65 tūkstančius litų.“, su prierašu „Parašiau savo noru, niekieno neverčiama“ pinigų perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Žodžio ,,pasiskolinau“, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, pavartojimas bendrame raštelio tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu pinigų perdavimo momento patvirtinimą. Paskolos raštelyje pinigų perdavimo paskolos davėjui faktas neužfiksuotas, t. y. skolos dokumentas neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Šioje byloje pinigų perdavimo faktą turėtų įrodinėti atsakovė M. A., tačiau ji nesidomi byla, procesu, neteikia paaiškinimų ar įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti pinigų perdavimo faktą. Paskolos raštelyje neužfiksuota ir kita esminė paskolos sutarties sąlyga – ieškovės (paskolos gavėjo) įsipareigojimas M. A. (paskolos davėjui) grąžinti pinigus. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo B. A. paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad ieškovė ginčijamą raštelį surašė veikiama nepagrįsto S. A. grasinimo, kuris buvo toks realus ir rimtas, kad ieškovė neturėjo pasirinkimo alternatyvos. Tai, kad S. A. grasinimas buvo realus, patvirtino byloje surinktų įrodymų visuma. 2011-02-12 Kėdainių rajono policijos komisariate buvo registruotas I. A. pareiškimas apie tai, kad jos vyras S. A., būdamas neblaivus, kėlė namuose triukšmą, mėtė žmonos ir vaikų daiktus, grasino iškraustyti iš buto, dėl ko buvo pristatytas į Kėdainių rajono PK budėtojų dalį, jam nustatytas 1,87 prom. girtumas, nuo 2007-02-11 19.20 val. iki 2007-02-12 2.05 val. jis buvo sulaikytas. Dėl netinkamo elgesio ir grasinimų S. A. buvo oficialiai įspėtas. Liudytojas B. A. patvirtino, kad paskolos raštelio surašymo dieną tėvas buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, dėl ko policijos pareigūnų buvo pristatytas į PK budėtojų dalį, vėliau jis girdėjo, kaip grįžęs namo tėvas pradėjo grasinti, daužyti baldus, rėkauti, liepė jo mamai rašyti jo diktuojamą raštelio tekstą. Iš raštelio turinio akivaizdu, kad ieškovės ketinimo pasiskolinti ir grąžinti paskolą nebuvo. Ieškovė raštelyje rašo, jog dėl to, kad S. A. iškvietė policiją, ji dovanoja jam automobilį ir skolinasi iš jo motinos M. A. nemažą pinigų sumą. Atsakovai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kuriam iš jų buvo rašytas paskolos raštelis. Atsakovė M. A. nereiškė ieškovei kreditorinio reikalavimo. S. A. ir I. A. santuokos nutraukimo byloje atsakovo motina M. A. nereiškė kreditorinio reikalavimo dėl 65 000 Lt skolos grąžinimo, nors šioje byloje ji dalyvavo ir buvo apklausta liudytoja. Nei S. A., nei I. A. (Bajorūnė) santuokos nutraukimo byloje nenurodė M. A. kaip kreditorės. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad pinigų suma buvo perduota ieškovei, kad ji po raštelio pasirašymo būtų kur nors investavusi pinigines sumas, ar būtų pagerėjęs jos šeimos gyvenimas. Teismas darė išvadą, kad raštelis surašytas veikiant S. A. psichologiniam, fiziniam spaudimui, paskolos santykių tarp ieškovės ir atsakovės M. A. nebuvo. Ieškovės nurodytas aplinkybes, jog 2007-02-12 paskolos raštelis surašytas dėl atsakovo smurto ir realaus grasinimo bei kad 65 000 Lt ji iš M. A. nesiskolino ir negavo, teismas laikė įrodytomis, o nesant įrodyto pinigų perdavimo fakto ir paskolos raštelyje patvirtinimo apie paskolos dalyko perdavimą, laikė pakankamu pagrindu pripažinti paskolos sutartį nesudaryta. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinį dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovės ieškinį atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teises normas, dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, taip pat pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 2 dalis), nes faktinėms aplinkybėms taikė netinkamas teisės normas, netinkamai taikė ir aiškino paskolos teisinių santykių nuostatas. Nesutinka su teismo pozicija, jog skolos dokumentas neatitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimų. Ginčijamame paskolos raštelyje aiškiai nurodyta, kad ieškovė iš atsakovės pasiskolino 65 000 Lt. Šiuo atveju ieškovės surašytas ir pasirašytas skolos raštelis atitinka CK 6.871 str. 1 ir 3 dalyse keliamus paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimus. Be to, paskolos raštelis yra pas atsakovą, todėl preziumuojama, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus ieškovė yra gavusi. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovė ginčijamą raštelį surašė veikiama nepagrįsto atsakovo S. A. grasinimo, kuris buvo toks realus ir rimtas, kad ieškovė neturėjo pasirinkimo alternatyvos. Šią išvadą teismas padarė remdamasis tik pačios ieškovės paaiškinimais ir teisme apklausto ieškovės sūnaus B. A. parodymais, kurie yra galimai melagingi ir subjektyvus, kadangi B. A. ne kartą yra S. A. grasinęs susidoroti, gąsdinęs S. A. kitais būdais. Su tokia teismo išvada atsakovai nesutinka, kadangi padarydamas tokią išvadą teismas nevertino kitų svarbių aplinkybių bylos kontekste. Ginčijamas paskolos raštelis buvo surašytas 2007-02-12, o ieškinys dėl skolos priteisimo ginčijamo raštelio pagrindu buvo surašytas 2010-12-31, t.y. praėjus beveik 4 metams. Ieškovė, žinodama, kad prieš ja neva buvo panaudota nusikalstama veika bei žinodama, kad skolos raštelis yra pas kreditorių, nuo skolos raštelio surašymo (2007-02-12) dienos iki to momento kol atsakovas teisme pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo (2010-12-31) nesikreipė nei į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl galimai prieš ją naudotos nusikalstamos veikos, nei į teismą dėl ginčijamo raštelio panaikinimo. Be to, 2008 metais vykstant ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo bylai, teismo posėdžio metu atsakovė M. A. santuokos nutraukimo byloje buvo apklausta liudytoja ir aplinkybes dėl 65 000 Lt skolos išdėstė. Tuomet ji nereiškė kreditorinio reikalavimo, nes ieškovė tuo metu buvo jos marčia ir žadėjo atsakovo motinai 65 000 Lt skolą grąžinti. Ieškovė būdama atidi ir rūpestinga savo galimai pažeidžiamų teisių atžvilgiu nedelsiant būtų ėmusis visų įmanomų veiksmų, t.y. pranešusi apie nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo institucijoms, ginčijusi skolos raštelį teisės aktų nustatyta tvarka, ėmusis veiksmų, siekiant susigrąžinti neva neteisėta skolos raštelį iš kreditoriaus, tačiau ieškovė iki reikalavimo gražinti skolą nesiėmė jokių veiksmų, kas įrodo, kad paskoliniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę. Be to, kai atsakovas pareiškė teisme ieškinį ginčijamo raštelio pagrindu, ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą S. A. atžvilgiu dėl sukčiavimo ir klastojimo, nurodydama, kad S. A. grasindamas su ja susidoroti privertė ieškovę prieš jos valią pasirašyti ginčijamą skolos raštelį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal I. B. (A.) 2011-09-07 pareiškimą Reg. Nr. SK-212, siekiant išsiaiškinti ieškovės pareiškimo pagrįstumą, tačiau šis tyrimas S. A. atžvilgiu buvo nutrauktas, nepasitvirtinus ieškovės nurodytiems faktams apie galimai S. A. padarytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas įrodo faktą, kad jokie grasinimai ieškovei nebuvo daromi ir pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas rungtyniškumo principas, kadangi bylos nagrinėjime nedalyvavo abu atsakovai. Jiems apie posėdį buvo pranešta formaliai, t.y. viešo paskelbimo būdu, t. y. realiai atsakovai apie teismo posėdžio datą nieko nežinojo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimą palikti galioti, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, paskolos raštelio surašymo aplinkybes, jo turinį, liudytojo B. A. parodymus ir konstatavo, kad ieškovė ginčijamą raštelį surašė veikiama nepagrįsto S. A. grasinimo, kuris buvo toks realus ir rimtas, kad ieškovė neturėjo pasirinkimo alternatyvos. M. A. yra ieškovės buvusio sutuoktinio motina, o nuo 2006 metų sutuoktinių santykiai buvo labai įtempti, atsakovas nuolat nepagrįstai ieškovę įtarinėjo neištikimybe, kaltino smurtavimu, kėlė jai privataus kaltinimo bylą. S. A. motina besąlygiškai palaikė savo sūnų, ieškovę šmeižė, žemino, kaltino nebūtom nuodėmėm - tarpusavio santykiai buvo labai įtempti. Akivaizdu, kad jokių pinigų ji ieškovei ir nebūtų skolinusi. Be to, M. A. daug metų dirbo menkai apmokamą darbą, paskutiniais metais gyvena tik iš pensijos ir jokių santaupų neturėjo. Ieškovei rašant paskolos raštelį M. A. nedalyvavo. Iš pateikto raštelio turinio neginčijamai matosi jo surašymo tikslai ir tikrieji ketinimai - rašytas priverstinai, rašantį asmenį veikiant fiziškai ir psichologiškai, tekstą diktuojant asmeniui, keršijančiam ieškovei už policijos pareigūnų iškvietimą, atsakovo išvežimą į policijos nuovadą. Ginčijame paskolos raštelyje nėra duomenų apie paskolos sumos perdavimo faktą ir nėra ieškovės įsipareigojimo gražinti raštelyje nurodytą sumą, todėl paskolos raštelis neatitinka įstatymų nustatytų paskolos sutarčiai formos ir turinio reikalavimų. Atsakovai vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, vilkino bylos nagrinėjimą neinformavo teismo apie nedalyvavimo priežastis, neteikė įrodymų, paaiškinimų, nesidomėjo bylos eiga. Ieškovė įrodė ieškinyje pateiktas aplinkybes, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus bei surinktus įrodymus ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos šalys buvę sutuoktiniai. Dėl santuokos nutraukimo 2007-05-30 kreipėsi ieškovė I. A.. Santuoka nutraukta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-07-25 sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civ. bylos Nr. 2-15-550/2008, t. 2, b. l. 137-139).
Šalies argumentai
Atsakovas S. A. 2010-12-31 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš ieškovės 65 000 Lt. Reikalavimą grindė turimu 2007-02-12 paskolos rašteliu, teigdamas, jog ieškovės skolą M. A. (atsakovo motinai) sumokėjo jis.
Ieškovė 2011-03-02 kreipėsi į teismą dėl 2007-02-12 paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, jog paskolos raštelis surašytas atsakovui realiai, su peiliu rankose jai grasinant. Tą vakarą atsakovas buvo neblaivus, elgėsi agresyviai ir vartodamas prieš ją fizinį smurtą bei psichinę prievartą, padiktavo paskolos raštelio tekstą.
Kėdainių rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino ir 2007-02-12 paskolos raštelį pripažino negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovai nesutinka su teismo sprendimu ir mano, kad paskolos raštelis atitinka CK 6.871 str. 1 ir 3 dalyse keliamus reikalavimus; paskolos raštelio būvimas pas S. A. įrodo, kad ieškovė pinigus yra gavusi; teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo B. A. parodymais, kurie yra galimai melagingi ir subjektyvus; teismas nevertino kitų svarbių aplinkybių bylos kontekste; ieškovė ilgą laiką neginčijo paskolos raštelio, nors turėjo tai padaryti, jei jis buvo gautas grasinimo įtakoje; teismas pažeidė rungtyniškumo principą, nes nagrinėjant bylą atsakovai nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta formaliai.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
Įstatymas reglamentuoja, kad paskolos sutartis yra realinė (CK 6.870 str. 1, 2 d.). Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose akcentuoja, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-04 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-615/2006; 2009-04-03 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-145/2009; 2010-09-28, nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2011-03-14, nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2011 ir kt.).
Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-02 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjai, ieškovei I. A. (B.) faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjai, atsakovei M. A. (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, 2007-02-12 paskolos raštelio tekstas: „Aš, I. A. (du asmens kodai) Renault Safrane dovanoju vyrui S. A. todėl, kad iškviečiau policiją. Pasiskolinau pinigų iš M. A. 65 tūkstančius litų (parašas). Pasirašau savo noru, niekieno neverčiama, 2007-02-12“ tiek lingvistinę šio žodžio prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu neteikia pagrindo konstatuoti, jog pinigų perdavimas įvyko raštelio pasirašymo metu. Raštelyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjai momento. Kadangi paskolos sutartis yra realinė sutartis, jos sudarymui patvirtinti būtinas sutarties dalyko perdavimas. Tam, kad paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas. Žodžio ,,pasiskolinau“, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjai, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą.
Paskolos raštelio tekstas patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y., kad atsakovas, būdamas neblaivus, grasindamas jai už tai, kad iškvietė policiją, padiktavo raštelio turinį, nes pirmiausia raštelyje nurodoma, kad S. A. dovanojamas automobilis. Prierašas: „pasirašiau savo noru, niekieno neverčiama“ taip pat patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y. tai, jog buvo naudojama prievarta. Raštelio tekste duomenų, kad pinigus I. A. gavo, nėra. Nors apeliantai abejoja liudytojo B. A. (šalių sūnaus) parodymais, tačiau visas šias aplinkybes patvirtina ne tik šio liudytojo parodymai, bet ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b. l. 9-23). Kadangi duomenų apie pinigų perdavimą I. A. paskolos raštelyje nėra, paskolos raštelio buvimas pas S. A. nėra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad ieškovė pinigus gavo. Atsakovai buvo įpareigoti pateikti apeliacinės instancijos teismui dokumentus, patvirtinančius ginčijamos sumos buvimą pas M. A. ir S. A., kuris teigė 2008-10-21 skolintus 65 000 Lt grąžino M. A.. Tokių duomenų atsakovai nepateikė, o pateikti S. A. sąskaitų išrašai neįrodo ginčo sumos buvimo pas atsakovus.
Kolegijos nuomone, paskolos raštelio fiktyvumą patvirtina ir tai, jog santuokos nutraukimo byloje S. A. nenurodė, kad M. A. yra kreditorė, o pati M. A. neprašė jos įtraukti į bylą (civ. bylos Nr. 2-15-550/2008, t. 2, b. l. 115).
Atsiliepimas
Atmestini apeliantų argumentai dėl rungtyniškumo principo pažeidimo. Atsakovas 2011-04-18 pateikė teismui atsiliepimą į I. A. ieškinį, dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2011-08-23 ir pranešė, kad M. A. išvykusi į Airiją ir jis su ja kalbėjęs, informuotas apie 2011-09-23 posėdį (b. l. 43-44, 68-72), tačiau į kitus posėdžius abu atsakovai neatvyko, procesinių dokumentų neatsiėmė, bylos eiga nesidomėjo, teismo apie nedalyvavimą neinformavo. Pagal CPK 42 straipsnio 5 dalies nuostatas šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovai savo pareigas ignoravo, todėl teismas pagrįstai išnagrinėjo ginčą pranešdamas apie teismo posėdį viešai (CPK 130 str., b. l. 91-92).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 12 Lt (dvylika litų) iš kiekvieno, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.