Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria leista sprendimo dalį vykdyti skubiai, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui O. Š. dėl tėvo valdžios laikino apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bei atsakovo O. Š. priešieškinį ieškovei K. S. dėl motinos valdžios laikino apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui O. Š. dėl tėvo valdžios laikino apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bei atsakovo O. Š. priešieškinį ieškovei K. S. dėl motinos valdžios laikino apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiuo teismo sprendimu be kitų klausimų išsprendimo nepilnamečio šalių vaiko K. Š., gim. 2017-08-23, gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. S. jos gyvenamojoje vietoje bei patvirtina konkreti tėvo O. Š. bendravimo su vaiku tvarka.

2. Teisme gautas atsakovo O. Š. prašymas leisti sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko K. Š. bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo vykdyti skubiai. Prašyme nurodė, kad jo ir vaiko motinos santykiai yra konfliktiški. Tikėtina, kad apeliacinis procesas neišvengiamas, o pagal nagrinėjamų bylų apeliacine tvarka statistiką, apeliacinis procesas užtruks nuo 8 iki 12 mėnesių. Dėl šių priežasčių jis negalės bendrauti su sūnumi tiek laiko, kiek nustatė teismas. Tai neatitinka sūnaus ir tėvo teisėtų lūkesčių ir interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė leisti skubiai vykdyti Vilniaus reginio apylinkės teismo 2020-01-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020 dalį, kuria nustatyta (patvirtinta) tėvo (atsakovo) O. Š. bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku K. Š..

4. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo O. Š. prašyme išdėstytais argumentais, kad neleidus sprendimo dalies dėl bendravimo su nepilnamečių šalių sūnumi vykdyti skubiai, galima situacija, kad tėvas vykstant apeliaciniam procesui su sūnumi negalės bendrauti teismo nustatyta tvarka dar ilgą laikotarpį (bent 6 mėnesius vertinant statistiškai apeliacinio proceso trukmę). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su savo biologiniu tėvu, teismo 2020 m. sausio 21 d. priimto sprendimo dalį dėl O. Š. bendravimo su savo nepilnamečiu vaiku K. Š. tvarkos nustatymo leido vykdyti skubiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Apeliantė K. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-27 nutartį panaikinti. Panaikinus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-27 nutartį perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui išspręsti klausimą dėl laikinųjų ieškinio apsaugos priemonių pakeitimo.

5.1. Nurodė, kad teismas 2019-10-15 taikė laikinąsias ieškinio apsaugos priemones, sutinkamai su kuriomis atsakovas matėsi su vaiku du kartus per savaitę po 2 ir 4 valandas, dalyvaujant VTAS atstovui.

5.2. Pažymėjo, kad teismo nustatyta O. Š. bendravimo su vaiku tvarka yra itin sunki vaikui. Pagal teismo nustatytą tvarką vaikas praleidžia su tėvu kas antrą dieną nuo 10.00 val. iki 18.00. Vaikui yra du metai ir vaikas yra labai prisirišęs prie motinos. Vaikas yra pripratęs prie savo miegamojo, aplinkos, žaislų, dienos rėžimo ir faktiškai keisti dienos rėžimą yra ir bus vaikui sunku. Vaikas galiausiai nesuvoks, kur yra jo namai.

5.3. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 09 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-14-934/2020 nurodydamas, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 24 d. išvadoje yra nurodžiusi, kad dažni ir ilgai trunkantys tėvo ir vaiko pasimatymai bei pastovus vaiko perkėlimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą mažametį vargina, kelia jam stresą. Skyrius pažymėjo, kad, nepaisant to, jog abu tėvai turi vienodas teises netrukdomai dalyvauti vaiko auklėjime, tai nereiškia, kad vaiko interesus atitinka tokia bendravimo tvarka, kai vaiko tėvas, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gali praleisti su vaiku beveik tiek pat laiko, kaip ir tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Reguliarus (3-4 kartus per savaitę) vaiko išvežimas iš jo gyvenamosios vietos apie 7 valandų laikotarpiui pažeidžia vaiko dienos režimą, sukelia jam stresą. Skyriaus specialistams dalyvaujant tėvo ir vaiko susitikimuose bei stebint jų bendravimą buvo matoma, kad mažametis K. Š. bendravimo pabaigoje pavargsta, tampa irzlus, mieguistas (2 t., b. l. 175). Tarnybos nuomone, geriausius mažamečio K. Š. interesus atitiktų laikinas bendravimas su tėvu O. Š. vieną darbo dieną per savaitę (vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą – poilsio dieną) iki 4 valandų per dieną. 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaikas K. Š. yra prisirišęs prie mamos ir jautriai reaguoja į išsiskyrimą su ja.

5.4. Ieškovė teikia dėl teismo 2020-01-27 nutarties teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos vykdyti skubiai atskirąjį skundą, bei prašymą pakeisti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones, sutinkamai su kuriuo: Vaiko K. Š. tėvas O. Š. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį paima sūnų K. Š. iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš vaiko motinos K. S. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai14.00 val.

2. Atsakovas O. Š. pateikė atsiliepią į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliacinį procesą nutraukti ir atskirąjį skundą grąžinti ieškovei ar jos atstovei arba atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą.

6.1. Nurodė, kad ieškovės bei jos atstovės argumentai yra deklaratyvūs, neparemti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nenurodoma, kokias teisės normas teismas pažeidė, leisdamas sprendimo dalį vykdyti skubiai. Šiuo atskiruoju skundu iš esmės siekiama maksimaliai apriboti galimybę tėvui O. Š. bendrauti su sūnumi K. Š., tokiu būdu pažeidžiant tiek tėvo, tiek sūnaus teises ir LR CK 3.175 str. 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą. Atskirojo skundo argumentai iš esmės tvirtina, jog ieškovė ir jos atstovė nesutinka su teismo sprendimu nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, o ne su sprendimo dalies skubiu vykdymu. Be to, jų pozicija nėra nuosekli ir siejama su naujos bendravimo tvarkos nustatymu laikinai. Faktiškai siekiama pakeisti 2019 m. spalio 15 d. teismo nutartį, kuria šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta laikina tėvu bendravimo su sūnumi tvarka, nors teismo sprendimu laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Dėl šios priežasties atsakovas O. Š. teikė prašymą leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, nes ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin konfliktiški.

6.2. Pažymėjo, kad minėta teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiamą, nes ji neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, o LR CPK 283 str. nenumato galimybės tokią nutartį apskųsti atskiruoju skundu (žr. LR CPK 334 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas..

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

5. Apeliantė K. S. pateikė teismui prašymą prijungti papildomus įrodymus, susijusius su ginču. Nurodė, kad pridedami dokumentai patvirtina, kad atsakovas nėra pasirengęs tinkamai rūpintis mažamečiu vaiku. Ieškovė neturėjo galimybės pateikti šiuos įrodymus ankščiau, nes incidentas, kuris faktiškai tik patvirtino ieškovės teiginius, įvyko 2020-02-19. 2020-02-19 18.00 val. atsakovas perdavė ieškovei vaiką, kuris turėjo galvos traumą. Vaiko galvos trauma pasižymėjo itin dideliu ištinimu. Vaikas elgėsi labai keistai, verkė , labai prakaitavo, galiausiai užmigo.

6. Atsakovas O. Š. pateikė prašymą prijungti prie bylos dokumentus, kurie leis teismui objektyviai įvertinti, kuri iš šalių elgiasi nesąžiningai.

7. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju teisingam klausimo išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas mano, kad tikslinga šiuos įrodymus prijungti prie bylos.

Dėl ginčo esmės

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020 nustatė laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kai mažamečio K. Š. laikinas bendravimas su tėvu O. Š. būtų vieną darbo dieną per savaitę (vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą – poilsio dieną) iki 4 valandų per dieną ir tėvo ir vaiko bendravimas iki 4 val. per dieną turėtų vykti dalyvaujant Tarnybos atstovui, tačiau nedalyvaujant vaiko motinai K. S. tėvų sutartu laiku ir vietoje, o šalims nesutarus – tėvo laikinoje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, Savanorių pr. 18-48, dalyvaujant Tarnybos atstovui, nedalyvaujant vaiko motinai K. S. Taip pat O. Š. gali matytis su vaikų iki 2 valandų po darbo tėvų sutartu laiku ir vietoje, o šalims nesutarus – tėvo laikinoje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, Savanorių pr. 18-48, dalyvaujant Tarnybos atstovui, nedalyvaujant vaiko motinai K. S. t. y. vieną savaitės dieną atsakovas matytųsi iki 4 valandų, o kitą savaitės dieną iki 2 valandų, bet ne dvi dienas paeiliui. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu išnagrinėjo minėtą civilinę bylą be kita ko panaikino teismo byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nustatė sekančią tėvo O. Š. su vaiku K. Š. bendravimo tvarką: Vaiko K. Š. tėvas O. Š. kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, paima sūnų K. Š. iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš vaiko motinos K. S. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai 18.00 val. Vaiko K. Š. tėvas O. Š. kas antrą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį šalių susitarimu paimą vaiką iš motinos K. S. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaiką motinai 20.00 val. Iki 2022-08-23 Vaiko gimimo dieną su vaiku bendraus tėvas nuo 10.00 val. iki 16 val. arba nuo 15.00 val.. iki 20.00 val. šalių susitarimu. Valstybinių ir švenčių dienomis: Kalėdinių švenčių dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi gruodžio 25 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Lyginiais metais tėvas gali bendrauti su sūnumi per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 12.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; susidedančiomis iš vienos ne darbo dienos (Naujųjų metų diena (01.01), Lietuvos valstybės atkūrimo diena (02.16), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (03.11), Tarptautinė darbo diena (05.01), Joninės (06.24), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (07.06), Visų Šventųjų diena (11.01), Kūčios (12.24)) – lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Motinos ir tėvo dienos savaitgaliais tėvai bendrauja savo dienos proga su sūnumi nesilaikant eiliškumo. Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina 19.00 val. Tėvų gimtadienio dienomis pirmumo teisę bendrauti su vaiku turi tas iš tėvų, kuris švenčia gimtadienį. Vaikas tėvo paimamas 10.00 val.. ir gražinamas į namus 19.00 val.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kuria tenkintas atsakovo O. Š. prašymas leisti skubiai vykdyti Vilniaus reginio apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020 dalį, kuria nustatyta (patvirtinta) tėvo (atsakovo) O. Š. bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku K. Š., teisėtumo ir pagrįstumo.

10. CPK 281 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. CPK nustatyti ne tik atvejai, kai teismo neįsiteisėjęs sprendimas pagal įstatymą būtų nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis), bet ir atvejai, kai teismui suteikiama teisė nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimą ar jo dalį arba nutartį (CPK 283 straipsnis). Pagal CPK 283 straipsnio 3 dalį tuo atveju kai yra CPK 282 straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, bet skubaus vykdymo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu ar nutartimi, sprendimą ar nutartį priėmęs teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali, kol dar sprendimas ar nutartis neįsiteisėję, nutartimi leisti juos skubiai vykdyti.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas yra apskustas ieškovės K. S. ir atsakovo O. Š. 2020 m. vasario 21 d. pateiktais apeliaciniais skundais. Teisėjo rezoliucija nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. Darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas apeliaciniam teismui bus išsiųstas mažiausiai po 20 dienų, kadangi nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimams pateikti.

12. Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimu yra panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi nustatyta laikinoji vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvas vykstant apeliaciniam procesui negalės bendrauti su sūnumi t. y. kol apeliacinės instancijos teismas neišnagrinės apeliacinių skundų dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo. Pažymėtina ir tai, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad neleidus sprendimo dalies dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi vykdyti skubiai, galima situacija, kad tėvas vykstant apeliaciniam procesui su sūnumi negalės bendrauti teismo nustatyta tvarka dar ilgą laikotarpį.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi, kuria leista skubiai vykdyti sprendimo dalį, kuriuo nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, iš esmės nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu, siekia jį pakeisti, kadangi atskirajame skunde nurodo kitą tėvo su sūnumi bendravimo tvarką ir prašo ją patvirtinti. Darytina išvada, kad apeliantė siekia pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, tačiau pažymėtina, kad tai apeliacinio teismo proceso dalis t. y. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo, turės galimybę įvertinti sprendime nustatytos tėvo su sūnumi bendravimo tvarką ir ją palikti nepakeistą ar pakeisti.

14. Iš apeliantės K. S. papildomai pateiktų įrodymų, t. y. iš Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų filialo 2020 m. vasario 19 d. Traumą patyrusio paciento apžiūros lapo nustatyta, kad K. Š. (šalių nepilnametis sūnus) traumą patyrė 2020 m. vasario 19 d., 15.00 val. (būdamas su tėvu O. Š.), buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, traumos pobūdis – netyčinė, traumos mechanizmas – buka jėga, alkoholio/svaigalų naudota nebuvo, įstaigoms nepranešta. Ligos anamnezė - trenkėsi galva leisdamasis nuo kalnelio į baseiną, sąmonės praradęs nebuvo, nepykino, nevėmė, vaikas linksmas, aktyvus, apetitas geras. Be to pateiktas UAB „MediCa klinika“ 2020 m. vasario 20 d. medicinos dokumento išrašas, iš kurio matyti, kad apeliantė K. S. skundžiasi , kad po galvos traumos šalių sūnus K. Š. vangokas, mažiau judrus, skundžiasi pykinimu, prakaituoja. Gydytojo diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, įtariamas galvos smegenų sukrėtimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pateiktų dokumentų negalima nuspręsti, kad būtent tėvo neatsargus elgesys lėmė vaiko traumą. Be to tokio amžiaus vaikai yra labai judrūs ir iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad vaikas traumą patyrė netyčia, leisdamasis nuo kalnelio į baseiną, todėl apeliantės teiginiai, kad atsakovas nėra pasirengęs tinkamai rūpintis mažamečiu vaiku yra nepagrįsti, todėl atmestini.

16. Atsakovo O. Š. pateikė papildomus įrodymus, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 2 d. specialisto išvadą, kurią atliko Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė, tyrimo objektas - K. Š., nepilnametį palydėjęs asmuo – O. Š.. Išvadoje nustatyta, kad K. Š. padaryti odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos blauzdose, kairiame kelyje. Odos nubrozdinimai padaryti paveikus kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar bukabriauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš 7-14 parų iki apžiūros. Poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje padaryta prieš 4-8 paras iki apžiūros, poodinės kraujosruvos kairėje kojoje prieš 7-11 parų iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsakovas pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui 2020 m. kovo 3 d. pareiškimą dėl K. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuriuo prašo spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nesunkaus K. Š. sveikatos sutrikdymo. 2020 m. kovo 3 d. pateiktas prašymas Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Silvai Lukoševičienei dėl K. Š. gyvenimo sąlygų pas K. S. ir elgesio su juo patikrinimo, taigi, ištyrus pareiškimą, vaiko teisių apsaugos institucija turi imtis priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama vaiko priežiūra, pakeista bendravimo su vaiku tvarka, tačiau nesant tokių išvadų, keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nėra pagrindo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra byloje pakankamų duomenų daryti išvadai, kad vienas ar abu tėvai netinkamai prižiūri vaiką, todėl skundas netenkintinas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl apeliantės K. S. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.