Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovo Varėnos rajono savivaldybės atstovei Ž. A., atsakovės D. K. atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui D. K. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl delspinigių mokėjimo nėra rašytinio susitarimo, todėl šis reikalavimas atmestinas ir šiuo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas, kadangi praleistas 5 metų ieškinio senaties terminas.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Jis nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai.

Ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais, patikslindama atsakovės naudoto žemės sklypo plotą, nurodydama – 0.1869.04 ha plotą.

Atsakovės atstovė ieškinį prašė atmesti, atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais, priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinys atmestinas.

Šalys neginčija, kad atsakovei D. K. nuosavybės teise priklausė mechaninio cecho pastatas (uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ( ankstesnis adresas-(duomenys neskelbtini)) ( b.l.14-19).

Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis ir t.t. įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė.

Žemės įstatymo 2 str.11 p. numato žemės naudotojo sąvoką, t.y. žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Atsakovės žemės naudojimo teisė atsirado faktiniu pagrindu, kadangi atsakovė valstybinės žemės sklype turėjo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - pastatą.

Žemės reformos įstatymo 22 str.2 d. nustatyta valstybinės žemės naudotojų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė naudojama panaudos pagrindais. Taigi ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę, tame tarpe ir už faktiškai naudojamą valstybinės žemės sklypą, kai nėra sudaryta nuomos sutartis. Aplinkybė, kad pastatas buvo neeksploatuojamas pagal jo tikslinę paskirtį, nepaneigė atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį už jai priklausančiu statiniu užimtą žemę. Faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis.

Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis.

Taigi įstatymų nuostatos numato, kad valstybinės žemės naudotojas privalo mokėti žemės nuomos mokestį, kai naudojasi šiuo žemės sklypu, išskyrus panaudos sutartį.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl nuomuojamos žemės sklypo dydžio, t.y. kokiu faktiniu valstybės žemės sklypu naudojosi atsakovė. Ieškinyje buvo nurodytas atsakovės naudotas žemės sklypas – 0.2294 ha, o teismo posėdyje ieškovė atstovė nurodė naudotą žemės sklypą 0.1869.04 ha dydžio.

Pagal ieškovo pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, duomenų apie žemės sklypą, kuriame yra pastatas - mechaninis cechas (uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra ( b.l. 14- 19).

Nekilnojamojo turto registras skirtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti ir oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ( CK 4.262 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).Pagal teismų praktiką šie duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 straipsnio 2 dalis); įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 str.2 d. nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeM. Š. v .K. Š., bylos Nr. 3K-3-25/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė 2013-04-26 Varėnos rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus pažymą Nr.PSD-1856 (4.38), kurioje nurodyta, kad pastatui , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtas 0.1869 ha žemės sklypo plotas pagal faktinį naudojimą. Tokios aplinkybės grindžiamos tos pačios savivaldybės architektūros ir kraštotvarkos skyriaus pateikta informacija.

Registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Byloje iš vis nepateikti duomenys apie valstybinės žemės sklypo suformavimą ir įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra pateikta jokio oficialaus rašytinio įrodymo, kad valstybinės žemės sklypas suformuotas ir kokio dydžio plotas naudojamas atsakovės.

Egzistuoja atsakovės prievolė mokėti mokestį už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu, tačiau ieškinys atmestinas tuo pagrindu, kad viena iš ieškinio pagrindu nurodyta aplinkybė – valstybinės žemės sklypo dydis, kuriuo naudojosi atsakovė, neįrodytas leistinais civiliniame procese įrodymais.

Pagal CPK 135 str. nuostatas kiekviename ieškinyje turi būti nurodyti ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (ieškinio elementai), kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas.

Faktinis ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio dalyką). Kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių turinį ir apimtį lemia faktinės pažeidimo aplinkybės. Reikalavimas turi būti grindžiamas faktais, patvirtinančiais asmens turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais asmens teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą. Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos ieškovo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeI. K. v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2008).

Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės faktiškai naudoto valstybinio žemės sklypo dydžio. Bylos esmė – atsakovės prievolės, mokėti mokestį už naudojimąsi žemės sklypu atitinkamu laikotarpiu ir atitinkamo tik jos naudojamos valstybinės žemės, egzistavimas.

Ieškinys grindžiamas ribų schema, parengta ant ortofoto plano pagal sklypus ribojančias tvoras. Pagal pridedamą sklypo planą naudojamo valstybinio žemės sklypo ribos ribojasi su formuojamo sklypo ribomis, Nekilnojamojo turto registre įregistruotu žemės sklypu, es. (duomenys neskelbtini) ir privažiavimo keliu (gatve). Pagal pateiktus rašytinius įrodymus galima teigti, kad nurodomas nuomuojamas žemės sklypas nebuvo įtrauktas į kokį nors bendrąjį ar detalųjį vietovės planą, o sudarytas kaip galimai, faktiškai atsakovės naudotas žemės sklypas. Nurodomas žemės sklypas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl nuomos nėra sudaryta sutartis, nustatant nuomuojamos žemės sklypo plotą, todėl neįmanoma nustatyti ir atsakovės prievolės sąlygų, kokio dydžio mokestį turi mokėti už naudojimąsi valstybine žeme.

Atsakovė nepatvirtina aplinkybių, kad ji pastatė tvoras ir taip apibrėžė naudojamos teritorijos plotą. Pagal atsakovės atstovės aiškinimą, tvoros, kaip sklypo ribos, išlikusios nuo iki privatizavimo egzistavusio gamybinio komplekso teritorijos, o šiuo metu pastatai priklauso skirtingiems asmenims, jų vientisumo naudojimo prasme, nėra.

CK 1.109 str. numato, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas ir t.t. Tai reiškia, kad viena iš sąlygų valstybinės žemės nuomos santykiams konstatuoti yra naudojamos žemės sklypo, kaip civilinių teisių objekto, identifikavimas. Toks reikalavimas reiškia, kad objektas turi būti įvardintas individualiais požymiais , nurodyta jo buvimo vieta, ribos, gretimybės ir t.t.

CK 6.550 str. 1 d.3 p. dėl žemės nuomos sutarties turinio turi būti nurodyta žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešame registre. Taigi nuomos objekto duomenimis reikia laikyti ir faktinį naudojamos valstybinės žemės sklypo dydį.

Tokiu atveju ieškovas, laikydamas, kad yra pažeistos jo teisės ar imperatyvios nuostatos, turi teisę pareikšti ieškinį, siekiant nustatyti kokio dydžio valstybinės žemės plotas buvo naudojamas atsakovės. Kol tokios aplinkybės nėra nustatytos, negalima išspręsti dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio ( mokestis priklauso nuo žemės sklypo dydžio, žemės vertės, nustatyto mokėjimo tarifo), nes ši prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme ( konkrečiu jos dydžiu), yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį.

Teismas šioje bylų kategorijoje negali peržengti ieškinio ribų ir nustatinėti atsakovės naudotą valstybinės žemės sklypo plotą, kadangi tokie reikalavimai nėra pareikšti.

Dėl ieškinio senaties taikymo, kai prašo taikyti ieškinio senatį atsakovė, kaip atskiro ieškinio atmetimo pagrindo, aktualu būtų tuo atveju, jeigu nebūtų kilęs ginčas dėl nuomos objekto, o būtų ginčijamas mokesčio mokėjimo laikotarpis ar dydis.

Ieškinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 str.).Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų ( CK 1.125 str.1 d.).Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai, tame tarpe ir CK 1.125 str.9 d.,kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37 str. ir kt.) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė.

Teismų praktikoje sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str.9 d. taikomas periodiškai mokamam valstybinės žemės nuomos mokesčiui. Taigi praėjus nurodytam įstatymo nustatytam terminui išnyksta teisė apginti savo teises pareiškiant ieškinį.

Ieškovas yra nurodęs iki kada atsakovė turėjo sumokėti žemės nuomos mokestį, todėl suėjus mokėjimo termino pabaigai, nuo šio momento skaičiuojama ieškinio senaties termino eiga.

Atmetant ieškinį iš ieškovo atsakovui priteistinos 1200 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( CPK 98 str.1 d.), kadangi atsakovas išlaidas pagrindė pateikta teisinių paslaugų sutartimi, mokėjimo kvitais.

Nurodytų išlaidų dydis nustatytas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( CPK 98 str.2 d.). Išlaidų dydis nustatytas atsižvelgiant ir tai, kad ieškovo atstovai neatvyko į vieną teismo posėdį ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Juridinis asmuo yra atstovaujamas ne vieno ar dviejų asmenų, savivaldybėje yra įsteigtas atskiras teisės ir personalo skyrius, todėl kai neatvyksta dalyvauti vienas iš atstovų, atstove teismo posėdyje gali dalyvauti ir savivaldybės teisės ir personalo skyriaus vedėja ar kitas atstovas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Varėnos rajono savivaldybės ( įm.k. 111104834, buveinė Vytauto g.12, Varėna) atsakovei D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį du šimtus litų ( 1200 Lt) advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.