Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo atstovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013 pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. 1-333 ir šiuo sprendimu patvirtintas Asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu Gedimino pr. 24–40, Vilnius, tvarkos aprašas (toliau – ir Deklaravimo tvarkos aprašas) neprieštarauja teisėtumo, įstatymo viršenybės principams ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai; ar Deklaravimo tvarkos aprašo 4 ir 5 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 8 dalių, 4 straipsnio 7 dalies, 7 straipsnio 1 ir 5 dalių, 11 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio nuostatoms; pripažinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 1-333 neteisėtu, nustatyti, kad šis teisės aktas yra panaikintas ir negali būti taikomas nuo priėmimo dienos.

II.

Atsakovo atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą išaiškinti, kaip turi būti vykdoma 2013 m. spalio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013.

Prašyme nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas inter alia įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą minėtą nutartį paskelbti „Valstybės žiniose“ ir leidinyje „Vilniaus diena“. Teismo sprendimų skelbimas spaudoje reikalauja nemažai savivaldybės biudžeto lėšų (pvz., už Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties paskelbimą 2012 m. gegužės 5 d. „Valstybės žiniose“ Nr. 52 VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išrašė 17 670,84 Lt PVM sąskaitą-faktūrą). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis buvo priimta biudžetinių metų pabaigoje, Vilniaus miesto savivaldybė kol kas neturėjo lėšų šiai nutarčiai paskelbti.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. popierinį leidinį „Valstybės žinios“ pakeitė elektroninis Teisės aktų registras. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat visi įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo registruojami ir skelbiami Teisės aktų registre. Nuo 2014 m. sausio 1 d. taip pat įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 117 straipsnio 1 dalies nauja redakcija, pagal kurią administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas Teisės aktų registre; teismo sprendime taip pat gali būti nurodytas spaudos leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas. Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nebėra imperatyvaus reikalavimo administracinio teismo sprendimus dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo skelbti „Valstybės žiniose“. Be to, nors išliko „Valstybės žinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“, tačiau šio leidinio paskirtis kita (jame skelbiami viešųjų pirkimų skelbimai; viešųjų aukcionų informacija; pranešimai apie konkursus į valstybės tarnybą; ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų teisės aktai; Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ir pranešimai; ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų informaciniai pranešimai; Seimo ir jo padalinių informaciniai pranešimai).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Šiuo atveju nagrinėtinas atsakovo atstovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas išaiškinti 2013 m. spalio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013 vykdymo būdą (tvarką).

Teismo sprendimo išaiškinimą reglamentuoja ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies norma, kurioje, be kita ko, įtvirtinta, jog, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal minėtos procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, skiriami atvejai, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., p. 315–318).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013, iš dalies patenkino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą, įpareigodamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybą paskelbti šią teismo nutartį leidinyje „Valstybės žinios“ ir leidinyje „Vilniaus diena“. Iš pateikto teismui atsakovo atstovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo argumentų matyti, kad minėtas teismo įpareigojimas paskelbti 2013 m. spalio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį leidinyje „Valstybės žinios“ nebuvo nedelsiant įvykdytas dėl Vilniaus miesto savivaldybės disponuojamų lėšų stokos. Nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, leidinio „Valstybės žinios“ nebeliko – jį pakeitė Teisės aktų registras. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo atstovas kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties paskelbimas Teisės aktų registre galėtų būti laikomas tinkamu įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymu.

Įvertinus teismui pateikto atsakovo atstovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo argumentus, negalima daryti išvados, jog atsakovui nėra aiškus priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties turinys ar šios nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstytas įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybą paskelbti šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį „Valstybės žiniose“ <...>. Atvirkščiai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažįsta, kad kol kas negalėjo įvykdyti paminėto teismo įpareigojimo dėl piniginių lėšų stokos, o ne dėl kokių nors pačios teismo nutarties neaiškumų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies normos taikymo prasme atsakovo atstovo prašymas negali būti tenkinamas, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013, rezoliucinė dalis yra visiškai aiški ir suprantama, todėl nėra pagrindo papildomai ją aiškinti.

ABTĮ 117 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013, nustatė, kad administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas „Valstybės žiniose“, taip pat turi būti skelbiamas ir kitame spaudos leidinyje, kuriame oficialiai toks aktas buvo paskelbtas; teismo sprendime gali būti nurodytas ir kitas leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, 2012 m. lapkričio 6 d. įstatymu Nr. XI-2315 nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ 117 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri nustato, kad administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas Teisės aktų registre; teismo sprendime taip pat gali būti nurodytas spaudos leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. taip pat įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas, kurio 6 straipsnio 2 dalies 20 punkte ir 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat visi įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo registruojami ir skelbiami Teisės aktų registre. Įsigaliojus šiam įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296), kurio 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos numatė inter alia įsiteisėjusių teismų sprendimų, pripažįstančių negaliojančiais įstatymams prieštaraujančius teisės aktus ar jų dalis, jeigu šių aktų ir Konstitucijos ar įstatymų atitikimo kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, oficialų paskelbimą leidinyje „Valstybės žinios“. Visuotinai žinoma, kad įsigaliojus įstatymų pakeitimams, jų turi būti laikomasi. Iš atsakovo atstovo pateikto prašymo matyti, kad šis nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojęs įsiteisėjusių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, nutarčių, nutarimų skelbimo būdas atsakovo institucijai yra žinomas.

Atsakovo atstovo prašymas išaiškinimo, kuris nėra pagrįstas jokia Administracinių bylų teisenos įstatymo norma, yra artimiausias ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje numatytai nuostatai dėl sprendimo išaiškinimo, tačiau neatitinka šios normos turinio ir tikslų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsniu, 106 straipsniu, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo atstovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013 atmesti.

Nutartis neskundžiama.