- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- A18.-2195-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01768-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- B. Ž.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
- Advokatai
- Paulius Žukauskas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Pauliui Žukauskui,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Mariui Brigmanui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „A“ vadovui (direktoriui) B. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas UAB „A“ direktoriumi, gamybinio pastato esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiu iki 2020 m. birželio 30 d. neįvykdė 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) (toliau – ir Aktas1) ir 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) (toliau – ir Aktas2) pateiktų įpareigojimų, t. y.: nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, nesudarė komisijos, specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui; nepateikė pastato techninės priežiūros dokumentų; neorganizavo pastato avarinės būklės šalinimo pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas; neorganizavo pastato laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbų; nevykdė kas savaitę nuolatinių pastato būklės stebėjimų; apie įpareigojimų vykdymą neinformavo Būsto administravimo skyriaus. Taigi iki Akte2 nurodytos datos ir iki 2020 m. birželio 30 d. Skyriaus specialistams nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 48 straipsnio 1 dalies, taip pažeidė Statybos įstatyme numatytą statinių naudotojų pareigą laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentus ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatliko pastato avarinės būklės šalinimo darbų pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas ir pažeidė Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2020 m. vasario 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) nurodoma, kad pastato savininkai nėra paskyrę vieno bendro pastato techninio prižiūrėtojo, vieni paskyrė – A. N., kiti – K. K.. Pateikti siūlymai reikalavimai: nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizės aktuose, šalinimo darbus; statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryti komisija, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; nuolatinius pastato būklės stebėjimus, įvertinant, kad pastato priestato 2p¹/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąją sieną, kitas į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančios su priestatu techninę būklę; apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių (b. l. 12-13).
Dėl B. Ž. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo B. Ž. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Tuo tarpu Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas M. Brigmanas teismo posėdžio metu paaiškino, kad per 2019 m. šiam pastatui buvo atliktos 3 atskiros ekspertizės atskirų ekspertų ir atestuotų įmonių ir visos išvados yra panašios, bet dėl pastato galingumo jos nėra vienodos. Būtent todėl visus 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės pozicija kito, kadangi paskutine 2019 m. gruodžio 10 d. eksperto ekspertize konstatuoti galimai avarinės būklės konstrukcijų požymiai, bet ta ekspertizė neįvardijo pastato kaip avarinio, ekspertas nepateikė išvados, kad pastato negalima naudoti esamoje būklėje, atsižvelgiant į tai buvo vykdomi tolimesni veiksmai. Institucijos pozicija tokia, kad tarp bendrasavininkų daug ginčų ir Savivaldybės interesas yra statinio naudojimo saugus užtikrinimas. Visi tarp bendrasavininkų vykstantys ginčai greitu metu nebus išspręsti, bet pastatas naudojamas šiandien ir turi atitikti reikalavimus. Pasak atstovo, šiai dienai šiame pastate situacija, kad dalis bendrasavininkų yra išlaikę vieną techninį prižiūrėtoją, kiti turi kitą paskyrę, yra du komplektai pastato techninės priežiūros dokumentų, tai iš esmės prieštarauja įstatymams ir pačiam principui dėl pastato techninės priežiūros vykdymo, nes remiantis išvadomis yra organizuojami remonto darbai. Šiai dienai tie trūkumai galimai yra įvykdyti, bet ne protokolo surašymo dieną. Pažymėtina, jog minėtų asmenų paaiškinimus detalizuoja byloje esantys 2019 m. liepos 26 d. ir 2020 m. vasario 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai (b. l. 4-9, 12-13), iš kurių matyti, kad išties bendrasavininkams yra pateikti reikalavimai – paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas (2019 m. liepos 26 d. aktas) ir nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizės aktuose, šalinimo darbus (2020 m. vasario 5 d. aktas).
Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole bylos esmė aprašyta gremėzdiškai ir gana nekonkrečiai, protokolas kupinas perteklinių faktinių aplinkybių, kurių dalis apskritai neaišku, kodėl inkriminuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. Ž., kaip antai tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai, pvz., pastato būklės kassavaitinis stebėjimas; pastato būklės avarinių darbų šalinimo organizavimas, pastato techninės priežiūros dokumentų pateikimas, komisijos ar specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudarymas. Taigi, nėra pagrindo B. Ž. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jo kompetencijai, neįvykdymą. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą, statinio naudotojai privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Pagal šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, statinio naudotojo pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Taigi, tais atvejais, kai paskiriamas techninis prižiūrėtojas, būtent šiam asmeniui tenka pareiga vykdyti pastato techninę priežiūrą, laikantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų ir kitų šią sritį reglamentuojančių teisės aktų.
Bendrame kontekste pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, būtent statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. Tuo tarpu pagal šio įstatymo 1 dalį, statinio naudotojo (šiuo atveju savininko ar bendrasavininko) pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, nesudėtingųjų statinių [9.17], vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų [9.26] techninę priežiūrą gali atlikti patys Naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šiame punkte nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Kitais negu šiame punkte nurodytais atvejais, statinio techniniai prižiūrėtojai turi būti paskirti tiksliai nurodant statinius, kurių techninę priežiūrą jiems pavesta atlikti. Todėl sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas manytina, kad tais atvejais, kai statinio naudotojas paskiria techninį prižiūrėtoją, būtent pastarajam tenka pareiga laikantis teisės aktų reikalavimų vykdyti techninę pastato priežiūrą. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog aktualaus pastato, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, nesutardami tarpusavyje, paskyrė du pastato techninius prižiūrėtojus K. K. ir A. N., kas bus aptarta vėliau. Taigi būtent ne pastato naudotojai, o su naudotojais sudarytų sutarčių pagrindų veikiantys pastato techniniai prižiūrėtojai turi pareigą koordinuoti savo veiksmus tarpusavyje ir stebėti pastato būklę; organizuoti pastato būklės avarinių darbų šalinimą, pildyti ir teikti kompetentingoms institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus, taip pat inicijuoti komisijų ar specialistų grupių kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui sudarymą statinio naudotojo lėšomis, kaip tai nustato statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 33, 34, 35, 37, 38, 39, 42 ir kt. punktai, kuriuose įtvirtintos pastato techninio prižiūrėtojos teisės ir pareigos.
Teismas, spręsdamas dėl Akte1 ir Akte2 nurodyto įpareigojimo dėl statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimo nevykdymo, pažymi, kad iš bylos medžiagoje pateikto 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolo (11 priedas USB laikmenoje) matyti, kad UAB „A“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizavo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimą, kuriame dalyvavo 55,55 procentai patalpų savininkų, o šio susirinkimo metu išrinktas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas K. K.. Nepaisant to, kitos dalies pastato patalpų (1 aukšto) savininkai teismui pateikė ieškinį dėl gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo, be kita ko, ginčija ir pirmiau minėto 2019 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo sprendimą, kuriuo paskirtas pastato techniniu prižiūrėtoju K. K. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020). Kartu iš bylos medžiagos matyti, kad kita dalis aktualaus pastato patalpų (1 aukšto) savininkų paskyrė kitą techninį prižiūrėtoją A. N.. Taigi, iš esmės šiuo metu veikia du pastato techniniai prižiūrėtojai K. K. ir A. N., kurie dėl egzistuojančių nesutarimų tarp patalpų savininkų (neįsileidimo į patalpas ir pan.) nekoordinuoja veiksmų tarpusavyje ir iš esmės techninę priežiūrą vykdo atskirose pastato dalyse. Nesant šių techninių prižiūrėtojų veiksmų derinimo tarpusavyje ir bendrumo viso pastato kontekste, tokia techninių prižiūrėtojų veikla, kaip teisingai nurodoma administracinio nusižengimo protokole, neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų. Nepaisant to, pažymėtina, kad įvertinus faktą, kad UAB „A“ vadovo B. Ž. kartu su dalimi kitų pastato savininkų susirinkime paskyrė pastato techninį prižiūrėtoją K. K., tačiau šis sprendimas dėl techninio prižiūrėtojo paskyrimo ginčijamas teisme, o kitas techninis prižiūrėtojas A. N. kitų patalpų savininkų paskirtas be B. Ž. žinios ir nesant jo valios, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad UAB „A“ ir šios įmonės vadovas B. Ž. nesiėmė priemonių tam, kad būtų paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas. Kitaip tariant, Akte1 ir Akte2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo B. Ž. valios, atitinkamai teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios B. Ž. kaltės neįvykdant minimų įpareigojimų. Nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima.
Pažymėtina ir tai, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, tiek institucijos atstovas teisme paaiškino, jog dėl gamybinio pastato būklės vertinimo ir taikomų poveikio priemonių, tarp Savivaldybės ir gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo sprendžiamas ginčas. Savivaldybė 2019 m. liepos 16 d. sprendimu uždraudė pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikino. Šiuo metu šis sprendimas yra apskųstas ir administracinė byla Nr. eA-3395-502/2020 nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020, kurioje UAB „A“ siekia uždrausti bet kokią veiklą gamybiniame pastate dėl pastato avarinės statinio būklės jame vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. e2-7032-918/20202, kurioje kiti pastato bendrasavininkai pareiškė civilinį ieškinį bendrovei UAB „A“ dėl gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, su Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų vykdymu, tarp aktualaus pastato savininkų kilę daug teisminių ginčų, kurie nagrinėjami tiek administraciniuose, tiek bendros kompetencijos teismuose ir iki šiol nėra galutinai išspręsti. O tai iš esmės apsunkina UAB „A“ ir šios įmonės vadovo B. Ž. galimybes objektyviai vykdyti minimuose aktuose nurodytus įpareigojimus. Taigi, kaip jau minėta, dėl pastato būklės avaringumo kilęs teisminis ginčas. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra panaikinęs savivaldybės sprendimą dėl pastato pripažinimo avarinės būklės, o šis teismo sprendimas apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui ir byla neišnagrinėta. Tiesa, vien ši aplinkybė lyg ir nesudaro pagrindo išvadai, kad asmenys neturi vykdyti savivaldybės sprendimo, kuriuo pastatas pripažintas avariniu ir iš šio sprendimo išplaukiančių Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti avarinės būklės šalinimą, kadangi net ir apskundus žemesniojo teismo sprendimą, savivaldybės sprendimas šiuo metu galioja iki tol, kol jis nebus panaikintas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu. Vis tik šioje dalyje pastebėtina, kad Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą, t. y. organizuoti laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus, apsunkina ne tik tai, kad iki šiol nėra galutinio ir neskundžiamo administracinių teismų sprendimo dėl pastato avarinės būklės. Pažymėtina, kad dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), šiai dienai yra atliktos net keturios jo būklės ekspertizės ir pastato užterštumo tyrimai. Susipažinus su ekspertizių aktais (USB laikmenoje esantys 1, 4, 6 ir 7 priedai) matyti, kad ekspertų išvados dėl pastato avarinės būklės ir jos likvidavimo darbų apimties ir metodų tam tikra apimtimi skiriasi. Tai iš esmės pripažino ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Institucijos atstovas M. Brigmanas, kuris paaiškino, kad pastatui buvo atliktos 3 atskiros ekspertizės atskirų ekspertų ir atestuotų įmonių ir visos išvados yra panašios, bet dėl pastato galingumo jos nėra vienodos. Maža to, eksperto S. S. veikla apskųsta VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centrui“, o duomenų apie dėl šios eksperto priimtą sprendimą byloje nėra, tarp pastato savininkų iškelta nemažai civilinių bylų, susijusių su šio pastato naudojimu, avaringumu, padarinių šalinimu, patalpų naudojimu, kai tai draudžiama ir pan. (dėl deklaracijos apie statinio statybos (griovimo) užbaigimą, statinio teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. e2-267-294/2020), UAB „A“ ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalai atsirasti (civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020), dėl gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020)). Visos šios aplinkybės rodo, kad UAB „A“ ir šios įmonės vadovas B. Ž. neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti Akte1 ir Akte2 nurodytus įpareigojimus, susijusius su pastato avarinės būklės šalinimu, kadangi tai priklauso nuo visų bendrasavininkų valios, jų pozicijų ginčuose ir pan. Taigi, ir šiuo atveju teismas neturi pagrindo nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios B. Ž. kaltės neįvykdant Akte1 ir Akte2 minimų įpareigojimų, susijusių su avarinės pastato būklės darbų šalinimo organizavimu. Kaip minėta, nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė negalima.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog B. Ž. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
Nutraukti B. Ž. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.