- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-22
- Bylos Nr.
- AN2-210-873/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01997-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pažeidėjas
- R. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. (toliau – ir pažeidėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties, kuria apelianto R. S. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-19548-2025 administracinio nusižengimo byloje netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Institucijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-19548-2025 R. S. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, jam skirta 70 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 14 d., 14.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo draudžiamoje vietoje – ant užbrūkšniuoto ploto, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.13, 8 punktų ir 3 priedo 1.15 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2026 m. kovo 2 d. nutartimi skundo dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimo netenkino. Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, darė išvadą, kad Institucija nepagrįstai nustatė R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl šią aplinkybę pašalino, tačiau, konstatavęs, jog skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, kitą Institucijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimo dalį paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Tvirtina, kad apylinkės teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Apeliantas nepadarė administracinio nusižengimo, jis administracinėn atsakomybėn patrauktas visapusiškai ir išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir todėl nepagrįstai nustačius jo veikoje numatyto nusižengimo sudėtį.
3.2. Teigia, kad jis nėra automobilio savininkas, niekada juo nebuvo ir neturi galimybių nurodyti pažeidimo metu jį vairavusį asmenį. Pažymi, kad automobilis registruotas Jungtinėje Karalystėje, ir Institucija turėjo pareigą nustatyti tikrąjį automobilio savininką. Jungtinėje Karalystėje transporto savininkai yra nurodyti oficialioje duomenų sistemoje (https://vehicleenquiry.service.gov.uk/VehicleNotFound?locale=en), tačiau įvedus automobilio valstybinį Nr. matyti, kad tokia transporto priemonė nėra registruota, o apeliantas neturi galimybės pateikti informacijos apie šio automobilio savininką ir pareiga įrodyti, kad jis nėra automobilio savininkas, jam negali būti perkelta.
3.3. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad automobilio savininkas buvo nustatytas byloje Nr. II-930-990-2025. Teigia, kad ir minėtoje byloje automobilio savininkas buvo nustatytas spėjimo būdu. Tvirtina, kad Institucija turėtų nustatyti automobilio savininką kreipdamasi į Jungtinės Karalystės institucijas.
3.4. Apeliantas nurodo, kad Institucija, nagrinėdama 2024 m. padarytą pažeidimą, pažeidė operatyvumo principą. Net ir nustačius automobilio savininką, negali būti reikalaujama, kad jis prisimintų, kas daugiau nei prieš dvejus metus vairavo automobilį.
3.5. Pažeidėjas teigia, jog apylinkės teismas visiškai ignoravo jo argumentus, kad automobilio dalis stovi stovėjimą leidžiančio ženklo reguliuojamoje kelio dalyje.
3.6. Nurodo, kad apylinkės teismas, pripažinęs, kad jis nėra padaręs pažeidimo pakartotinai, savo sprendimą atmesti skundą grindė tuo, kad jis (R. S.) yra teisininkas, tačiau įstatymas nenumato tokios sunkinančios aplinkybės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos įgaliotasis asmuo prašo R. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai ir nešališkai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir priėmė teisėtą ir teisingą nutartį. Pažymi, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje teisinė atsakomybė įtvirtinta ne automobilio savininkui, bet vairuotojui. Vairuotoją Institucija nustatė kreipdamasi tarnybinės pagalbos į Vyriausiąjį policijos komisariatą. Akcentuoja, kad nusižengimas buvo ištirtas ir administracinio nusižengimo protokolas surašytas nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
R. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas vertina, kad apylinkės teismas, atmesdamas pažeidėjo skundą ir iš esmės palikdamas nepakeistą Institucijos nutarimą, teisės taikymo klaidos nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kaip teigiama skunde, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį R. S. turi būti nutraukta, kadangi nenustatyta, kad jis yra automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, savininkas. Taip pat su apylinkės teismo nutartimi nesutinkama nurodant, kad buvo pažeistas operatyvumo principas, be to tvirtinant, jog automobilio dalis stovėjo stovėjimą leidžiančioje zonoje, tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino ir todėl jo veikoje nepagrįstai buvo nustatyta minimo administracinio nusižengimo sudėtis. Su tokiais teiginiais nesutiktina, be to pažymėtina, kad apeliantas iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, į kuriuos skundžiamoje nutartyje išsamiai atsakė apylinkės teismas.
7. Taigi apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartimi pakartotinai akcentuodamas, kad jis nėra nurodyto automobilio savininkas. Atsakant į šį argumentą visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį atsakomybė numatyta automobilio vairuotojui, o ne savininkui, todėl šis skundo argumentas teisiškai nėra reikšmingas. Atitinkamai, nepagrįstas ir argumentas, kad Institucija privalėjo kreiptis į Jungtinės Karalystės Institucijas informacijos dėl automobilio savininko, kurios, kaip matyti iš skundo turinio, oficialioje duomenų sistemoje nėra. Antra, byloje surinkta pakankamai duomenų, Institucijai leidusių daryti pagrįstą išvadą, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje automobilį vairavo ir juo nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė būtent apeliantas.
8. Kaip matyti iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus (b. l. 35–56), R. S. ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, padarytus vairuojant transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini): ROIK 25265686797 – pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį; ROIK 25286738320 – pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį; ROIK 24260887831 – pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį; ROIK 24260887443 – pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį; ROIK 24260887880 – pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį; ROIK 24260887773 – pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį; ROIK 24260887765 – pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį; ROIK 24260884895 – pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį; ROIK 24260887716 – pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį; ROIK 24260887559 – pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį; ROIK 24260887476 –pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį. Byloje esanti automobilio draudimo poliso kopija patvirtina, kad automobilio „Honda FR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas nuo 2022 m. lapkričio 20 d., 0.01 val., iki 2023 m. lapkričio 19 d., 23.59 val., – R. S. (b. l. 63). Kaip nustatyta iš įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-930-990/2025, vairuotojas, pravažiavęs sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, kurio išorės požymiai atitinka R. S., 2024 m. kovo 11 d., 21.39 val., buvo užfiksuotas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše, pateikė byloje minimo automobilio dokumentus, nurodė savo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Nagrinėjamoje byloje automobilis „Honda FR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir byloje Nr. II-930-990/2025, buvo pastatytas netoliese apelianto darbo vietos. Pakartotinai įvertinęs šią duomenų visumą, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą R. S., kaip nusižengimą padariusiam asmeniui, priėmė teisingą sprendimą.
9. Apeliantas tvirtina, jog apylinkės teismas ignoravo jo argumentus, kad automobilio dalis stovi stovėjimą leidžiančio ženklo reguliuojamoje kelio dalyje. Su tokiu argumentu nesutiktina. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas vertino tiek apelianto paaiškinimus, tiek į bylą pateiktą nuotrauką (b. l. 26), kurioje aiškiai matyti, jog automobilis „Honda FR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ant užbrūkšniuoto ploto. Tai, kad dalis automobilio nebepatenka į stovėjimą draudžiančio ženklo zoną, apelianto atsakomybės nešalina, todėl tokį skundo argumentą apylinkės teismas pagrįstai atmetė. Apygardos teismas tokiai išvadai pritaria.
10. Nesutiktina ir su apelianto argumentais dėl operatyvumo principo pažeidimo. Pagal ANK 39 straipsnį, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje byloje administracinis nusižengimas padarytas 2024 m. lapkričio 14 d., Institucijos nutarimas priimtas 2025 m. gruodžio 4 d., taigi nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Apylinkės teismas teisingai pasisakė ir apie ANK 611 straipsnio 5 dalies reglamentavimą, kuris nagrinėjamoje byloje nėra aktualus. Apygardos teismas su skundžiamos nutarties argumentais sutinka, todėl jų nebekartoja. Nors apeliantas skunde teigia, kad jog praėjus ilgesniam laikui gali būti sunku prisiminti, kas vairavo automobilį, pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš viso neigia sąsajas su minėtu automobiliu, todėl toks skundo teiginys yra deklaratyvus ir pažeidėjo teisės į greitą procesą pažeidimo apygardos teismas nenustato.
11. Pasak apelianto, apylinkės teismas, nors pripažino, kad jis nėra padaręs pažeidimo pakartotinai, savo sprendimą grindė tuo, kad jis yra teisininkas, o tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės įstatymas nenumato. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, tokiam teiginiui nepritaria ir vertina, kad apylinkės teismas teisės normas taikė tinkamai.
12. Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
13. Kaip matyti, apylinkės teismas, patikrinęs Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, darė išvadą, jog apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, buvo nustatyta nepagrįstai. Atitinkamai, iš Institucijos nutarimo pašalinęs sunkinančią aplinkybę, apylinkės teismas iš naujo vertino administracinės nuobaudos apeliantui teisingumą. Viena iš aplinkybių, į kurias privaloma atsižvelgti – pažeidėjo asmenybė. Būtent šiame kontekste, atsižvelgęs į pareiškėjo amžių, išsilavinimą, profesinę ir gyvenimišką patirtį – 38 metų, teisininkas, praktikuojantis advokatas, skundžiamą nutartį priėmęs teismas darė išvadą apie apelianto itin atsainų požiūrį į KET reikalavimų laikymąsi, sprendė, jog baudos už nagrinėjamo nusižengimo padarymą dydis – 70 Eur, yra teisingas. Tokiu būdu jokios apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės apylinkės teismas nenustatė. Skundo argumentas nepasitvirtino. Paskirta apeliantui nuobauda – nežymiai didesnio nei sankcijoje numatyto vidurkio dydžio, apygardos teismo vertinimu, nėra per griežta, paliktina nepakeista.
14. Apibendrinus konstatuotina, jog apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. R. S. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.