Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. asmens kodas gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 24251566014) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 5 policijos komisariato (toliau – ir PK) 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 24251566014), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal A. L. 2024 m. liepos 15 d. pareiškimą dėl to, kad 2024 m. birželio 27 d. iš buto (duomenys neskelbtini) nakties metu sklido triukšmas, kuris trukdė jai ilsėtis.

Iš 2024 m. liepos 15 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo nustatyta, kad A. L. 2024 m. liepos 15 d. per ePoliciją pateikė pranešimą, jog 2024 m. birželio 27 d. ramybės valandomis nuo 22 val. iki 24 val. nuomojamame bute ((duomenys neskelbtini)) buvusi kompanija trukdė ilsėtis, t.y, garsiai kalbėjo, o langai atviri. Kviesta policija labai ilgai neatvažiavo, tai apie 24.00 val. triukšmautojai išsiskirstė. Pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 gyvenamųjų pastatų gyvenamose patalpose nuo 22 val. iki 6 val. ryto galimas triukšmo lygis turi neviršyti 35 decibelų, kas būtų žmogaus šnabždesys, o garsi kalba prilygsta 70 decibelų triukšmui, kas yra dvigubai daugiau, negu higienos normoje leistina riba. Nuomininkas už 06.01 nakties triukšmavimą gavo baudą, bet ir toliau triukšmauja. Liepos 12 d. apie 24 val. nakties nuėjo raminti, tai pasakė, kad jie nieko nedaro, tik žaidžia kortomis viduryje nakties ir ji galinti kviesti policiją. Jai kerštaudama kompanija rūko bute ir nuorūkas meta per langą, pati matė ir drausmino, bet kas iš to. Visi dūmai pro atvirus langus ir ventiliacines angas virsta pas kaimynus. Prašo imtis nuomininko atžvilgiu visų drausminančių priemonių ir įpareigoti buto savininkę, kad triukšmas naktį liautųsi. Buto savininkė kaip ir nuomininkas į kalbas nesileidžia ir sako, kad ji kviestų policiją. Ji turi nuosavybę ir negali ramiai gyventi, o tas nuomininkas jau pakeitęs nežinia kiek nuomojamų vietų ir toliau sau šaiposi. Ji turi nakčiai klotis ant grindų koridoriuje, nes jos butas yra vieno kambario ir ji neturi kitos patalpos miegoti. Įvykio kaltininkas M. J..

Pagal administracinių nusižengimų registro išrašą bendrojo pagalbos centro numeriu 2024 m. birželio 27 d. 22:15 val. gautas (duomenys neskelbtini) gyventojos pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)-aukšte, bute (duomenys neskelbtini), susirinkusi kompanija triukšmauja antrą naktį iš eilės, rėkauja, dunda. Pranešimui tikrinti buvo išsiųstas 2023 m. birželio 27 d. 23.25 val. ekipažas V11730 (patruliai A. Č. ir E. D.), kuris atvyko nurodytu adresu 23:35 val., išvyko 23:51 val. Aplinkybių tikrinimo metu nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu duris atidarė M. J., kuris namuose buvo vienas, triukšmo faktas neužfiksuotas. Kaip pats teigia, konfliktas vyksta su (duomenys neskelbtini)-o buto kaimyne, kuri dažnai skambinėja į policiją dėl neva girdimo triukšmo.

Byloje pateikti policijos pareigūnų body kamerų garso įrašai „Pareigūnų+garso+įrašas+iš+

body“ ir „Pareigūnų+garso+įrašas+iš+body(duomenys neskelbtini)“ kuriuose girdėti tik pareigūnų pokalbis su (duomenys neskelbtini) buto gyventoju, jokių pašalinių triukšmą keliančių garsų iš buto juose negirdima.

Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato vyr. tyrėjo O. Š. 2024 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus įvykio vietą pareigūnai (vyriausieji patruliai E. D. ir A. Č., V1730) konstatavo, kad 2024 m. birželio 27 d. 23.50 val. atvykus nurodytu adresu duris atidarė M. J., kuris namuose buvo vienas, triukšmo faktas neužfiksuotas. Kaip pats teigia, konfliktas vyksta su (duomenys neskelbtini)-o buto kaimyne, kuri dažnai skambinėja į policiją dėl neva girdimo triukšmo.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji gyvena viena bute antrame aukšte, o triukšmautojas- nuomininkas gyvena virš jos buto. Šį butą nusipirko prieš 8-9 metus. Butas virš jos yra nuomojamas, triukšmas jame būna nuolat, nes nuomininkai keičiasi. Gal trejus metus jame gyvena dabartinis nuomininkas, ji jau skundėsi dėl jo keliamo triukšmo, jis gavo nuobaudas. 2024 m. birželio 27 d. ji skambino pareigūnams dėl triukšmo 22.15 val., nors triukšmas buvo ir iki 22.00 val. Ekipažas atvažiavo po 2 val., kai asmenys iš viršutinio buto jau buvo išsiskirstę. Pareigūnai aiškino, kad nebuvo laisvų ekipažų, iškvietimas nėra svarbus, todėl reaguojama po tokio laiko tarpo. Nuomininkas patruliams atidarė duris. Bute buvo tik M. J., kitų asmenų bute jau nebuvo. Ji daug kartų bandė kalbėtis su M. J., šis siūlo kviesti policiją ir netrukdyti. Ji pati prašydavo M. J. netriukšmauti, eidavo pas jį, skambindavo, tačiau šis užblokavo jos numerį. Jis ir toliau triukšmauja. Ji iš karto dėl nagrinėjamo įvykio neparašė pareiškimo, galvojo, kad iškvietė policiją, jis 2024 m. birželio 1 d. gavo baudą, todėl triukšmauti liausis. Ji bandė įrašinėti triukšmą, bet nepavyko, jos telefonas prastas, jis tik ūžia. Ji nori, kad skundžiamas nutarimas būtų panaikintas, tyrimas atliekamas, o dėl triukšmo būtų apklausti M. J. viršutiniai kaimynai iš 56 buto, nes šoniniai butai triukšmo negirdi. Niekas nefiksavo, kas vyksta tas dvi valandas. Nori, kad būtų įpareigota buto savininkė užtikrinti, kad ramybės valandomis iš buto triukšmo nebūtų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismų praktikoje dėl šio pobūdžio bylų laikomasi pozicijos, kad tam, kad asmens veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios rimties pažeidimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis. Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai konfliktas tarp kaimynų yra užsitęsęs ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), kyla pagristų abejonių dėl to, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, kas vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (2023 m. gruodžio 20 d. nutartis Klaipėdos apygardos teismo Nr. AN2-242-795/2023).

Vilniaus aspk. VPK Vilniaus miesto 5 PK 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal A. L. pareiškimą dėl 2024 m. birželio 27 d. triukšmo kėlimo nakties metu (duomenys neskelbtini), bute grindžiamas iš esmės tuo, kad nenustatyta pakankamai objektyvių, pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo padaryta veika, turinti nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje, požymių (b.l. 27-28).

Teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, vertina, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra priimtas teisėtai. Administracinio nusižengimo padarymo faktas negali būti įrodytas remiantis tik vienu įrodymu – o būtent pareiškėjos teiginiu, kad viršutiniame kaimyniniame bute (duomenys neskelbtini) buvo triukšmaujama, jei jos teiginio neparemia kiti byloje surinkti duomenys. Šiuo atveju tokių duomenų nebuvo gauta. PRĮR duomenimis, pareigūnai patikrinę įvykio aplinkybes nustatė, kad (duomenys neskelbtini)-ame bute triukšmo nebuvo, jame buvo tik vienas asmuo – buto gyventojas M. J.. Patys pareigūnai jokio triukšmo negirdėjo, jo nebuvo užfiksuota ir jų body kameromis. Pareiškėja teigia, kad kompanija jau buvo pasišalinusi atvykus pareigūnams, pranešime policijai nurodė, jog triukšmautojai išsiskirstė 24 val. Pagal BIRT duomenis, policijos pareigūnai atvyko į vietą ne 23.52 val., kaip teigiama skunde, o 23. 35 val., jie tik patikrinimą baigė 23.52 val. Jau bute jie jokių pašalinių asmenų nefiksavo. Pati pareiškėja nepadarė jokio garso įrašo, iš kurio būtų galima objektyviai nustatyti, kad jos bute yra girdimi pašaliniai iš kito buto sklindantys garsai. Pati pareiškėja nenurodė, kad gretimame bute buvo šūkaujama, garsiai leidžia muzika ar pan. Ji nurodė, kad jame buvo kalbamasi, ir jos nuomone triukšmo lygis viršija leistiną. Tai yra subjektyvus pareiškėjos vertinimas, nes faktas, kad ji girdi pašalinius garsus, priklauso pirma nuo jos pačios fiziologinių savybių, antra, kaip ji nurodė pranešime e-policijai, jos langas buvo atidarytas, galimai buvo vasaros metu atidarytas ir kaimyno langas ir tas garsas praėjo natūraliai per atidarytas erdves, uždarius langą galimai jo nebūtų buvę girdima.

Pareiškėja skunde nurodo, kad įvykio tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo patikrinti visi galimi duomenų apie padarytą nusižengimą šaltiniai, o būtent neapklausti virš buto (duomenys neskelbtini) gyvenantys kaimynai. Pažymėtina, kad pareiškėja pareiškimą dėl triukšmo policijai su reikalavimu pradėti tyrimą pateikė tik 2024 m. liepos 15 d., tai yra praėjus beveik trims savaitėms po įvykio. Ji pati skundžiasi, kad nuomininkas iš (duomenys neskelbtini)-o buto triukšmauja nakties metu dažnai. Vertinant tai, kad nuo įvykio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, asmenys fiziškai ir objektyviai jau gali neatgaminti prieš tris savaites buvusio įvykio ar klysti dėl jo buvimo datos, painioti vieno ar kito įvykio aplinkybes. Tuo labiau nėra tikslinga kaimynus apklausinėti šiuo metu, praėjus jau 4 mėnesiams po įvykio.

Pažymėtina, kad pačiame nutarime grafoje „Tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis“ nėra padaryta faktinių klaidų, skirtingai nei teigiama Institucijos atsiliepime į skundą. Jame nurodyta, kad nakties metu sklido triukšmas iš (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris trukdo (duomenys neskelbtini) buto gyventojai ilsėtis. Faktinės įvykio vietos ir datos klaidos yra tik Administracinių nusižengimų registre, jos nedaro neteisėtu paties skundžiamo nutarimo.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma nėra pakankama neabejotinai ir tikrai konstatuoti faktą, kad 2024 m. birželio 27 d. vakare po 22.00 val. iki 24.00 val. bute (duomenys neskelbtini), buvo keliamas triukšmas, kuris trukdė aplinkinių gyventojų poilsį. Asmens nubaudimas negali būti paremtas vieninteliu įrodymu – pareiškėjos aiškinimu, nes jos suvokimas apie triukšmo lygį gali būti subjektyvus, įtakotas asmeninių fizinių ypatumų ar suvokimo. Pareiškėjo teiginiai turi būti patvirtinti ir kitais objektyviais duomenimis. Šiuo atveju tokių duomenų nebuvo surinkta. Darytina išvada, kad Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 24251566014) yra pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutarė:

netenkinti pareiškėjos A. L. skundo ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 24251566014).

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.