Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-88-935/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27404-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2.3.2.1.3; 2.3.2.2.19

2022 m. kovo 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-180-419/2022, kurioje T.H.M.A.S., E.S.A.D.A. ir H.B.E.E. yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 283 straipsnio 1 dalyje, perdavė prokurorui, nustatant trijų mėnesių terminą nustatytiems trūkumams pašalinti, šį terminą skaičiuojant nuo bylos medžiagos gavimo dienos. Žemesnysis teismas konstatavo, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo patikimai nustatytos kaltinamųjų asmenų tapatybės, be to, kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų.

2. T.H.M.A.S., E.S.A.D.A. ir H.B.E.E. yra kaltinami tuo, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, neteisėtų migrantų stovykloje, įkurtoje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pabėgti iš stovyklos, sukurstė ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytas neteisėtų migrantų stovykloje gyvenančių asmenų grupes viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką ir 2021 m. rugpjūčio 10 d., nuo 21.00 val. iki 23.00 val., sukėlė stovyklos teritorijoje riaušes, kurių metu jie, subūrę neteisėtų migrantų grupes, kurios, veikdamos organizuotai ir kryptingai skirtingose stovyklos teritorijos vietose, kėlė neramumus, triukšmavo, smurtavo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų ir kitų, viešojo saugumo administravimo funkcijas atliekančių, asmenų atžvilgiu mėtydami į juos akmenis, plytgalius, palapinių ir tvorų strypus bei kitus daiktus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus – nepažeidinėti viešosios tvarkos, tyčia šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, bendrais veiksmais niokojo turtą spardydami ir bandydami išversti apsaugines stovyklos tvoras, kūrė dūminius laužus ir išjungė apšvietimą stovykloje, taip pablogindami pareigūnams matomumą, priešinosi pareigūnams, bendrais veiksmais išvertė apsauginę tvorą stovyklos teritorijos kairiajame sparne, esančiame link Merkio upės, bei pasišalino iš stovyklos teritorijos ir tokių bendrų veiksmų pasekoje padarė 424,28 Eur turtinę žalą Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Skunde prokuroras prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėjimui į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

4. Skunde tvirtinama, kad nėra jokio pagrindo sutikti su žemesniojo teismo išvada, jog kaltinamųjų tapatybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, o pačių kaltinamųjų nurodyti duomenys nėra patikrinti. Prokuroras, remdamasis teismų praktika, aiškina, jog kaltinamojo asmens tapatybė gali būti nustatyta pagal jo parodymus, parodant elektroninę dokumento kopiją.

5. Prokuroras pažymi, kad pernelyg formalizuojant įtariamojo ir (ar) kaltinamojo tapatybės nustatymo procesą, gali būti sudaromos prielaidos nebaudžiamumui ir nepagrįstai formuojama pakantumo nuostata baudžiamojo įstatymo pažeidėjams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių prarado pasą, asmens tapatybės kortelę ir kitus turėtus oficialius dokumentus. Kaltinamojo tapatybė baudžiamojoje byloje gali būti nustatinėjama remiantis visais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, taip pat ir paties kaltinamojo parodymais.

6. Skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas nepagrįstai pripažino, jog kaltinamųjų T.H.M.A.S., E.S.A.D.A. ir H.B.E.E. tapatybės nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Tokias išvadas paneigia baudžiamojoje byloje esantys duomenys, užfiksuoti įtariamųjų apklausų protokoluose. Iš įtariamųjų apklausų protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad įtariamųjų parodymai dėl vienas kito tapatybės yra nuoseklūs, informatyvūs ir pakankami. Be to, kaltinamųjų asmens tapatybės gali būti nustatomos ir pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus atstovės rašte, liudytojų apklausų, kitų objektų apžiūros protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis.

7. Prokuroro įsitikinimu, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys yra pakankami tam, kad būtų galima tvirtinti, jog kaltinamųjų asmens tapatybės buvo nustatytos tinkamai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad kaltinamieji galėtų veikti nuslėpdami tapatybes. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodomas kaltinamojo akto tariamas trūkumas dėl nenustatytų kaltinamųjų tapatybių nėra susijęs su esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kuris trukdytų nagrinėti bylą. Pagal teismų praktiką baudžiamoji byla gali būti grąžinta prokurorui tik tuo atveju, kai nustatytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti šią bylą.

8. Skunde tvirtinama, kad tuo atveju, jeigu, pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, kiltų abejonių dėl kaltinamųjų tikrosios tapatybės, bylą nagrinėjantis teismas, turi teisę pats išsireikalauti iš valstybės institucijų reikalingus dokumentus ir (ar) išsikviesti ir apklausti naujus liudytojus, taip pat pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 270 straipsnio 3 dalis, 287 straipsnis). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad buvo padarytas koks nors esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą.

9. Prokuroras nesutinka su žemesniojo teismo išvada, kad suformuluoti kaltinimai yra nekonkretūs, nes iš jų turinio nėra aišku, kaip ir kokiu konkrečiai būdu jie organizavo riaušes, kokius konkrečiai veiksmus atliko jas organizuojant. Kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyta, kad kaltinamųjų organizaciniai riaušių veiksmai pasireiškė: 1) ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytų neteisėtų migrantų stovykloje gyvenančių asmenų grupių sukurstymu viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką; 2) sukeltomis stovyklos teritorijoje riaušėmis, kurių metu jie subūrė neteisėtų migrantų grupes, kurios dėl kaltinamų veikdamos organizuotai ir kryptingai skirtingose stovyklos teritorijos vietose, keldamos neramumus, triukšmaudamos, smurtaudamos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų ir kitų, viešojo saugumo administravimo funkcijas atliekančių, asmenų atžvilgiu mėtant į juos akmenis, plytgalius, palapinių ir tvorų strypus bei kitus daiktus bei atlikdamos kitus įtarime nurodytus riaušių veiksmus. Aplinkybę, kad kaltinimo turinys yra aiškus ir suprantamas, patvirtina ir pačių kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Visi kaltinamieji, prieš duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad įtarimo esmė jiems yra aiški ir suprantama. Ikiteisminio tyrimo metu nei patys kaltinamieji, nei jų gynėjai neišreiškė jokių abejonių dėl pareikštų įtarimų aiškumo ir suprantamumo.

10. Skunde aiškinama, kad žemesnysis teismas nepagrįstai nurodė, jog pateiktoje teismui medžiagoje nėra jokių duomenų apie suburtų grupių dalyvius, todėl nebus galimybės objektyviai patikrinti, ar kaltinamieji iš tikrųjų subūrė tokias grupes, ar jie kurstė tokių grupių dalyvius atlikti kaltinimuose nurodytus veiksmus. Taip pat žemesnysis teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta, kas konkrečiai, kokiu būdu ir kokiems konkrečiai pareigūnams priešinosi, nėra duomenų, kad riaušių metu buvo pasipriešinta policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

11. Prokuroras pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, vertinant kaltinamojo akto atitikimą įstatymo reikalavimams, surinkti duomenys nėra nagrinėjami ir tikrinami, nes jie nėra ištirti teisiamajame posėdyje. Be to, sprendimas dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto nėra susijęs su įrodymų pakankamumo vertinimu, nes tai daroma tik baigiamuosiuose teismo sprendimuose. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, baudžiamajame procese be kaltinamųjų nėra būtinybės identifikuoti visų riaušėse dalyvavusių asmenų. Aplinkybę, jog kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokiu būdu buvo priešinamasi pareigūnams, paneigia kaltinamojo akto turinys. Kaltinamajame akte aiškiai nurodyta, kad kaltinamieji subūrė neteisėtų migrantų grupes, kurios dėl kaltinamųjų veiksmų veikdamos organizuotai ir kryptingai skirtingose stovyklos teritorijos vietose, smurtavo prieš Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus ir kitų viešojo saugumo administravimo funkcijas atliekančius asmenis mėtydami į juos akmenis, plytgalius, palapinių ir tvorų strypus bei kitus daiktus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus – nepažeidinėti viešosios tvarkos, tyčia šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, bendrais veiksmais niokojo turtą spardydami ir bandydami išversti apsaugines stovyklos tvoras, kūrė dūminius laužus ir išjungė apšvietimą stovykloje, taip pablogindami pareigūnams matomumą, priešinosi pareigūnams, bendrais veiksmais išvertė apsauginę tvorą stovyklos teritorijos kairiajame sparne, esančiame link Merkio upės.

12. Prokuroras teigia, kad bylą nagrinėjantis teismas, matydamas pagrindą, turi teisę šalinti iš kaltinimo neįrodytas aplinkybes, taip pat ir esmines, ar pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, laikantis BPK 256 straipsnio tvarkos. Taigi jeigu bylą nagrinėjančiam teismui kiltų abejonių dėl kaltinime neįrodytų aplinkybių ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo, tai savaime nesutrukdytų tęsti bylos nagrinėjimo.

13. Skunde aiškinama, kad skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai padaryta išvada, jog kaltinime nėra nurodyta, kaip atsirado kaltinime inkriminuojama žala, o baudžiamojoje byloje esančio ieškinio pagrįstumas kelia abejonių. Vertinti kaltinimo ir byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą teismas gali tik baigiamajame teismo sprendime. Be to, civiliniam ieškovui priteisiama žala, kilusi dėl nusikalstamos veikos, bet ne dėl to, ar žala yra būtinasis nusikalstamos veikos požymis.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Prokuroro skundas tenkintinas.

14. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad žemesniojo teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nebuvo nustatytos kaltinamųjų asmenybės, yra visiškai nepagrįsta. Iš pateiktoje baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi priemonių tam, jog nustatyti asmenų traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenybes. Duomenys, susiję su kaltinamųjų asmens tapatybėmis, yra užfiksuoti baudžiamojoje byloje esančiose dokumentuose, kurių aukštesnysis teismas detaliau nevardins. Čia tik pažymėtina, kad visiems trims kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytos kardomosios priemonės – suėmimai. Sprendžiant klausimus, susijusius su paminėtos kardomosios priemonės paskyrimu, teismo posėdžių metu buvo nustatinėjamos kaltinamųjų (tuo metu įtariamųjų) asmenybės. Duomenys, susiję su kaltinamųjų asmenybių nustatymu, yra užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Nei ikiteisminio tyrimo teisėjams, kurie sprendė klausimus dėl kardomosios priemonės paskyrimo bei šios priemonės taikymo terminų pratęsimo, nei teisėjų kolegijoms, kurios nagrinėjo skundus dėl ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarčių, nekilo abejonių dėl asmenų, kuriems buvo taikomos kardomosios priemonės asmenybių.

15. BPK 265 straipsnyje yra nustatyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas nustato kaltinamojo asmenybę paklausdamas, koks jo vardas, pavardė, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, teistumas, taip pat kitų duomenų, apibūdinančių kaltinamąjį asmenį. Tokios baudžiamojo proceso nuostatos rodo, kad asmens tapatybė proceso metu gali būti nustatoma ne vien tik patikrinant asmens dokumentus. Teismas įsitikinti, kad procese dalyvauja reikiami asmenys gali ir kitais būdais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008). Šiuo atveju manytina, kad žemesniojo teismo hipotetinio pobūdžio nuogąstavimai, jog kaltinamųjų nurodyti duomenys, susiję su jų asmenybėmis, gali būti melagingi, yra nepagrįsti. Kita vertus, tuo atveju, jeigu, nagrinėjant baudžiamąją bylą, iš tikrųjų kiltų pagrįstų abejonių dėl kaltinamųjų asmenybių, šios abejonės, kaip teisingai skunde nurodo prokuroras, gali būti pašalintos teisės aktuose numatytais būdais.

16. BPK 219 straipsnyje yra nurodyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Kaltinamajame akte prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šis reikalavimas įtvirtintas tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-511/2019, 2K-254/2013 ir kt.). BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių yra suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

17. Pagal BK 283 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Kaip jau buvo minėta, BPK 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad kaltinamajame akte privalo būti aprašyta nusikalstama veika, nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kaltinamajame akte pakankamai išsamiai yra aprašytos esminės kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės. Tuo pačiu teigtina, kad išvada, ar kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, taip pat pasitvirtinusių aplinkybių teisinis vertinimas gali būti padarytas tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Aplinkybė, kad kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime, žemesniojo teismo vertinimu, galimai yra netiksliai vartojamos tam tikros sąvokos, taip pat nėra pagrindas tvirtinti, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, o galimi netikslumai trukdo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti vieną iš įstatyme numatytų procesinių sprendimų.

18. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų tam tikras kaltinime nurodytas aplinkybes. Vis tik konstatuotina, kad tokia išvada gali būti daroma tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu, teismas susipažinęs su baudžiamąja byla, vertina, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, tačiau negali vertinti ir nevertina kaltinimų pagrįstumo, baudžiamojoje byloje surinktų duomenų pakankamumo klausimų. Kaip jau buvo minėta, kaltinimų pagrįstumo klausimas gali būti išspręstas tik baudžiamąją bylą išnagrinėjus iš esmės, o duomenų pakankamumo klausimas gali ir turi būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu, t. y. byla turi būti nagrinėjama visapusiškai ir išsamiai, todėl iškilus būtinybei teismas turi pareigą pats rinkti ir tirti duomenis, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti.

19. Aukštesnysis teismas konstatuoja ir tai, kad prokuroras skunde visiškai pagrįstai nurodo, jog bylą nagrinėjantis teismas, matydamas pagrindą, turi teisę šalinti iš kaltinimo neįrodytas aplinkybes ar pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, laikydamasis BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad visuomet yra tikimybė, jog visas kaltinimas ar jo dalis nepasitvirtins, taip pat proceso metu gali kilti ginčų dėl nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, vis tik tai netrukdo teismui nagrinėti baudžiamąją bylą ir šiuos klausimus išspręsti įstatyme nustatyta tvarka, t. y. įvykdyti savo konstitucinę pareigą.

20. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad kyla abejonių dėl to, ar kaltinamiesiems pagrįstai inkriminuojamas 424,28 Eur dydžio žalos padarymas. Pagal baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį ši žala atsirado dėl specialiųjų priemonių panaudojimo, o pagal kaltinime nurodytas aplinkybes žalos atsiradimas siejamas su tvoros išvertimu. Tuo atveju, jeigu nurodoma žala atsirado dėl specialiųjų priemonių panaudojimo reaguojant į kaltinamųjų ir kitų asmenų veiksmus, abejotina, kad toks žalos padarymas gali būti inkriminuojamas kaltinamiesiems kaip BK 283 straipsnio elementas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad į nurodytus klausimus gali ir privalo atsakyti teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, t. y., ar kaltinamiesiems pagrįstai yra inkriminuojamas turtinės žalos padarymas, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas.

21. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas konstatuoja, žemesnysis teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.