- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- II-110-990/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01438-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Institucija
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-110-990/2023
2023 m. sausio 17 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. skundą dėl VĮ Registrų centras vyriausiosios specialistės G. S. 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1813-2022, kuriuo J. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. VĮ Registrų centras vyriausioji specialistė G. S., nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas J. Š. per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 ir 2021 metų (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) 23 straipsnio 3 dalyje, 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu J. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 200 eurų dydžio baudą.
II Skundo argumentai
2. 2022 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. Š. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad VĮ Registrų centras atstovė, skirdama administracinę nuobaudą, tinkamai neįvertino visų aplinkybių, nes 2020 ir 2021 metais (už kuriuos finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos laiku) jo vadovaujama įmonė veiklos nevykdė, o dar 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu „Dėl laikino veiklos sustabdymo“ buvo nuspręsta laikinai sustabdyti (duomenys neskelbtini) veiklą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Apie šį bendrijos sprendimą 2019 m. gruodžio 29 d. buvo informuota Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI), kuri savo 2020 m. sausio 11 d. sprendimu patvirtino nusprendusi jo vadovaujamą įmonę nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atleisti nuo mokesčių, kurie susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimu. 2019 m. pabaigoje buvo uždaryta įmonės banko sąskaita, interneto svetainė. Nepaisant to, kaip paaiškėjo po kelerių metų - 2022 lapkričio 15-16 d. gavus informaciją iš VĮ Registrų centras apie pradėtą administracinio nusižengimo tyrimą, (duomenys neskelbtini) visgi nebuvo atleista nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinių teikimo. Priimdamas sprendimą laikinai sustabdyti veiklą jis tikėjosi, kad VMI rašte nurodytas atleidimas nuo dokumentų teikimo apima ir visų kitų periodinių ataskaitų teikimą, tarp jų - ir finansinių, nes įmonei veiklos nevykdant paprastai nėra ir pinigų srautų ir finansinės padėties pasikeitimo. Be to, jis pagrįstai tikėjosi, kad valstybės institucijos keičiasi informacija apie jų reguliavimo srityje esančių subjektų statusą, tad informacija apie įmonės veiklos sustabdymą turėtų būti matoma ir kitų kontroliuojančių institucijų bei įstaigų sistemose. Sužinojęs apie vykstantį tyrimą jis iškart susisiekė su VĮ Registrų centru ir paaiškino situaciją, pateikė nepateiktas įmonės finansines ataskaitas už 2020- 2021 metus. Pareiškėjo manymu, baudos kaip poveikio priemonės taikymas buvo per griežtas, atsižvelgiant ir į tai, kad pati administracinė teisena jo atžvilgiu buvo pradėta iš karto, t. y. neįspėjus apie pareigą pateikti vėluojančias finansines ataskaitas, taip suteikiant galimybę pačiam asmeniui ištaisyti situaciją. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad tokie pranešimai 2020-2021 metais galėjo būti siųsti jau negaliojančiu (uždarius svetainę ir domeną) įmonės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tad turėjo grįžti dėl adresato nepasiekiamumo. Deja, šiuo atveju priminimas apie įmonės vadovo pareigos neįvykdymą nebuvo siųstas į asmeninį elektroninį paštą, naudojamą VĮ Registrų centras savitarnoje, nors apie padarytą nusižengimą ir pradėtą bylą informacija buvo siųsta į jo asmeninį elektroninio pašto adresą. Pareiškėjas nurodo, kad jis kaip įmonės vadovas nebuvo atleistas nuo pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų įpareigojimų, tačiau VĮ Registrų centras kaip kontroliuojantis ir administracinę atsakomybę taikantis subjektas turėjo atsižvelgti į visas aplinkybes spręsdamas atsakomybės ir nuobaudos skyrimo klausimus. Pareiškėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – baudą į administracinę nuobaudą - įspėjimą arba administracinės nuobaudos neskirti (bylos lapai 3-4).
III Atsiliepimo į skundą argumentai
3. VĮ Registrų centras teisinio atstovavimo skyriaus vadovė J. P. pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma J. Š. atstovo skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą bei nurodoma, kad teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų registrui. Pagal pranešimą apie laikiną veiklos nevykdymą VMI priimtas sprendimas dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo patvirtina mokesčio mokėtojo teisę neteikti mokesčio deklaracijų ar kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų VMI, tačiau neatleidžia nuo juridinio asmens vadovo pareigos registrui kasmet teikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, o pareiškėjo svarstymai apie tai, kaip jis tariamai suprato VMI sprendimo turinį, yra deklaratyvūs, taip pat nepaaiškinantys, kokiu teisiniu pagrindu kreipdamasis į vieną instituciją ir gavęs jos atsakymą/sprendimą dėl dokumentų teikimo, preziumavo, jog tai apima visų dokumentų teikimą visiems subjektams. J. Š. kaip bendrijos vadovas privalėjo žinoti, kokius dokumentus ir iki kad turi pateikti registro tvarkytojui, jog tinkamai vykdytų įstatymu nustatytus įsipareigojimus. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisinis reguliavimas yra sudėtingas, tačiau niekaip konkrečiai neįrodinėja, kaip teisinis reguliavimas galėjo jį suklaidinti ar kaip pasireiškia teisės aktų komplikuotumas ir neaiškumas. Registro išrašo 4 punkte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) tikslai yra konsultacijos, teisinės paslaugos, tarpininkavimas, o tai leidžia daryti prielaidą, kad dėstoma nuomonė apie menamą teisinio reguliavimo sudėtingą yra tik gynybinė pozicija siekiant nuobaudos švelninimo. Aplinkybė, jog pareiškėjas 2020 m. ir 2021 m. bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinius registro tvarkytojui pateikė pavėluotai, nėra pagrindas tai laikyti išimtiniu atveju ir mažinti ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo įspėtas apie metinių finansinių ataskaitų teikimą, o nutarime nurodyti pranešimai buvo siunčiami negaliojančiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pareiga teikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus ir atsakomybė už jų nepateikimą yra nustatyta įstatymais, kuriuos pareiškėjas, kaip juridinio asmens vadovas, privalo žinoti. Pareiškėjo galimas nežinojimas apie būtinybę registro tvarkytojui teikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus jokia apimtimi neatleidžia nuo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Registrų centrui nėra teisės aktais nustatytos prievolės papildomai informuoti juridinius asmenis ir jų vadovus apie jiems iš įstatymų kylančias pareigas, susijusias su metinių finansinių ataskaitų teikimu, bei su tuo susijusias neigiamas pasekmes - administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties klausimai, susiję su priminimais, raginimais pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas ir negali būti nei atsakomybę šalinanti, nei lengvinanti aplinkybė. Vadovaujantis registro duomenimis, elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) ir šio atsiliepimo rengimo metu vis dar yra įregistruotas kaip bendrijos elektroninis paštas korespondencijai (registro išrašo 16 punktas). Dėl kokių priežasčių bendrija ir jos vadovas nesirūpina informacijos registre atnaujinimu skunde niekaip nepaaiškinama. Be to, aplinkybės apie elektroninio pašto naudojimą / nenaudojimą neturi jokio ryšio su atsakomybe pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kadangi įspėjimų, raginimų gavimas jokia apimtimi nekoreliuoja su pareiga teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka registro tvarkytojui pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus. Pareiškėjui buvo skirta ANK 223 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta minimali 200 eurų bauda. Šiuo konkrečiu atveju priimant nutarimą išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatyme, nenustatyta. VĮ Registrų centras skirdamas baudą įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirti, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai (bylos lapai 41-43).
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. J. Š. neneigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, tačiau prašo jam skirti tik įspėjimą arba nuobaudos iš viso neskirti, atsižvelgiant į tai, kad 2020 ir 2021 metais, už kuriuos finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos laiku, jo vadovaujama įmonė veiklos nevykdė - 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo laikinai sustabdyta (duomenys neskelbtini) veikla ir apie tai buvo pranešta VMI.
6. Vertinant J. Š. veiksmus pažymėtina, kad pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
7. Kaip įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
9. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo apie (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus, nors (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2015 metais, tačiau įmonė kasmet teikė registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus ir tik 2020 bei 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti pavėluotai (2022 m. gruodžio 5 d.). Teismas pripažįsta, kad VMI raštas, kuriuo buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) „<...> nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atleisti nuo <...> deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ iš tikrųjų galėjo suklaidinti minėtos įmonės vadovą J. Š. dėl jo pareigos teikti dokumentus kitoms institucijoms buvimo. Šios aplinkybės patvirtina skundą padavusio J. Š. teiginius apie tai, kad jis administracinį nusižengimą įvykdė ne piktybiškai, o klaidingai manydamas, jog sustabdžius įmonės veiklą pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus jam nekilo. Nors šis klaidingas įstatymų suvokimas pareiškėjo atsakomybės nešalina, tačiau leidžia manyti, jog J. Š. veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už analogiško pobūdžio nusižengimus J. Š. praeityje nebaustas, praeityje yra baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs, o paskirtos nuobaudos nebegalioja, kas leidžia skundą padavusį asmenį charakterizuoti iš esmės teigiamai ir matyti, jog pastarasis nėra piktybinis įstatymo pažeidėjas. Sprendžiant švelnesnės nuobaudos paskyrimo klausimą, reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog, kaip minėta, aptariamu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) veikla buvo sustabdyta, įmonė veiklos nevykdė, dėl ko žala dėl padaryto nusižengimo tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, o J. Š. veiksmai nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Be to, J. Š. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir, nors ir pavėluotai, tačiau ėmėsi priemonių nusižengimo pašalinimui ir 2022 m. gruodžio 5 d. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu manytina esant tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. Š. skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą. Teismo įsitikinimu, tokia nuobauda bus pakankama įvykdyti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Netaikyti nuobaudos apskritai pagrindo nėra, kadangi J. Š. padarė administracinį nusižengimą, ir, būdamas įmonės vadovu, turėjo pareigą tinkamai įsigilinti į teisės aktus, reglamentuojančius finansinės atskaitomybės teikimą registro tvarkytojui.
10. Apibendrinant išdėstytus argumentus VĮ Registrų centras vyriausiosios specialistės G. S. 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1813-2022 keistinas, panaikinant nutarimo dalį, kuria J. Š. skirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda, ir skiriant J. Š. administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Pakeisti VĮ Registrų centras vyriausiosios specialistės G. S. 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1813-2022 J. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtą administracinę nuobaudą – 200 eurų dydžio baudą į administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.