Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2023-09-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-6932-762/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-01
Bylos Nr.
e2YT-6932-762/2023
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00996-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Dilys
Pareiškėjas
G. Ž.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6932-762/2023Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00996-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.19; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 1 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. Ž. pateikė teismui prašymą:

- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį užvaldydamas;

- atnaujinti pareiškėjui G. Ž., įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po palikėjo G. Ž., mirties (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė, t. y. pareiškėjo tėvo G. Ž. mama A. Ž., kuri iki pat savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), jai ir jos sutuoktiniui A. Ž. priklausančiame bute. A. Ž. buvo susituokusi su A. Ž. ir su juo turėjo vieną vaiką – sūnų G. Ž. (pareiškėjo tėvą). Po A. Ž. mirties liko jai kartu su A. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausę buityje naudoti daiktai (baldai, buitinė technika, indai, kiti buityje naudojami reikmenys), o taip pat liko jos ir sutuoktinio vardu įregistruotas santuokos metu įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po A. Ž. mirties, jos palikimas buvo priimtas ir notarės L. Sadauskienės biure buvo užvesta A. Ž. turto paveldėjimo byla, pareiškėjo žiniomis jos palikimą priėmė pareiškėjo tėvas G. Ž.. Po A. Ž. mirties jos sutuoktinis A. Ž. liko toliau gyventi santuokos su sutuoktine metu įgytame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini)

Po A. Ž. mirties jo palikimo sūnus G. Ž. notarine tvarka nepriėmė, tad notaro biure užvestos A. Ž. turto paveldėjimo bylos nėra, tačiau tėvo palikimą G. Ž. priėmė faktiškai užvaldydamas. G. Ž. po savo tėvo mirties apsigyveno tėvų bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi ten esančiais baldais, buitine technika, kitais buities daiktais, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi butu kaip savo nuosavybe. Su tėvo palikimu G. Ž. elgėsi savo nuožiūra, kaip savu turtu. G. Ž. pats savo vardu pasirašydavo su komunalinių paslaugų teikėjais sutartis dėl faktiškai paveldėtam butui komunalinių paslaugų teikimo (komunalinių paslaugų sutarčių kopijos pridedamos), pasirašydavo sutartis dėl einamų skolų apmokėjimo (sutarties su AB „Panevėžio energija“ kopija pridedama), o teisminiuose procesuose komunalinių paslaugų tiekėjai G. Ž. laikė buto savininku. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo senelis A. Ž. jau (duomenys neskelbtini) vasario 18 d. buvo surašęs testamentą, kuriuo išreiškė valią visą jo mirties metu jam priklausysiantį turtą palikti būtent pareiškėjo tėvui G. Ž.. 2021 m. kovo 8 d. G. Ž., siekdamas įforminti palikimo priėmimą, surašė pareiškėjui įgaliojimą, kuriuo pavedė pareiškėjui tvarkyti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus tėvui A. Ž. bei tvarkyti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. Ž., atliekant atitinkamus įgaliojime nurodytus teisinius veiksmus. Pareiškėjas G. Ž. tuo metu apmokėjo už notarės paslaugas (įgaliojimo įforminimą, patikrą registruose ir pan.) (duomenys pridedami), kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių Pažymos apie tėvui mokėtas išmokas gavimo (duomenys pridedami), tačiau iškilus finansinėms problemoms daugiau jokių kitų veiksmų neatliko.

(duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas G. Ž., taip pat mirė. Iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog pagal įstatymą tenkantį A. Ž. palikimą po jo mirties priėmė jos sūnus, t. y. pareiškėjo tėvas G. Ž., faktiškai jį užvaldydamas.

Tam, kad pareiškėjas galėtų įregistruoti ir paveldėti tėvo G. Ž. turėtą iš savo tėvo (pareiškėjo senelio) paveldėtą nekilnojamąjį turtą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Nustačius juridinį faktą, kad A. Ž. po A. Ž. mirties priėmė jos palikimą, o G. Ž. po A. Ž. mirties priėmė jo palikimą, šį turtą galės paveldėti pareiškėjas kaip G. Ž. turto įpėdinis.

Po palikėjo G. Ž. mirties pareiškėjas G. Ž., būdamas jo sūnus yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Daugiau įpėdinių G. Ž. neturi, pareiškėjo brolis A. Ž. miręs (duomenys neskelbtini). Po tėvo G. Ž. mirties pareiškėjas G. Ž. kreipėsi į palikimo vietos notarę dėl tėvo palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, jog jo tėvas savo vardu jokio registruoto turto neturėjo, tad jam yra būtina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad G. Ž. priėmė savo tėvo A. Ž. palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos minimu klausimu jam suteikimo. Kadangi pareiškėjas buvo nuvykęs pas notarę dėl savo tėvo palikimo priėmimo, pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog notarė įformino pareiškėjo valią priimti savo tėvo palikimą.

Taigi šiuo atveju pareiškėjas pageidavo priimti savo tėvo palikimą nuo palikimo atsiradimo momento, tačiau jam palikimą priimti laiku sukliudė įstatymų nežinojimas, t. y. nežinojimas, jog jis ne tik turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą išreiškiant norą priimti tėvo palikimą, tačiau taip pat reikia pateikti notarui rašytinį pareiškimą. Akcentuotina, kad pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido nežymiai, tačiau kreipdamasis į notarą bei VGTPT, tokiu būdu išreiškė valią priimti palikimą. Kadangi G. Ž. palikimo niekas kitas nėra priėmęs, Testamentų registre palikėjo palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po tėvo G. Ž. mirties.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad

nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų G. Ž. ir A. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjas nurodo, kad tam, kad jis galėtų įregistruoti ir paveldėti tėvo G. Ž. turėtą iš pareiškėjo senelio paveldėtą nekilnojamąjį turtą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Nustačius juridinį faktą, kad A. Ž. po A. Ž. mirties priėmė jos palikimą, o G. Ž. po A. Ž. mirties priėmė jo palikimą, šį turtą galės paveldėti pareiškėjas kaip G. Ž. turto įpėdinis.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo G. Ž. senelis A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis, paskutinė A. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu – (duomenys neskelbtini). Palikėjo sutuoktinė buvo A. Ž., kuri mirė anksčiau nei jis - (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas nurodo ir iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po A. Ž. mirties liko jam ir jo sutuoktinei A. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimo niekas nepriėmė.

Palikėjas A. Ž. turėjo vieną pirmos eilės įpėdinį – sūnų G. Ž. (pareiškėjo tėvą). Tačiau minėtas pirmos eilės įpėdinis, palikėjo palikimo notarine tvarka nepriėmė ir notaro biure užvestos turto paveldėjimo bylos nebuvo. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad po A. Ž. mirties, jo palikimą G. Ž. priėmė faktiškai užvaldydamas. G. Ž. po savo tėvo mirties apsigyveno tėvų bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi ten esančiais baldais, buitine technika, kitais buities daiktais, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi butu kaip savo nuosavybe. Su tėvo palikimu G. Ž. elgėsi savo nuožiūra, kaip savu turtu. G. Ž. pats savo vardu pasirašydavo su komunalinių paslaugų teikėjais sutartis dėl faktiškai paveldėtam butui komunalinių paslaugų teikimo, o teisminiuose procesuose komunalinių paslaugų tiekėjai G. Ž. laikė buto savininku.

Iš teismui pateiktos Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties bei Šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 2010 m. liepos 29 d., t. y. jau po palikėjo A. Ž. mirties, jo sūnus G. Ž. sudarė minėtas sutartis su AB „Panevėžio energija“. Be to, iš 2010 m. rugpjūčio mėn. tarp AB „Panevėžio energija“ ir G. Ž. sudarytos sutarties matyti, kad šalys susitarė, jog G. Ž. įsipareigoja skolą AB „Panevėžio energija“ mokėti dalimis. Tai rodo, kad jis rūpinosi po tėvo A. Ž. mirties likusiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip savo turtu, mokėjo už jį komunalinius mokesčius ir susidariusį įsiskolinimą. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. teismo įsakymas taip pat patvirtina, kad kreditorė AB „Panevėžio energija“ G. Ž. laikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš G. Ž..

Iš teismui pateikto A. Ž. (duomenys neskelbtini) vasario 18 d. testamento, patvirtinto Rokiškio rajono I-ajame notaro biure matyti, kad jis išreiškė valią visą jo mirties metu jam priklausysiantį turtą palikti pareiškėjo tėvui G. Ž..

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad G. Ž. iš karto naudojosi ir valdė palikėjo A. Ž. turtą kaip savo, apsigyveno palikėjo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po A. Ž. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo G. Ž. faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjo mirties, niekas neginčija. Suinteresuotas asmuo - VĮ Turto bankas pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

Be to, pareiškėjas prašo atnaujinti jam įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po palikėjo G. Ž. mirties (duomenys neskelbtini)

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti.

Pareiškėjas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad G. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Testamento registro išrašo duomenų matyti, kad palikėjas G. Ž. testamento nebuvo sudaręs, duomenų apie palikimo priėmimą po jo mirties, palikimą priėmusius asmenis, nėra. Pareiškėjas G. Ž. yra palikėjo G. Ž. sūnus, t. y. pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Daugiau įpėdinių G. Ž. neturi, kadangi iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad G. Ž. turėjo 2 sūnus: pareiškėją ir jo brolį A. Ž., tačiau A. Ž. mirė dar iki palikėjo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Palikėjo sutuoktinė D. Ž. taip pat mirė iki jo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo G. Ž. mirties jis kreipėsi į palikimo vietos notarę dėl tėvo palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, jog jo tėvas savo vardu jokio registruoto turto neturėjo, tad jam yra būtina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad G. Ž. priėmė savo tėvo A. Ž. palikimą. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos jam suteikimo. Kadangi pareiškėjas buvo nuvykęs pas notarę dėl savo tėvo palikimo priėmimo, pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog notarė įformino pareiškėjo valią priimti savo tėvo palikimą.

Pareiškėjui palikimą priimti laiku sukliudė įstatymų nežinojimas, t. y. nežinojimas, jog jis ne tik turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą išreiškiant norą priimti tėvo palikimą, tačiau taip pat reikia pateikti notarui rašytinį pareiškimą.

CK 5.50 straipsnio 2 - 3 dalys nustato, kad palikimas turi būti priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tačiau tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje numatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodė, kad terminą praleido nežymiai, be to savo aktyviais veiksmais – kreipimusi į notarę bei į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos jam suteikimo, išreiškė savo valią priimti palikimą. Be to, jis buvo įsitikinęs, kad nuvykęs po tėvo mirties pas notarę, jis išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo ir galvojo, jog notarė įformino jo valią priimti savo tėvo palikimą. Jis dėl įstatymų nežinojimo nepateikė notarei rašytinio pareiškimo dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjas nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 straipsnis), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis, ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo elgesio negalima vertinti kaip akivaizdžiai aplaidaus, jis po tėvo mirties kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau neatliko visų teisinių formalumų, dėl nežinojimo neparašė rašytinio prašymo dėl palikimo priėmimo. Be to, siekdamas išspręsti paveldėjimo klausimą, jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos jam suteikimo. Laikytina, kad pareiškėjas elgėsi, kaip sąžiningas, atidus bei rūpestingas asmuo.

Pareiškėjas įrodė aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą nustatytu terminu, todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei teisingą paveldėti teisę turinčių asmenų, kurių teises bei pareigas paveiks termino atnaujinimas, interesų balansą, pareiškėjui G. Ž., atnaujintinas įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminas palikimui priimti po palikėjo G. Ž., mirties (duomenys neskelbtini)

Šioje byloje Valstybė nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Ž. prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo G. Ž. tėvas G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Atnaujinti pareiškėjui G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po palikėjo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Artūras Dilys