Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-2195-957/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-14
Bylos Nr.
A18.-2195-957/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01768-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Marijus Kursevičius (pirm.)
Pažeidėjas
B. Ž.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
Advokatai
Paulius Žukauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-2195-957/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01768-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 19.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam B. Ž.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Pauliui Žukauskui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Mariui Brigmanui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „A“ vadovui (direktoriui) B. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas UAB „A“ direktoriumi, gamybinio pastato esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiu iki 2020 m. birželio 30 d. neįvykdė 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) (toliau – ir Aktas1) ir 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) (toliau – ir Aktas2) pateiktų įpareigojimų, t. y.: nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, nesudarė komisijos, specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui; nepateikė pastato techninės priežiūros dokumentų; neorganizavo pastato avarinės būklės šalinimo pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas; neorganizavo pastato laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbų; nevykdė kas savaitę nuolatinių pastato būklės stebėjimų; apie įpareigojimų vykdymą neinformavo Būsto administravimo skyriaus. Taigi iki Akte2 nurodytos datos ir iki 2020 m. birželio 30 d. Skyriaus specialistams nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 48 straipsnio 1 dalies, taip pažeidė Statybos įstatyme numatytą statinių naudotojų pareigą laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentus ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatliko pastato avarinės būklės šalinimo darbų pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas ir pažeidė Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo B. Ž. atstovas advokatas Paulius Žukauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra susipažinęs su nusižengimo protokolu, kuriame yra nurodyti 3 reikalavimai, juos buvo bandoma atlikti ir ne dėl kliento kaltės, o dėl susiklosčiusių aplinkybių nebuvo įmanoma objektyviai įvykdyti tų reikalavimų. Pastatas šiuo metu 4 aukštų, 1 aukštas priklauso 7-iems savininkams, 2 ir 3 aukštas priklauso kitam savininkui, o 4 aukštas priklauso 2 savininkams. Savivaldybė surašė aktą, kuriuo įpareigojo UAB „A“ administratorių paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją, pateikti pastato techninius priežiūros dokumentus, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Jie bandė įgyvendinti šiuos reikalavimus, 2019 m. liepos 24 d. sušaukė viso pastato patalpų savininkų susirinkimą, buvo organizuotas dar vienas susitikimas 2019 m. rugpjūčio 14 d., nes pirmąjį kartą buvo ne visi atvykę asmenys, per šį susirinkimą išrinktas viso pastato techninis prižiūrėtojas ir berods, parengta sąmata dėl avarinės būklės šalinimo darbų, tam pritarė dauguma, tačiau šiuos sprendimus apskundė pirmo aukšto savininkai ir į savo patalpas jų neįsileidžia. Kitas dalykas, šiai dienai, yra daugiau nei 7 civilinės bylos tarp pastato bendrasavininkų, pvz. byla Nr. e2-267-294/2020, kur pirmo aukšto savininkai yra pareiškę civilinį ieškinį buvusio aukšto savininkui UAB „C“ dėl to, kad pastatas buvo U formos, dabar šonai nugriauti ir jie ginčija, kad tai buvo padaryta neteisėtai. Toje byloje yra pateiktos 4 ekspertų išvados ir šiai dienai pirmas aukštas reikalauja, kad būtų užbaigti griovimo darbai, UAB „A“ ten įtrauktas kaip tretysis asmuo. Kita byla Nr. e2-12932-960/2019, toje byloje pirmas aukštas buvo padavęs bendrovę UAB „A“ į teismą, neva atlieka statybinius darbus, kuriuos draudžiama atlikti nesuderinus su bendrasavininkais, tą bylą laimėjo, buvo atmestas ieškinys, dabar pareikštas apeliacinis skundas. 2019 m. liepos 16 d. savivaldybės administracija priėmė sprendimą, kuriuo nuo 2019 m. liepos 19 d. tame pastate uždraudė vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, nesusijusią su avarinės būklės šalinimo darbais. Iki šios dienos, praktiškai praėjo metai, pirmas aukšta itin intensyviai vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Tai reiškia, kad ir bloginama pastato būklė ir rizikuojama asmenų, esančių pastate ir greta jo, gyvybe. Be to UAB „A“ negali vykdyti jokių darbų, kai ten yra vykdoma ūkinė-komercinė veikla. Yra ir daugiau civilinių bylų. Savivaldybė, berods, visur yra įtraukta kaip šalis, apie tas bylas žino ir dėl to jiems buvo keista gauti tokį protokolą. Taigi, dėl reikalavimo paskirti techninį pastato prižiūrėtoją – jį paskyrė, dėl dokumentų pateikimo, jų negalime pateikti, nes techninis prižiūrėtojas. Dėl trečio punkto – nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimo darbus pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas, tai jie sudarė sąmatą, dabar kreipėsi ir į Lenkijos įmonę, kur yra specialistai, bet ekspertų išvados nevienodos, visi reikalauja papildomų statybinių tyrimų, kaip gali būti pašalinta avarinė būklė. To padaryti negali, nes negali patekti į patalpas, nežino kokiomis ekspertų išvadomis turi vadovautis. Sutinka, kad pastatas avarinės būklės, bet Vilniaus administracinis teismas yra panaikinęs sprendimą, kur buvo pastatas pripažintas avarinės būklės, tiesa dėl formalių priežasčių, tas sprendimas apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui, bet tas sprendimas galiojantis, kaip supranta, nes savivaldybės sprendimas įsiteisėjęs, jį apskundė 1 aukštas Administraciniam teismui, kuris pripažino, kad yra formalių pažeidimų ir jis yra apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui. Tokia situacija, klientas nežino ką daryti.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas Marius Brigmanas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo atveju byla surašyta asmeniui nedalyvaujant. Per 2019 m. šiam pastatui buvo atliktos 3 atskiros ekspertizės atskirų ekspertų ir atestuotų įmonių ir visos išvados yra panašios, bet dėl pastato galingumo jos nėra vienodos. Būtent todėl visus 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės pozicija kito, kadangi paskutine 2019 m. gruodžio 10 d. eksperto ekspertize konstatuoti galimai avarinės būklės konstrukcijų požymiai, bet ta ekspertizė neįvardijo pastato kaip avarinio, ekspertas nepateikė išvados, kad pastato negalima naudoti esamoje būklėje, atsižvelgiant į tai buvo vykdomi tolimesni veiksmai. Institucijos pozicija tokia, kad tarp bendrasavininkų daug ginčų, bet savivaldybė tikrai nedalyvauja visose bylose, tik keliose bylose įtraukti kaip tretieji asmenys ir Savivaldybės interesas yra statinio naudojimo saugus užtikrinimas. Visi tarp bendrasavininkų vykstantys ginčai greitu metu nebus išspręsti, bet pastatas naudojamas šiandien ir turi atitikti reikalavimus. Galima laikinomis priemonėmis užtriktini stabilumą, tai ir yra savivaldybės pozicija, kad 2019 m. liepos 26 d. pateikti įpareigojimai, pakartotinai jie teikti 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo aktu, būtent šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2019 m. liepos reikalavimai nebuvo įgyvendinti, iki vasario 5 d. nebuvo gauta informacijos apie įpareigojimų vykdymą, viso šio laikotarpio metu nustatytas techninės priežiūros ir remonto organizavimo pažeidimas ir priimtas sprendimas dėl pažeidimo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Šiai dienai šiame pastate situacija, kad dalis bendrasavininkų yra išlaikę vieną techninį prižiūrėtoją, kiti turi kitą paskyrę, yra du komplektai pastato techninės priežiūros dokumentų, tai iš esmės prieštarauja įstatymams ir pačiam principui dėl pastato techninės priežiūros vykdymo, nes remiantis išvadomis yra organizuojami remonto darbai. Šiai dienai vieni iš bendrasavininkų veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį yra pateikę duomenis, kad dalinai avarinės būklės defektai pašalinti. Vadinasi galimybė buvo. Ar jie pašalinti fiziškai patikrinti Institucija negalėjo, bet darbų aktai yra. Pagal jungtinės veiklos sutartį būtent pirmo aukšto savininkai tuos duomenis pateikė. Šiai dienai tie trūkumai galimai yra įvykdyti, bet ne protokolo surašymo dieną.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) matyti, kad buvo atliktas statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad rūsio ir pirmo aukšto patalpų viduje – būklė patenkinama, išorėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės – bloga, antro ir trečio aukšto – bloga, palėpė nebuvo apžiūrima. Konstatuota, kad labiausiai pažeistos yra laikančios perdangų konstrukcijos, kurių griūtis kelia pavojų statinyje ar arti statinio esančių žmonių sveikatai ir net gyvybei, todėl pastatas yra nesaugus ir netinkamas naudoti; statinys yra avarinės būklės; rūsys ir pirmas aukštas nėra papildomai izoliuoti ar kaip nors kitaip apsaugoti nuo viršutinių aukštų griūčių, todėl galima statinio avarija per kelis aukštus; rekomenduotina nutraukti pastato patalpų naudojimą, išramstyti konstrukcijas su avariniais defektais, atidengti visas laikančiąsias konstrukcijas ir kruopščiai ištirti pilna statinio apimtimi, tyrimo rezultatų pagrindu parengti statinio konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo projektą, atlikti konstrukcijų stiprinimo arba net pakeitimo statybos-remonto darbus. Be kita ko, patikrinimo akte nurodyti reikalavimai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, nustatyta tvarka, paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją ir pateikti statinių naudojimo priežiūros vykdytojams Skyriui informaciją apie statinio paskirtą techninį prižiūrėtoją, statinio 2019 m. kasmetinės apžiūros aktą, statinio techninį pasą, techninės priežiūros žurnalą, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktus (jeigu yra), projektą, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas ir apie įpareigojimų vykdymo eigą iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. informuoti Būsto administravimo skyrių (b. l. 4-9).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2020 m. vasario 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) nurodoma, kad pastato savininkai nėra paskyrę vieno bendro pastato techninio prižiūrėtojo, vieni paskyrė – A. N., kiti – K. K.. Pateikti siūlymai reikalavimai: nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizės aktuose, šalinimo darbus; statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryti komisija, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; nuolatinius pastato būklės stebėjimus, įvertinant, kad pastato priestato 2p¹/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąją sieną, kitas į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančios su priestatu techninę būklę; apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių (b. l. 12-13).

Iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. B. Ž. paaiškinimų matyti, kad juose yra pateikta teisinio ginčo priešistorė, t. y. nurodomos nagrinėtos bylos, kuriose ginčo šalys yra (buvo) (duomenys neskelbtini) pastato bendrasavininkai. Dėl pastato avarinės būklės paaiškinimuose nurodoma, kad UAB „A“ dėjo visas pastangas, kad būtų kuo greičiau pašalinta pastato avarinė būklė, tačiau dėl skirtingų ekspertizių ir teisinių ginčų, objektyviai šalinimo darbai negalėjo būti pradėti. Be kita ko, paaiškinimuose aptariamos ekspertizės bei UAB „A“ veiksmai, siekiant išvengti pastato griūties bei 2019 m. liepos 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. pastato bendrasavininkų susirinkimuose priimti sprendimai (b. l. 27-39).

Dėl B. Ž. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).

Šioje byloje B. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „A“ direktoriumi, gamybinio pastato esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiu iki 2020 m. birželio 30 d. neįvykdė 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) (toliau – ir Aktas1) ir 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) (toliau – ir Aktas2) pateiktų įpareigojimų, t. y.: nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, nesudarė komisijos, specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui; nepateikė pastato techninės priežiūros dokumentų; neorganizavo pastato avarinės būklės šalinimo pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas; neorganizavo pastato laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbų; nevykdė kas savaitę nuolatinių pastato būklės stebėjimų; apie įpareigojimų vykdymą neinformavo Būsto administravimo skyriaus. Taigi iki Akte2 nurodytos datos ir iki 2020 m. birželio 30 d. Skyriaus specialistams nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nepaskyrė viso pastato techninio prižiūrėtojo, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 48 straipsnio 1 dalies, taip pažeidė Statybos įstatyme numatytą statinių naudotojų pareigą laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentus ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatliko pastato avarinės būklės šalinimo darbų pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas ir pažeidė Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (nerūpestingai ar dėl nepagrįsto pasitikėjimo).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo B. Ž. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo B. Ž. atstovas advokatas P. Žukauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokole yra nurodyti 3 reikalavimai, kuriuos buvo bandoma atlikti, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių nebuvo įmanoma objektyviai įvykdyti tų reikalavimų. Savivaldybė surašė aktą, kuriuo įpareigojo UAB „A“ administratorių paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją, pateikti pastato techninius priežiūros dokumentus, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Jie bandė įgyvendinti šiuos reikalavimus, 2019 m. liepos 24 d. sušaukė viso pastato patalpų savininkų susirinkimą, buvo organizuotas dar vienas susitikimas 2019 m. rugpjūčio 14 d., per kurį susirinkimą išrinktas viso pastato techninis prižiūrėtojas ir berods, parengta sąmata dėl avarinės būklės šalinimo darbų, tačiau šiuos sprendimus apskundė pirmo aukšto savininkai. Be kita ko, šiai dienai, yra daugiau nei 7 civilinės bylos tarp pastato bendrasavininkų. Sutinka, kad pastatas avarinės būklės, bet Vilniaus administracinis teismas yra panaikinęs sprendimą, kur buvo pastatas pripažintas avarinės būklės, tiesa dėl formalių priežasčių, tas sprendimas apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui, bet tas sprendimas galiojantis, kaip supranta, nes savivaldybės sprendimas įsiteisėjęs, jį apskundė 1 aukšto savininkai Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pripažino, kad yra formalių pažeidimų, tačiau pastarojo teismo sprendimas yra apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui.

Tuo tarpu Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas M. Brigmanas teismo posėdžio metu paaiškino, kad per 2019 m. šiam pastatui buvo atliktos 3 atskiros ekspertizės atskirų ekspertų ir atestuotų įmonių ir visos išvados yra panašios, bet dėl pastato galingumo jos nėra vienodos. Būtent todėl visus 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės pozicija kito, kadangi paskutine 2019 m. gruodžio 10 d. eksperto ekspertize konstatuoti galimai avarinės būklės konstrukcijų požymiai, bet ta ekspertizė neįvardijo pastato kaip avarinio, ekspertas nepateikė išvados, kad pastato negalima naudoti esamoje būklėje, atsižvelgiant į tai buvo vykdomi tolimesni veiksmai. Institucijos pozicija tokia, kad tarp bendrasavininkų daug ginčų ir Savivaldybės interesas yra statinio naudojimo saugus užtikrinimas. Visi tarp bendrasavininkų vykstantys ginčai greitu metu nebus išspręsti, bet pastatas naudojamas šiandien ir turi atitikti reikalavimus. Pasak atstovo, šiai dienai šiame pastate situacija, kad dalis bendrasavininkų yra išlaikę vieną techninį prižiūrėtoją, kiti turi kitą paskyrę, yra du komplektai pastato techninės priežiūros dokumentų, tai iš esmės prieštarauja įstatymams ir pačiam principui dėl pastato techninės priežiūros vykdymo, nes remiantis išvadomis yra organizuojami remonto darbai. Šiai dienai tie trūkumai galimai yra įvykdyti, bet ne protokolo surašymo dieną. Pažymėtina, jog minėtų asmenų paaiškinimus detalizuoja byloje esantys 2019 m. liepos 26 d. ir 2020 m. vasario 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai (b. l. 4-9, 12-13), iš kurių matyti, kad išties bendrasavininkams yra pateikti reikalavimai – paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas (2019 m. liepos 26 d. aktas) ir nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizės aktuose, šalinimo darbus (2020 m. vasario 5 d. aktas).

Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole bylos esmė aprašyta gremėzdiškai ir gana nekonkrečiai, protokolas kupinas perteklinių faktinių aplinkybių, kurių dalis apskritai neaišku, kodėl inkriminuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. Ž., kaip antai tokios aplinkybės, kurios savo esme priskirtinos pastato techninio prižiūrėtojo, o ne statinio naudotojo kompetencijai, pvz., pastato būklės kassavaitinis stebėjimas; pastato būklės avarinių darbų šalinimo organizavimas, pastato techninės priežiūros dokumentų pateikimas, komisijos ar specialistų grupės kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudarymas. Taigi, nėra pagrindo B. Ž. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įpareigojimų, kurių vykdymas nėra priskirtinas jo kompetencijai, neįvykdymą. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą, statinio naudotojai privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Pagal šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, statinio naudotojo pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Taigi, tais atvejais, kai paskiriamas techninis prižiūrėtojas, būtent šiam asmeniui tenka pareiga vykdyti pastato techninę priežiūrą, laikantis Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų ir kitų šią sritį reglamentuojančių teisės aktų.

Bendrame kontekste pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, būtent statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. Tuo tarpu pagal šio įstatymo 1 dalį, statinio naudotojo (šiuo atveju savininko ar bendrasavininko) pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal STR 1.03.07:2017 32 punkto nuostatas, nesudėtingųjų statinių [9.17], vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų [9.26] techninę priežiūrą gali atlikti patys Naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šiame punkte nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Kitais negu šiame punkte nurodytais atvejais, statinio techniniai prižiūrėtojai turi būti paskirti tiksliai nurodant statinius, kurių techninę priežiūrą jiems pavesta atlikti. Todėl sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas manytina, kad tais atvejais, kai statinio naudotojas paskiria techninį prižiūrėtoją, būtent pastarajam tenka pareiga laikantis teisės aktų reikalavimų vykdyti techninę pastato priežiūrą. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog aktualaus pastato, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, nesutardami tarpusavyje, paskyrė du pastato techninius prižiūrėtojus K. K. ir A. N., kas bus aptarta vėliau. Taigi būtent ne pastato naudotojai, o su naudotojais sudarytų sutarčių pagrindų veikiantys pastato techniniai prižiūrėtojai turi pareigą koordinuoti savo veiksmus tarpusavyje ir stebėti pastato būklę; organizuoti pastato būklės avarinių darbų šalinimą, pildyti ir teikti kompetentingoms institucijoms pastato techninės priežiūros dokumentus, taip pat inicijuoti komisijų ar specialistų grupių kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui sudarymą statinio naudotojo lėšomis, kaip tai nustato statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 33, 34, 35, 37, 38, 39, 42 ir kt. punktai, kuriuose įtvirtintos pastato techninio prižiūrėtojos teisės ir pareigos.

Teismas, spręsdamas dėl Akte1 ir Akte2 nurodyto įpareigojimo dėl statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimo nevykdymo, pažymi, kad iš bylos medžiagoje pateikto 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolo (11 priedas USB laikmenoje) matyti, kad UAB „A“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizavo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimą, kuriame dalyvavo 55,55 procentai patalpų savininkų, o šio susirinkimo metu išrinktas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninis prižiūrėtojas K. K.. Nepaisant to, kitos dalies pastato patalpų (1 aukšto) savininkai teismui pateikė ieškinį dėl gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo, be kita ko, ginčija ir pirmiau minėto 2019 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo sprendimą, kuriuo paskirtas pastato techniniu prižiūrėtoju K. K. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020). Kartu iš bylos medžiagos matyti, kad kita dalis aktualaus pastato patalpų (1 aukšto) savininkų paskyrė kitą techninį prižiūrėtoją A. N.. Taigi, iš esmės šiuo metu veikia du pastato techniniai prižiūrėtojai K. K. ir A. N., kurie dėl egzistuojančių nesutarimų tarp patalpų savininkų (neįsileidimo į patalpas ir pan.) nekoordinuoja veiksmų tarpusavyje ir iš esmės techninę priežiūrą vykdo atskirose pastato dalyse. Nesant šių techninių prižiūrėtojų veiksmų derinimo tarpusavyje ir bendrumo viso pastato kontekste, tokia techninių prižiūrėtojų veikla, kaip teisingai nurodoma administracinio nusižengimo protokole, neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 32 ir 33 punkto reikalavimų. Nepaisant to, pažymėtina, kad įvertinus faktą, kad UAB „A“ vadovo B. Ž. kartu su dalimi kitų pastato savininkų susirinkime paskyrė pastato techninį prižiūrėtoją K. K., tačiau šis sprendimas dėl techninio prižiūrėtojo paskyrimo ginčijamas teisme, o kitas techninis prižiūrėtojas A. N. kitų patalpų savininkų paskirtas be B. Ž. žinios ir nesant jo valios, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad UAB „A“ ir šios įmonės vadovas B. Ž. nesiėmė priemonių tam, kad būtų paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas. Kitaip tariant, Akte1 ir Akte2 nurodytas įpareigojimas paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo B. Ž. valios, atitinkamai teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios B. Ž. kaltės neįvykdant minimų įpareigojimų. Nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima.

Pažymėtina ir tai, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, tiek institucijos atstovas teisme paaiškino, jog dėl gamybinio pastato būklės vertinimo ir taikomų poveikio priemonių, tarp Savivaldybės ir gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo sprendžiamas ginčas. Savivaldybė 2019 m. liepos 16 d. sprendimu uždraudė pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikino. Šiuo metu šis sprendimas yra apskųstas ir administracinė byla Nr. eA-3395-502/2020 nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020, kurioje UAB „A“ siekia uždrausti bet kokią veiklą gamybiniame pastate dėl pastato avarinės statinio būklės jame vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. e2-7032-918/20202, kurioje kiti pastato bendrasavininkai pareiškė civilinį ieškinį bendrovei UAB „A“ dėl gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, su Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų vykdymu, tarp aktualaus pastato savininkų kilę daug teisminių ginčų, kurie nagrinėjami tiek administraciniuose, tiek bendros kompetencijos teismuose ir iki šiol nėra galutinai išspręsti. O tai iš esmės apsunkina UAB „A“ ir šios įmonės vadovo B. Ž. galimybes objektyviai vykdyti minimuose aktuose nurodytus įpareigojimus. Taigi, kaip jau minėta, dėl pastato būklės avaringumo kilęs teisminis ginčas. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra panaikinęs savivaldybės sprendimą dėl pastato pripažinimo avarinės būklės, o šis teismo sprendimas apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui ir byla neišnagrinėta. Tiesa, vien ši aplinkybė lyg ir nesudaro pagrindo išvadai, kad asmenys neturi vykdyti savivaldybės sprendimo, kuriuo pastatas pripažintas avariniu ir iš šio sprendimo išplaukiančių Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti avarinės būklės šalinimą, kadangi net ir apskundus žemesniojo teismo sprendimą, savivaldybės sprendimas šiuo metu galioja iki tol, kol jis nebus panaikintas galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu. Vis tik šioje dalyje pastebėtina, kad Akte1 ir Akte2 nurodytų įpareigojimų organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą, t. y. organizuoti laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. L. U. ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus, apsunkina ne tik tai, kad iki šiol nėra galutinio ir neskundžiamo administracinių teismų sprendimo dėl pastato avarinės būklės. Pažymėtina, kad dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), šiai dienai yra atliktos net keturios jo būklės ekspertizės ir pastato užterštumo tyrimai. Susipažinus su ekspertizių aktais (USB laikmenoje esantys 1, 4, 6 ir 7 priedai) matyti, kad ekspertų išvados dėl pastato avarinės būklės ir jos likvidavimo darbų apimties ir metodų tam tikra apimtimi skiriasi. Tai iš esmės pripažino ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Institucijos atstovas M. Brigmanas, kuris paaiškino, kad pastatui buvo atliktos 3 atskiros ekspertizės atskirų ekspertų ir atestuotų įmonių ir visos išvados yra panašios, bet dėl pastato galingumo jos nėra vienodos. Maža to, eksperto S. S. veikla apskųsta VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centrui“, o duomenų apie dėl šios eksperto priimtą sprendimą byloje nėra, tarp pastato savininkų iškelta nemažai civilinių bylų, susijusių su šio pastato naudojimu, avaringumu, padarinių šalinimu, patalpų naudojimu, kai tai draudžiama ir pan. (dėl deklaracijos apie statinio statybos (griovimo) užbaigimą, statinio teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. e2-267-294/2020), UAB „A“ ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalai atsirasti (civilinė byla Nr. e2-756-1098/2020), dėl gamybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020)). Visos šios aplinkybės rodo, kad UAB „A“ ir šios įmonės vadovas B. Ž. neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti Akte1 ir Akte2 nurodytus įpareigojimus, susijusius su pastato avarinės būklės šalinimu, kadangi tai priklauso nuo visų bendrasavininkų valios, jų pozicijų ginčuose ir pan. Taigi, ir šiuo atveju teismas neturi pagrindo nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios B. Ž. kaltės neįvykdant Akte1 ir Akte2 minimų įpareigojimų, susijusių su avarinės pastato būklės darbų šalinimo organizavimu. Kaip minėta, nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė negalima.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog B. Ž. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti B. Ž. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius