Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovui P. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui P. B. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui 2016-11-09 buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (magnetinio rezonanso tomografija) 85,88 Eur sumai, kurios apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis (2018-03-30 gydymo paslaugų apskaitos išrašas). Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2016 m. spalio 31 d. ir nuo 2016m. gruodžio 14d., t.y. atsakovas nuo 2016 m. lapkričio 1d. iki 2016 m. gruodžio 13d. privalomojo sveikatos draudimo įmokos nemokėjo. Atsakovas pateikė VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 2018-07-31 pažymą Nr. KAP22-548, patvirtinančią, jog atsakovas 2018-07-25 dienai PSDF biudžetui prievolės yra įvykdęs. Iš teismo pareikalauto išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš VSDF valdybos, matyti, jog suma nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokas 2016 m. lapkričio mėnesį sudarė 962,64 Eur.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, šio įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. VA-78 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklių 11 punkte nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Tad jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Nustatyta, jog atsakovui per mėnesį kai jis nesumokėjo privalomos įmokos buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslauga, atsakovas tuo metu neturėjo apdraustojo statuso.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Byloje nustatyta, jog 2016 m. lapkričio 9d. mėnesį atsakovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau atsakovas to metu nebuvo sumokėjęs privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Vėliau, minėta suma buvo nurašyta ne ginčo tvarka, todėl PSDF biudžetas ją gavo pavėluotai. Tokiu būdu, atsakovas pažeidė nustatytus mokėjimo terminus, savo prievolę atliko netinkamai, todėl teismas sutinka su ieškovo atstovės pozicija, jog paslaugos gavimo metu atsakovas apdraustas nebuvo. Tačiau, vėliau, į PSDF biudžetą atsakovas sumokėjo visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, todėl, teismui nustačius atsakovo pareigą atlyginti žalą, svarstytinas klausimas dėl nepagrįsto praturtėjimo. Pažymėtina, jog atsakovo pateikta pažymą dėl skolų nebuvimo 2018-07-25 dienai neįrodo atsakovo privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokėjimo ginčo laikotarpiu (CPK 178 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką, neatlygino PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų paslaugų, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 85,88 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (85,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio ir ieškinį tenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiamos 16,66 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 1,66 Eur teismo patirtos pašto išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui biudžetinei įstaigai Vilniaus teritorinei ligonių kasai, į. k. 188783796, iš atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 85,88 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus ir 88 ct) žalos atlyginimo bei 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (85,88 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,66 Eur (šešiolika eurų ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.