Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgitos Mačionytės ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Čepelionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023-01-20 nuosprendžio, kuriuo:

T. H. M. A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 283 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. S. A. D. A. pagal BK 283 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

H. B. E. E. pagal BK 283 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. buvo kaltinami tuo, kad jie bendrininkų grupėje organizavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą bei šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, o būtent: jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtų migrantų stovykloje, įkurtoje (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pabėgti iš stovyklos, sukurstė ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytas neteisėtų migrantų stovykloje gyvenančių asmenų grupes viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką ir 2021-08-10, laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., sukėlė stovyklos teritorijoje riaušes, kurių metu jie, subūrę neteisėtų migrantų grupes, kurios, veikdamos organizuotai ir kryptingai skirtingose stovyklos teritorijos vietose, kėlė neramumus, triukšmavo, smurtavo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų ir kitų viešojo saugumo administravimo funkcijas atliekančių asmenų atžvilgiu, mėtydami į juos akmenis, plytgalius, palapinių ir tvorų strypus bei kitus daiktus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus – nepažeidinėti viešosios tvarkos, tyčia šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, bendrais veiksmais niokojo turtą spardydami ir bandydami išversti apsaugines stovyklos tvoras, kūrė dūminius laužus ir išjungė apšvietimą stovykloje, taip pablogindami pareigūnams matomumą, priešinosi pareigūnams, bendrais veiksmais išvertė apsauginę tvorą stovyklos teritorijos kairiajame sparne, esančiame link Merkio upės, bei pasišalino iš stovyklos teritorijos ir tokių bendrų veiksmų pasekoje padarė 424,28 Eur turtinę žalą Viešojo saugumo tarnybai. Šiais veiksmais T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 283 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras T.Čepelionis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023-01-20 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo T.H.M.A. S. pripažinti kaltu pagal BK 283 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, E.S.A.D. A. pripažinti kaltu pagal BK 283 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, H.B.E. E. pripažinti kaltu pagal BK 283 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Prokuroro vertinimu, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą bei nesilaikė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Nurodo, kad iš skundžiamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamųjų kaltę įvykdžius jiems inkriminuotą nusikaltimą, todėl juos būtina išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad kaltinamieji išteisinami BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymi, kad iš nuosprendžio turinio matyti, jog teismas nurodo, jog surinktais duomenimis negalima daryti išvados, kad būtent kaltinamieji organizavo minėtus neramumus stovykloje, o vėliau apskritai abejoja ir pačios nusikalstamos veikos padarymo faktu, nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje nenustatytas nei vienas asmuo, kuris buvo nusikaltimo vykdytojas, todėl nėra galimybės padaryti kategorišką išvadą, ar toks nusikaltimas buvo padarytas. Prokuroro manymu, tokios prieštaringos išvados sukuria teisiškai neapibrėžtą situaciją, kai teismas vienu atveju konstatuoja, kad nusikalstama veika objektyviai buvo padaryta, o kitu, kad nėra galimybės padaryti kategorišką išvadą, ar toks nusikaltimas buvo padarytas, tai laikytina baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaida, kadangi skirtingi išteisinimo pagrindai sukuria ir skirtingus teisinius padarinius.

2.2. Nurodo, kad teismo išvados, jog byloje nenustatytas nė vienas asmuo, kuris buvo nusikaltimo vykdytojas, todėl nėra galimybės padaryti kategorišką išvadą, ar nusikaltimas buvo padarytas, yra nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Prokuroro vertinimu, teismas tinkamai neįvertino kaltinamųjų bei liudytojų teisme duotų parodymų, įrodymų visumos, todėl padarytos išvados dėl nusikaltimo padarymo fakto neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymi, kad aplinkybė, jog nagrinėjamo įvykio metu nebuvo nustatyti neteisėtai veikę vykdytojai, nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto. Nurodo, kad pagal BK 283 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tiek organizavusiam ar išprovokavusiam riaušes asmeniui, tiek ir tam, kuris juos atliko žmonių sambūryje, mano, kad nusikaltimo požymio „žmonių sambūrio“ buvimas nagrinėjamu atveju nekelia jokių abejonių, o neteisėtų migrantų agresyvumo lygį, intensyvumą, amoralumą, ciniškumą bei atliekamų neteisėtų veiksmų akivaizdumą patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai bei kaltinamieji.

2.3. Pažymi, kad kaltinamasis T.H.M.A. S. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, jog migrantai sulaužė tvorą, kūrė dūminius laužus, išjungė apšvietimą stovykloje, trukdė pareigūnams atlikti veiksmus, o kaltinamasis H.B.E. E. teigė, kad iš viso buvo apie trys šimtai žmonių, įvyko riaušės. Nurodo, kad liudytojas E. V. parodė, kad viduryje palapinių buriavosi daug žmonių, buvo išverstos tvoros, prožektoriai atjungti nuo įtampos, mėtėsi strypais, sulaužė vartus, liudytojas D. B. nurodė matęs apie penkiasdešimt žmonių prie tvoros, jie jo neklausė, šaukė, mėtė daiktus, išlaužė tvorą ir pradėjo bėgti, spardė tvorą, mėtė šiukšles, pagalius į pareigūnus, liudytojas J. P. parodė, kad migrantai priėjo prie tvoros, pradėjo rėkauti, rodė telefonus, daužė tvorą, pradėjo daugiau žmonių rinktis, kažką degino, pradėjo bėgti prie upės, liudytojas V. Š. parodė, kad migrantai išvertė tvoras, mėtė akmenis, plytas, konservų dėžutes ir bandė ištrūkti, liudytojas L. B. parodė, kad metė konservų skardines, butelius su kažkuo, dažniausiai juose būdavo šlapimas, liudytojas M. B. parodė, kad į jį buvo paleisti trys kumščio dydžio akmenys, bet nepataikė. Pažymi, kad iš esmės tokias pat nagrinėjamo įvykio aplinkybes nurodė ir kiti liudytojai E. B., S. P., E. U., L. S., Z. K.-P., S. G., V. J., P. P..

2.4. Nurodo, kad asmens veiksmus kvalifikuojant pagal BK 283 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, jog buvo atlikta bent viena iš alternatyvių straipsnyje įtvirtintų pavojingų veikų, kas aptariamu atveju liko neįvertinta. Pažymi, kad apylinkės teismas negalėdamas įvertinti, kokia turtinė žala buvo padaryta migrantų veiksmais, siekiant ją pripažinti niokojimo BK 283 straipsnio prasme požymiu, galėjo pašalinti šią aplinkybę iš kaltinimo, kaip neįrodytą, tačiau kiti migrantų veiksmai turėjo būti toliau vertinami. Prokuroro įsitikinimu, akmenų, plytgalių, tvorų strypų bei kitų daiktų metimas, bandymas spardant išversti apsaugines stovyklos tvoras, dūminių laužų kūrimas, apšvietimo išjungimas stovykloje, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tokiais veiksmais buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarka. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina įvertinti ne tik dalyvaujančių sambūryje ir smurtaujančių asmenų skaičių, bet ir viešąją tvarką pažeidinėjančių asmenų veiksmų pobūdį, į ką jie nukreipti, tikslus, motyvus. Pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog asmenys fiziniu smurtu, turto niokojimu bei kitokių šiurkščių viešosios tvarkos pažeidimų protrūkiu siekė pabėgti iš neteisėtos migrantų stovyklos, tai ir padarė, kilo riaušės, lydimos pasipriešinimu viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. Nurodo, kad migrantų sukeltas chaosas, pasireiškęs smurtu, turto niokojimu bei kitokiu viešosios tvarkos šiurkščiu pažeidimu, būdingas tik riaušėms, ir negali būti vertinamas kaip pavienių asmenų atskiri nusikaltimai, padaryti panašiu būdu, veikiant panašiais motyvais, vienu metu ir vienoje vietoje.

2.5. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar kaltinamieji gali būti pripažįstami nusikaltimo organizatoriais, išsamiai neįvertino baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, nepagrįstai pateikė prieštaringus motyvus, tuo pačiu motyvuose aiškiai neatskleidė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai vienareikšmiškai išskyrė kaltinamuosius kaip stovyklos lyderius bei nurodė, kodėl, jų vertinimu, būtent šie asmenys organizavo nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 1 dalyje. Liudytojas D. B. parodė, kad T.H.M.A. S. buvo matęs, jis protestuodavo, vis laipiodavo ant tvoros, išsiskirdavo iš kitų, buvo aktyviausias, žinojo anglų kalbą, bendravo, liudytojas A. Č. parodė, kad iš kaltinamųjų lyderis buvo T.H.M.A. S., jo visi klausydavo, visi nurimdavo, jis mokėjo anglų kalbą, bendravo ir su pareigūnais, nuramindavo žmones, jei būdavo kokių problemų, visi kaltinamieji bendravo ir tarpusavyje, ir su kitais, prižiūrėjo tvarką, liudytojas S. P. parodė, kad turėjo informacijos apie žmones, kurie aktyviai vadovautų, jų įtaka buvo labai didelė, jie išsiskirdavo aptarnavimo metu, kai vyko maitinimas, kai vyksta į parduotuvę maisto, tarp sulaikytųjų buvo trys asmenys iš tų lyderių, jei neramumai būdavo momentiniai, pvz., nugriauna tvorą, migrantai nereaguodavo į pareigūnų pastabas nustoti tai daryti, kol lyderiai neduodavo signalo, liudytojas S. S. parodė, kad tarp šių asmenų tikrai buvo vienas, kuris pastoviai kelia neramumus, jis matydavo, kad būtent šis asmuo prie tvoros nuolat provokuodavo, rėkaudavo savo kalba, kviesdamas žmones rodydamas gestais susirinkti, būdavo nusiteikęs agresyviai, liudytojas P. P. parodė, kad, jei reikėdavo kokios pagalbos, tai jie prisistatydavo kaip komandos lyderiai, išdalindavo telefonus, maistą, visi jų klausydavo, padėdavo stovyklos apsaugai, kai reikėdavo pagalbos, jei kokie smulkesni neramumai kildavo, matydavosi, kad jie sava kalba, galimai įsakinėja daryti mitingą, priešintis, liudytojas J. P. parodė, kad T. pradėdavo viską, užvedinėdavo, jis visada buvo lyderis.

2.6. Prokuroras nesutinka su teismo išvadomis, kad liudytojai nurodydami, jog kaltinamieji yra riaušių organizatoriai visiškai neatskleidė, kokius konkrečius veiksmus jie atliko organizuojant riaušes. Nurodo, kad žmonių sambūrio viešosios tvarkos pažeidimo tikslais organizavimas pasireiškia kaip žmonių raginimas susirinkti, sutelkimas vienam tikslui, nurodinėjimas atskiriems žmonėms ir grupėms, aprūpinimas daiktais, skirtais kūnui žaloti arba turtui naikinti, provokacijų numatymas ir kiti veiksmai, kuriais stengiamasi suteikti sambūrio agresyviems veiksmas organizuotumo ir kryptingumo. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu E. V. parodė, kad dar prieš šias riaušes, rugpjūčio 9 d., jis matė, kad T. ar O. ir jo draugas bei dar apie 10-15 žmonių nuo pietų iki paryčių sėdėjo prie laužo, kažką kalbėjo, iš elgesio buvo aišku, kad jie kažką planuoja, nes kiti stovykloje gyvenantys taip nesielgia, rugpjūčio 9 d. apie 15 val. buvo kilusios nedidelės riaušės, neramumai, kurių metu buvo išlaužta tvora ir keli migrantai pabėgo, stebėjo tą vietą, kur buvo T. ar O., jo draugas bei dar 10-15 migrantų, jie visai nereagavo į tai, niekur nesiruošė bėgti. Nurodo, kad T.H.M.A. S. parodė, kad prieš tą įvykį su kitais aptarinėjo, kaip vyks pabėgimas, buvo informacijos, kad rytoj visi bus išsiųsti atgal į Iraką, žmonės buvo apimti baimės, užtat taip gavosi, kad kitą dieną vyko riaušės. Prieš įvykį, kai sužinojo, jog visus grąžins atgal, visi aptarinėjo, kaip pabėgti, visi susirinko ir kalbėjo.

2.7. Pažymi, kad kaltinamieji E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. prieš kilusias riaušes, prieš 5 val., susirinko H.B.E. E. palapinėje, aptarinėjant pabėgimo planą vienoje palapinėje buvo susirinkę apie dešimt žmonių iš trijų palapinių. Nurodo, kad kaltinamieji nors ir neprisipažino organizavę riaušių, tačiau duodami parodymus nurodė, kokius veiksmus atliko, savaip juos vertindami. Kaltinamasis T.H.M.A. S. parodė, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę, bet riaušių jis neorganizavo, sutinka atlyginti padarytą žalą, tuo metu jis labai norėjo pabėgti, tvoros nelaužė, žmonių prie tvoros nekvietė, tačiau pripažįsta, kad šaukė ir ragino kitus laužti ar ardyti tvorą, nes labai norėjo pabėgti, kaltinamasis E.S.A.D. A. parodė, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę, sutinka atlyginti padarytą žalą, bet riaušių neorganizavo, pripažįsta, kad buvo vienas iš tų, kurie stūmė tvorą, tada su visais pabėgo, jis labai norėjo pabėgti kartu su T., apie tai kalbėjosi, kai buvo palapinėje, šaukė, kad nukreipti dėmesį, taip sutarė daryti prieš 5 valandas. Prieš įvykį jis, T.H.M.A. S. ir H.B.E. E. vienoje palapinėje aptarinėjo, kaip turi vykti pabėgimas, iš viso buvo susirinkę apie dešimt žmonių iš trijų palapinių. Jis rėkė, pastūmė ir pakėlė tvorą, tada pabėgo, kas turėjo nukreipti dėmesį, jis tą asmenį pažįsta, tačiau tai nebuvo vienas iš kaltinamųjų, prieš pareigūnus smurto jis nenaudojo. Kaltinamasis H.B.E. E. parodė, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę, sutinka atlyginti padarytą žalą, bet riaušių jis neorganizavo, migrantų stovykloje jis buvo atsakingas už apsipirkimą, kad nebūtų chaoso, įvykio metu rėkė apie trys šimtai žmonių, įvyko riaušės, rėkė, kad reikia pabėgti, jis ir pabėgo, kai pas jį palapinėje vyko pasitarimas dėl pabėgimo jis tik klausėsi, norėjo tik pabėgti, įvykio metu jis buvo už jaunimo, tvoros nelaužė, į pareigūnus nieko nemetė.

2.8. Nurodo, kad kaltinamųjų ir liudytojų duoti parodymai apie įvykį leidžia teigti, kad palapinėje buvo aptartas planas, kurio metu nuspręsta, kad įvykio metu viena žmonių grupė šauks, įvairiais būdais kels triukšmą, kad atkreiptų dėmesį į save, kad kitos grupės galėtų pabėgti, taip pat, kad bus mėtomi, deginami laužai, išjungtas apšvietimas, laužoma tvora. Pažymi, kad norint kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoti kaip riaušių organizavimą nebūtina nustatyti, jog kaltinamieji davė nurodymus visai neteisėtų migrantų grupei juos susiskirstant vaidmenimis ir aprūpinant priemonėmis, kadangi susitarti įmanoma ir savo veiksmais, nurodant keliems asmenims kaip turėtų būti įgyvendintas planas, rodant aktyvų pritarimą kitų asmenų smurtavimui, turto niokojimui ar kitokiam šiurkščiam viešosios tvarkos pažeidimui. Prokuroro vertinimu, kiti riaušių dalyviai savo aktyviais veiksmais, rėkavimu, daiktų mėtymu, laužų deginimu išreiškė sutikimą dalyvauti kaltinamųjų suorganizuotoje nusikalstamoje veikoje. Nurodo, kad E. V. parodė, jog vienas iš migrantų pribėgo prie mobilių prožektorių ir juos išjungė, tai buvo signalas pabėgimui, nes iš karto po to, kai išjungė elektrą, gavo pranešimą, kad migrantai verčia tvorą ir bėga iš stovyklos, gavo informaciją, kad E.S.A.D. A., T.H.M.A. S. ir H. B. atsisukdavo į migrantus ir sušvilpdavo, suplodavo, rankų mostais rodė tik migrantams suprantamus veiksmus, migrantai sureaguodavo į organizatoriaus duodamus signalus ir keldavo keliose vietose neramumus, išsiveržimą iš saugomos teritorijos.

2.9. Prokuroro vertinimu, neteisėti veiksmai buvo organizuoti ir kryptingi, tokių priemonių, kaip butelių, kuriuose buvo degi medžiaga, metimas buvo parengtas iš anksto, elektros išjungimas stovykloje buvo signalas pabėgimui, sušvilpimas, suplojimas ir rankų mostai riaušių metu taip pat turėjo būti aptariami iš anksto, kadangi organizatoriams atlikus šiuos veiksmus, migrantai sureaguodavo ir žinodavo jų reikšmę. Nurodo, kad patys kaltinamieji patvirtino, jog buvo šaukiama, triukšmaujama, kad nukreipti pareigūnų dėmesį ir kita žmonių grupė galėtų pabėgti, kaltinamasis E.S.A.D. A. patvirtino, jog taip buvo susitarta daryti dar prieš 5 val. iki pabėgimo. Prokuroro vertinimu, turėjo būti atsižvelgiama į situaciją stovykloje po kaltinamųjų sulaikymo. S. S. tyrimo metu parodė, kad po šių asmenų sulaikymo nėra gavęs iškvietimo atvykti į poligoną dėl neramumų, liudytojas E. B. parodė, kad po to, kai buvo sulaikyti asmenys, stovykloje pasidarė daug ramiau, kiek teko dirbti naktimis visada ramu, jokių neramumų, nepasitenkinimo nėra, P. P. taip pat teigė, kad po šių asmenų sulaikymo migrantų stovykloje buvo ramu, pasitaikydavo tik pavieniai bandymai pabėgti arba protestai su plakatais, bet jokių tvorų laužymo, gadinimo, nebuvo. Prokuroro manymu, tai, kad po riaušių sulaikius kaltinamuosius ir pašalinus juos iš neteistų migrantų stovyklos daugiau stovykloje tokių neramumų nebuvo kilę, parodo, kad jie buvo įtakingi kitiems asmenims. Nurodo, kad kaltinamieji T.H.M.A. S.ir E.S.A.D. A. nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme buvo pabėgę, jų buvimo vieta nežinoma ir teismo posėdžiai vyko jiems nedalyvaujant, tai, prokuroro vertinimu, patvirtina, kad jie buvo suinteresuoti riaušių planavimu, organizavimu ir dalyvavimu jose.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjai – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

5. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (tiek apkaltinamajame, tiek išteisinamajame) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui pagrįsti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2006-09-21 nutarimai). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo ar nebuvimo, kaltinamojo kaltės ar nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013).

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, ar ne. Pripažindamas asmenį kaltu padarius BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką teismas privalo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismas, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis. Teismas negali palikti abejonių dėl asmens kaltumo. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

7. Apeliaciniu skundu prokuroras T.Čepelionis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, kad nėra įrodyta, jog kaltinamieji T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 283 straipsnio 1 dalyje. Prokuroro įsitikinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamieji neabejotinai suorganizavo 2021-08-10 riaušes. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro T.Čepelionio apeliacinio skundo motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų atliktas įrodymų tyrimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį, neturi, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai atliko byloje surinktų įrodymų vertinimą, teismo išvados dėl duomenų pripažinimo įrodymais arba jų atmetimo yra teisingos ir pagrįstos, padarytos teismui visumoje įvertinus visus byloje surinktus duomenis, išanalizavus tiek išteisintuosius T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus ir pagrįstai priimtas sprendimas, juos išteisinti.

8. Įvertinus byloje esančią surinktą medžiagą pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nėra pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog kaltinamieji T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. bendrininkų grupe suorganizavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą bei šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, o, remiantis fundamentaliais baudžiamosios teisės principais, asmens kaltė baudžiamajame procese negali būti preziumuojama. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas bei išvados apie asmens kaltumą/nekaltumą yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad prokurorui nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir nedaro skundžiamo išteisinamojo nuosprendžio neteisėtu.

9. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad siekiant išsiaiškinti neteisėtų migrantų stovykloje 2021-08-10 kilusių neramumų aplinkybes, buvo atlikta daug procesinių veiksmų: ne kartą apklausti kaltinamieji T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E., liudytojais apklausti įvykyje dalyvavę apsaugos pareigūnai, malšinę riaušes, atlikti parodymų patikrinimo veiksmai, apžiūrėta migrantų stovykla, kurioje kilo riaušės, analizuota surinkta vaizdo medžiaga, vertintos kaltinamųjų tarpusavio sąsajos bei įtaka kitiems migrantams, analizuotos ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose keliamos prielaidos dėl neramumus suorganizavusių asmenų ir jų įtakos kitiems migrantams, jų lyderystės stovykloje. Vis dėlto, nepaisant atliktų veiksmų gausos, abejonės, ar 2021-08-10 kilusios riaušės buvo suorganizuotos kaltinamųjų, pašalintos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamas įvykis kilo 2021 m., jis vyko neteisėtų migrantų stovykloje, kurioje buvę asmenys yra užsienio valstybių piliečiai, pabėgėliai, ir, tikėtina, jau išvykę iš šalies, patys kaltinamieji dalyvavo tik bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir pakartotinai juos apklausti nėra galimybės, kadangi jie yra išvykę iš šalies ir nėra žinoma jų buvimo vieta, nėra nustatyti neramumuose smurtaujant, niokojant turtą, pažeidžiant viešąją tvarką dalyvavę konkretūs asmenys, kuriuos būtų galima apklausti apie tai, ar juos šiuos veiksmus skatino atlikti kaltinamieji, manytina, kad šiuo metu (bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme) dėl praėjusio laiko tarpo papildomai ieškoti kitų liudytojų, pareigūnų, kurie buvo atvykę į stovyklą, ir pan. nėra tikslinga, o kokie nors kiti reikšmingi ir neabejotinai objektyvūs duomenys, galintys suteikti papildomos informacijos apie įvykio aplinkybes, nėra išlikę.

10. Įvertinus tai, kad nėra galimybės atlikti papildomus tyrimo veiksmus, kurie būtų tikslingi ir reikšmingi bylos baigčiai, ir surinktoje medžiagoje nesant patikimų duomenų, neabejotinai pagrindžiančių kaltinamųjų T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. veiksmus suorganizuojant žmonių sambūrį, kuris įvykdė riaušes, ir negalint bylos nagrinėjimo metu kilusių abejonių pašalinti, laikytina, kad kaltinamiesiems T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. pareikštas kaltinimas pagal BK 283 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino ir apylinkės teismo jie buvo išteisinti pagrįstai. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir keliamos prielaidos dėl 2021-08-10 įvykių tikrosios eigos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamos neginčijamoms išvadoms, jog T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. stovykloje buvo ne tik lyderiai, bet ir kilusių riaušių organizatoriai, daryti. Atsižvelgiant į tai, prokuroro apeliacinis skundas yra atmetamas ir apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis yra paliekamas nepakeistas.

Dėl išteisinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų

11. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne tik įvertinti ir patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl apeliantų skundžiamų aplinkybių, bet ir nustačius ištaisyti visas fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar teisės taikymo klaidas. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad apylinkės teismas nesilaikė išteisinamojo nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, priimto procesinio sprendimo turinys yra prieštaringas, kadangi iš jo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę įvykdžius jiems inkriminuotą nusikaltimą, todėl juos būtina išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad kaltinamieji išteisinami BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Prokuroro manymu, tokios nenuoseklios teismo išvados sukuria teisiškai neapibrėžtą situaciją, kai teismas vienu atveju konstatuoja, kad nusikalstama veika objektyviai buvo padaryta, o kitu, kad nėra galimybės padaryti kategorišką išvadą, ar toks nusikaltimas buvo padarytas, tai laikytina baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaida, kadangi skirtingi išteisinimo pagrindai sukuria skirtingus teisinius padarinius. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi šiuos prokuroro skunde nurodomus galimus apylinkės teismo priimto nuosprendžio trūkumus, konstatuoja, kad jie nėra esminiai ir nedaro skundžiamo nuosprendžio neaiškiu, prieštaringu ir/ar neteisėtu.

12. BPK 303 straipsnio 5 dalyje yra nustatyti du savarankiški asmens išteisinimo pagrindai: 1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) arba 2) jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nors bet kuris iš šių išteisinimo pagrindų visiškai reabilituoja kaltinamąjį baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu, tačiau jų teisinė reikšmė nėra visiškai tapati. Išteisinant asmenį pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą pripažįstama, kad veikos, dėl kurios vyko baudžiamasis procesas, apskritai nebuvo arba veika buvo, tačiau nėra visų požymių, kad ją galima būtų laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Tuo tarpu BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu išteisinamasis nuosprendis priimamas, jeigu kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis. Kiekviename išteisinamajame nuosprendyje turi būti aiškiai nurodomas ir motyvuojamas kaltinamojo išteisinimo pagrindas, siekiant eliminuoti galimai kilsiančius neaiškumus bei suteikti tinkamas gaires ikiteisminio tyrimo institucijoms/prokuratūrai, kadangi išteisinant asmenį BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių už nusikalstamą veiką atsakingo asmens nustatymui.

13. Kaip ir nurodo prokuroras, skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš tiesų yra nurodoma, kad T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. išteisinami BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Vis dėlto, teismo priimtas sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų sudedamųjų dalių, taip pat ir motyvuojamosios dalies. Analizuojant teismo sprendimą privalu atsižvelgti ne tik rezoliucinėje dalyje išdėstytas išvadas, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų. Įvertinus Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023-01-20 nuosprendį visumoje akivaizdu, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas kaltinamųjų išteisinimo pagrindas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, o ne 1 punktas) yra rašymo klaida, apsirikimas, kuri yra taisytina, nes tiek iš nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodomų motyvų („byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. kaltę įvykdžius jiems inkriminuotą nusikaltimą <..> todėl kaltinamuosius būtina išteisinti, nes neįrodyta, jog jie padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)“), tiek iš nuosprendyje prieš sprendimo rezoliucinę dalį nurodomų teisės nuostatų, kuriomis remiasi teismas („Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, nusprendžia“) akivaizdu, jog, apylinkės teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta veikia, kuria buvo kaltinami išteisintieji, padaryta nebuvo. Tuo tarpu jokių teismo motyvų, pagrindžiančių išteisinimo pagrindą, numatytą BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, nuosprendyje nėra.

14. Iš prokuroro apeliacinio skundo dalies, susijusios su galimu apylinkės teismo nuosprendžio neatitikimu BPK reikalavimams, argumentų matyti, jog prokuroras teismo padarytas išvadas vertina iš esmės subjektyviai, selektyviai, atsietai nuo bendro nuosprendžio turinio, taip iškreipdamas apylinkės teismo padarytų išvadų esmę. Iš prokuroro skundo neaišku, kokia nusikalstama veika nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra įrodinėjimo dalykas, t. y., ar turėjo būti įrodytas 1) žmonių sambūrio veikimas riaušėse smurtaujant/niokojant turtą/kitaip šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką, ar 2) šių riaušių suorganizavimas. Skunde įrodinėdamas nusikalstamos veikos padarymą ir motyvuodamas, kad apylinkės teismo išvados yra nenuoseklios, prokuroras cituoja nuosprendžio dalį, susijusią su teismo įžvalgomis dėl galimo nusikaltimo požymių buvimo nenustatytos grupės migrantų veiksmuose smurtaujant prieš pareigūnus, gadinant turtą ir pan., bei nurodo, kad šie nustatyti neteisėti migrantų veiksmai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas nusikaltimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nors apylinkės teismas nuosprendyje iš tiesų pasisakė, kad iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) migrantų veiksmuose (smurtavimas pareigūnų atžvilgiu, metant į juos daiktus, nevykdymas teisėtų pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus – nepažeidinėti viešosios tvarkos), yra nusikaltimo, numatyto BK 283 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau šios teismo išvados nėra susijusios su kaltinamiesiems T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. pareikštu kaltinimu organizuojant riaušes ir jų išteisinimu nenustačius, kad jie inkriminuotos veikos nepadarė (nesuorganizavo riaušių). Minėtos teismo išvados akivaizdžiai laikytinos pamąstymais apie galimus kitų nusikalstamų veikų požymius kitų, ne kaltinamųjų veiksmuose, todėl negali būti laikomos prieštaraujančioms išvadai kaltinamuosius išteisinti.

15. Šio klausimo kontekste taip pat pažymėtina, kad, remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas bei teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama ne apskritai dėl kilusių riaušių ir jų metu asmenų padarytų veiksmų, kilusios žalos ir pan. konstatavimo, o tik dėl kaltinamųjų T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. veiksmų jas suorganizuojant, t. y. kitų asmenų (riaušių galimų vykdytojų) veiksmai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nustačius konkrečius asmenis, kurie atliko veiksmus migrantų stovykloje – kėlė neramumus, triukšmavo, smurtavo pareigūnų atžvilgiu, mėtė daiktus į juos, nevykdė reikalavimų, niokojo turtą, kūrė dūminius laužus, išjungė apšvietimą stovykloje, išvertė apsauginę tvorą ir pan., jų atžvilgiu galėtų būti inicijuojamas atskiras teisinis procesas siekiant įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, tačiau šioje byloje yra analizuojami tik kaltinamųjų T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. veiksmai jiems pareikšto kaltinimo ribose – ar jie suorganizavo 2021-08-10 riaušes, ar ne. Taigi, apylinkės teismas spręsdamas dėl priimamo nuosprendžio rūšies (apkaltinamasis/išteisinamasis) ir vėliau dėl kaltinamųjų išteisinimo pagrindo vertino, ar kaltinamieji padarė būtent jiems inkriminuotą nusikaltimą (suorganizavo riaušes) ir dėl jo pasisakė – konstatavo, kad ši konkreti veika nebuvo padaryta, todėl kaltinamieji yra išteisinami.

16. Šių išdėstytų argumentų pagrindu nesutiktina su prokuroro T.Čepelionio išvadomis, jog apylinkės teismo išvados dėl kaltinamųjų T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. išteisinimo pagrindo laikytinos prieštaringomis. Kaip jau minėta, iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas vertino, ar kaltinamieji T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. organizavo riaušes ir būtent šio nusikaltimo požymių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatė, todėl kaltinamuosius išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, tuo tarpu teismo motyvai dėl galimų BK 283 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių buvimo kitų migrantų veiksmuose, yra susiję ne su kaltinamaisiais ir nelaikytini motyvais dėl jų išteisinimo.

Dėl T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. veiksmų vertinimo

17. T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinami tuo, kad jie bendrininkų grupėje organizavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą bei šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, o būtent, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtų migrantų stovykloje turėdami tikslą pabėgti iš stovyklos, sukurstė ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytas neteisėtų migrantų stovykloje gyvenančių asmenų grupes viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką ir sukėlė stovyklos teritorijoje riaušes, kurių metu jie, subūrę neteisėtų migrantų grupes, kurios, veikdamos organizuotai ir kryptingai skirtingose stovyklos teritorijos vietose, kėlė neramumus, triukšmavo, smurtavo pareigūnų atžvilgiu, mėtydami į juos daiktus, nevykdė pareigūnų reikalavimų nutraukti veiksmus, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, bendrais veiksmais niokojo turtą spardydami ir bandydami išversti apsaugines stovyklos tvoras, kūrė dūminius laužus ir išjungė apšvietimą stovykloje, taip pablogindami pareigūnams matomumą, priešinosi pareigūnams, bendrais veiksmais išvertė apsauginę tvorą stovyklos teritorijos kairiajame sparne, esančiame link Merkio upės, bei pasišalino iš stovyklos teritorijos ir padarė 424,28 Eur turtinę žalą ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 283 straipsnio 1 dalyje.

18. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad kaltinamiesiems T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. inkriminuotas nusikaltimas yra neįrodytas, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. pareikštuose kaltinimuose nėra atskleista, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko organizuodami žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą bei kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, nėra aiški kiekvieno iš kaltinamųjų atliktų organizavimo veiksmų apimtis, todėl yra labai sudėtinga patikrinti, ar kaltinamieji tokius veiksmus iš tikrųjų atliko. Teismas taip pat pažymėjo, kad niekas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė konkrečių duomenų apie kaltinamųjų veiksmus organizuojant neramumus stovykloje, o kaltinamųjų lyderystė kitų migrantų atžvilgiu, apylinkės teismo vertinimu, savaime nereiškia, kad jie taip pat buvo ir 2021-08-10 kilusių riaušių organizatoriai. Apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nebuvo nustatytas nė vienas konkretus asmuo, kuris buvo riaušių vykdytojas, nenurodyta, koks konkrečiai turtas buvo nuniokotas, kokia turtinė žala buvo padaryta, o kaltinamiesiems inkriminuota 424,28 Eur turtinė žala Viešojo saugumo tarnybai kilo ne dėl migrantų veiksmų, o dėl pareigūnų sunaudotų specialių priemonių malšinant neramumus bei sulaikant pabėgusius iš stovyklos migrantus ir tokią žalą negalima vertinti kaip turto niokojimo pasekmę. Šių išvadų pagrindu apylinkės teismas priėmė sprendimą kaltinamuosius T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. išteisinti, nes neįrodyta, jog jie padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras T.Čepelionis apeliaciniu skundu su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinka, mano, kad kaltinamųjų kaltė organizuojant riaušes migrantų stovykloje yra įrodyta objektyviais bylos duomenimis, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai vertina tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktą medžiagą.

19. Pagal BK 283 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Šis nusikaltimas gali būti padaromas: 1) organizuojant žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką; 2) išprovokuojant žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką; 3) smurtaujant, niokojant turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką sambūryje kartu su kitais žmonėmis. T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinami bendrininkų grupėje suorganizavę riaušes.

20. Kaip jau nurodyta šios nutarties 15 punkte, ši baudžiamoji byla buvo pradėta ir išnagrinėta tik T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. atžvilgiu ir tik dėl kaltinamuoju aktu jiems inkriminuoto nusikaltimo – riaušių organizavimo, tuo tarpu kitų asmenų (riaušių vykdytojų) veiksmai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagrįstai vertino, ar buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. iš tiesų gali būti laikomi nusikaltimo organizatoriais, tam teismas analizavo 2021-08-10 riaušių kilimo aplinkybes, priešistorę, o ne jų metu atskirų migrantų atliktus galimai neteisėtus veiksmus. Būtent todėl prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad pagal BK 283 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tiek organizavusiam/išprovokavusiam riaušes asmeniui, tiek ir tam, kuris juos atliko žmonių sambūryje, todėl nustačius, kad stovykloje buvę migrantai galimai atliko neteisėtus veiksmus, kaltinamieji T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. buvo nepagrįstai išteisinti, yra nepagrįsti ir netgi nelogiški.

21. Iš T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. pareikšto kaltinimo turinio matyti, kad nė vienam iš jų nebuvo inkriminuojamas joks atskirų, individualių veiksmų atlikimas riaušių metu, tik jų suorganizavimas. Byloje nebuvo surinkta jokių patikimų, objektyvių duomenų, kad kaltinamųjų veiksmuose būtų BK 283 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių – jog jie riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant apylinkės teisme, prokuroras ar kiti proceso dalyviai neprašė keisti T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. pareikšto kaltinimo ir inkriminuoti veikimą riaušių metu kartu su kitais migrantais smurtaujant, niokojant turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidžiant viešąją, kaltinimo savo iniciatyva nekeitė ir apylinkės teismas. Nors kaltinimo keitimas galimas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prokuroras prašymo kaltinamiesiems inkriminuoti naujus nusikaltimus ar pakeisti kaltinimo apimtį neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo manyti, kad 2021-08-10 įvykių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų. Atsižvelgiant į tai, plačiau dėl prokuroro skundo argumentų, susijusių su riaušių metu atskirų asmenų atliktais veiksmais, elgesiu ir pan., nepasisakoma ir toliau vertinamas tik kaltinamųjų T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. išteisinimo dėl riaušių organizavimo pagrįstumas/nepagrįstumas.

22. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, vertinant, ar T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. suorganizavo 2021-08-10 riaušes, turi būti nustatomi aktyvūs kaltinamųjų veiksmai, kitų stovyklos migrantų suvienijimas bendram tikslui – riaušėms ir/ar pabėgimui iš migrantų stovyklos, tam tikro veiksmų plano kūrimas, detalizuojant jų atlikimo būdą, laiką, naudojamas priemones, kiekvieno migranto indėlį jų vykdymo metu, vykdomų veiksmų eigos koordinavimas ir pan. Taip pat konstatuojant, kad T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. organizavo riaušių sukėlimą būtina nustatyti, kad kiti migrantai pakluso tokiems kaltinamųjų nurodymams, juos vykdė, laikėsi iš anksto nustatytos tvarkos. Žmonių sambūrio organizavimas riaušėms pasireiškia kaip raginimas susirinkti, telkimas vienam tikslui, nurodinėjimas atskiriems žmonėms ar grupėms, aprūpinimas daiktais, provokacijų numatymas, jų rengimas, kiti veiksmai, kuriais stengiamasi suteikti agresyviems sambūrio veiksmams organizuotumo ir kryptingumo. Organizavimas yra aktyvus veiksmas ir jis negali būti konstatuojamas neveikimu ar vienkartiniu viešu pasisakymu ir pan. Pasyvus buvimas riaušių vietoje arba vien tik pritarimas kitų asmenų agresyviems veiksmams taip pat nėra pagrindas traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 283 straipsnio 1 dalį.

23. Šioje nagrinėjamoje byloje T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. kaltė suorganizavus žmonių sambūrį sukelti riaušes buvo grindžiama tuo, kad jie buvo itin aktyvūs asmenys migrantų stovykloje – tarpininkavo tarp pareigūnų ir migrantų, vertėjavo, padėjo dalinti maistą ir pan., taip pat tuo, kad iki 2021-08-10 riaušių buvo užfiksuotas migrantų grupės susibūrimas, kurio metu buvo kalbama tarpusavyje, galimai tariamasi dėl pabėgimo, ir šio susitikimo metu dalyvavo ir kaltinamieji, vis dėlto, apylinkės teismas konstatavo, jog šios aplinkybės yra nepakankamos T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. kaltei pagrįsti. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Nesant patikimų duomenų, pagrindžiančių asmens kaltumą, nuosprendyje daromos išvados negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta, tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms.

24. Visi trys kaltinamieji apklausų ikiteisminio tyrimo ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme metu pripažino, jog kartu su kitais migrantais norėjo pabėgti iš stovyklos, todėl pasinaudojo kilusia sumaištimi, bėgo iš teritorijos, tačiau tvirtino riaušių neorganizavę. Kaltinamasis T.H.M.A. S. parodė, kad stovykloje buvo apie septyni šimtai/aštuoni šimtai žmonių, visi buvo apimti baimės, kad bus priverstinai išsiųsti į (duomenys neskelbtini), visi aptarinėjo, kaip pabėgti. Jis pats nieko neorganizavo, neragino, tą vakarą priėjo prie tvoros, priekyje buvę migrantai ją sulaužė ir jis pabėgo, jis pats tvoros nelaužė, žmonių prie tvoros nekvietė, sakė laužti tvorą, nes norėjo pabėgti, bet tai sakė ne kažkuriam konkrečiam žmogui, o tiesiog. Įvykio metu savo veiksmų su niekuo nederino ir neaptarinėjo, į pareigūnus akmenų ar kitų daiktų nemėtė (t. 3, b. l. 151, 172-173). Kaltinamasis E.S.A.D. A. apklausų metu taip pat nurodė, kad visi migrantai norėjo ištrūkti iš stovyklos, kai jie pradėjo stumti tvorą, jis pabėgo, buvo vienas tų, kur stūmė tvorą, tačiau į pareigūnus nieko nemėtė, prieš policiją nesmurtavo. Pabėgimo plano neaptarinėjo, nebuvo tartasi, ką daryti, apie tai, kad nori pabėgti iš stovyklos, palapinėje kalbėjosi tik su T., jokio veiksmų plano nebuvo, visi išėjo iš palapinių, nieko neorganizavo, neragino (t. 4, b. l. 82, 93). Kaltinamasis H.B.E. E. apklausų metu taip pat nurodė, kad pabėgimo neorganizavo, palapinėje buvo aptarinėjamas pabėgimas, tačiau jis šiame aptarime nedalyvavo, girdėjo, ką kalbėjo kiti, norėjo tik pabėgti, įvykio metu nedavė kitiems nurodymų, kaip veikti, kitų neragino ir neįkalbinėjo, kad organizuotų neramumus, tvoros nelaužė, akmenų į pareigūnus nemėtė (t. 5, b. l. 35-36, 46). Taigi, kaltinamieji savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo neigė.

25. Siekiant patikrinti kaltinamųjų T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. parodymų, jog jie neorganizavo riaušių, patikimumą/nepatikimumą, vertintini kiti byloje surinkti duomenys. Liudytojais apklausti pareigūnai, 2021-08-10 atvykę į stovyklą ir dalyvavę riaušių malšinime, nurodė, kad tuo metu migrantų stovykloje situacija buvo įtempta, ten gyvenantys asmenys buvo nepatenkinti sąlygomis, nuolat kėlė neramumus, norėjo pabėgti. Liudytoju apklaustas pareigūnas K.S. nurodė, kad tuo metu stovykloje buvo apie septyni šimtai žmonių, buvo daug problemų, neramumų, migrantai buvo nepatenkinti sąlygomis, kiekvieną dieną vykdavo riaušės. Liudytojas A.Č. nurodė, kad stovykloje buvo neramumai, kilo riaušės, užsieniečiai buvo nepatenkinti apgyvendinimo sąlygomis, daug su jais kalbėjo prie vartų, ramino, jie trumpam nurimdavo, išsiskirstydavo, bet netrukus vėl tapdavo nepatenkinti, keldavo plakatus, tvorą nulenkė. Liudytojas S. P. nurodė, kad nepasitenkinimai dėl sąlygų būdavo dažni, migrantai keldavo triukšmą, skleidė didelius garsus. Taigi, iš šių liudytojų parodymų darytina išvada, kad tam tikrų neramumų, nepasitenkinimo kilimas migrantų stovykloje buvo ganėtinai įprasta ir tikėtina situacija. Apklausiami apie konkrečiai 2021-08-10 kilusias riaušes apsaugos pareigūnai E. B., E. U., Z. K.-P., V. J., L. B., P. P., J. P. nurodė įvykio aplinkybes, kad migrantai smurtavo, laužė turtą ir pan., tačiau pažymėjo nežinantys, kas iš migrantų davė kokius nors nurodymus kitiems, pareigūnų teigimu, neramumų kilimo metu buvo daug asmenų, išskirti vadovaujantį iš jų būtų sunku. Taigi, didžioji dalis pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, neramumų metu lyderiaujančių asmenų apskritai nepastebėjo.

26. Kita dalis liudytojais apklaustų pareigūnų (E. V., A.Č., D. B., S. P., K.O., V. K., P. P.), nurodė, kad, jų vertinimu, kaltinamieji T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. turėtų būti atsakingi už riaušių kilimą, kadangi jie buvo lyderiai stovykloje, jų įtaka buvo labai didelė, jie išsiskirdavo aptarnavimo metu, kai vyko maitinimas, kai vyksta į parduotuvę maisto, vertėjaudavo, bendravo su pareigūnais, duodavo nurodymus migrantams, jie jų klausydavo. Būtent šių liudytojų parodymus apeliaciniame skunde ir cituoja prokuroras T.Čepelionis. Vis dėlto, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apylinkės teismas, vien duomenys apie asmenų lyderystę tam tikrų asmenų atžvilgiu nesant kitų objektyvių duomenų, kad būtent jie suorganizavo 2021-08-10 riaušes, negali savaime būti laikomi pagrindu jų kaltei dėl inkriminuojamo nusikaltimo pagrįsti. Nusikaltimas, numatytas BK 283 straipsnio 1 dalyje – riaušių organizavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad jis organizuoja žmonių sambūrį smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką ir nori taip veikti (t. y. organizuoti tokį kitų asmenų elgesį). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyti jokie konkretūs T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. veiksmai organizuojant kitų asmenų sambūrį – kokie nors atskirai ar bendrai atlikti veiksmai – šaukimai, kurstymai, provokuojantis ir smurtinis elgesys ir pan., kurie galėtų patvirtinti jų bendrą tyčią dalyvauti organizuojant riaušes, atliekamų veiksmų pavojingo pobūdžio suvokimą ir norėjimą taip veikti.

27. Nors byloje liudytojais apklausti apsaugos pareigūnai matė, kad migrantai, tarp kurių buvo ir kaltinamieji, sėdėjo kartu ir kažką tarėsi, jų išvados, o tuo pačiu ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro prielaidos, jog asmenys tuo metu tikrai planavo riaušes, yra grindžiamos iš esmės vien tik subjektyviu situacijos vertinimu ir migrantų elgesio interpretacijomis. Nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė matęs tiesioginių komandų iš kaltinamųjų T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. kitiems migrantams nematė, migrantai tarpusavyje kalbėdavo savo kalba, kurios pareigūnai nemokėjo. Teismo vertinimu, net ir nustačius, jog migrantai tarpusavyje kalbėjo apie tai, kad juos planuoja išsiųsti iš stovyklos (kaip nurodė kaltinamieji – atgal į (duomenys neskelbtini), dalinosi mintimis, jog norėtų pabėgti, tai negali būti laikoma įrodymais, patvirtinančiais, jog kaltinamieji suorganizavo 2021-08-10 kilusius neramumus. Kaip jau minėta, riaušių organizavimas nėra asmens veiksmai kartu su kitais migrantais tariantis dėl galimo pabėgimo ar dalyvavimas pasišalinant iš tam tikros vietos, pavyzdžiui, migrantų stovyklos. Šio nusikaltimo konstatavimui būtina nustatyta, kad tam tikras asmuo kūrė teisei priešingų veiksmų smurtaujant, niokojant turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką planą, skatino kitus asmenis taip elgtis ir pan., tuo tarpu nagrinėjamoje byloje net ir konstatavus, jog kaltinamieji buvo lyderiai stovykloje, jų konkrečių veiksmų, susijusių su 2021-08-10 riaušėmis nenustatyta.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai K.S., D. B. (t. 1, b. l. 151-152), S. P. (t. 1, b. l. 12, 106-107) apklausų metu kaltinamuosius nurodė kaip galimus riaušių organizatorius vien todėl, kad tokią informaciją gavo iš savo kolegos pareigūno E. V.. Tuo tarpu pats E. V. apklausimas apylinkės teisme liudytoju nurodė, kad vienas žmogus jam parodė telefone žinutę, kurioje parašyta, kad prasidės neramumai ir bėgs apie tris šimtus žmonių, H.B.E. E., kai vyko riaušės, pabėgimas, sakė, kad yra lyderis ir bandė raminti per garsiakalbį, prašė grįžti, ramybės, migrantų kalbos nesupranta, bet abejoja, ar H.B.E. E. skatino tuos veiksmus. Taigi, apklausos metu liudytojas E. V. pats suabejojo, ar H.B.E. E. galėjo prisidėti prie riaušių organizavimo. Apklausiamas apie kitus galimus riaušių organizatorius E. V. nurodė, kad vienas baltarusis jam nurodė, kad du jauni vaikinai organizavo pabėgimą, taigi, ši informacija taip pat nėra kilusi tiesiogiai iš liudytojo E. V. paties užfiksuotų aplinkybių, o yra perduota kito nenustatyto migranto. Taip pat vertinant liudytojo E. V. parodymų patikimumą ir reikšmingumą nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, teismo vertinimu, aktualu tai, kad jis tarnybiniame pranešime nurodė, jog nelegalių migrantų veiksmus koordinavo dvidešimties nelegalių migrantų grupė, kuri gestais ir žodžiais nurodinėjo ką daryti, praėjus 30 min. po neramumų pradžios ši grupė pasišalino iš stovyklos sulaužydami tvorą (t. 1, b. l. 13), taigi liudytojo pirminiai duomenys apie galimai riaušes stovykloje sukėlusius asmenis kardinaliai skyrėsi nuo parodymų teisme, kas teismui leidžia abejoti, ar liudytojas iš tiesų matė ir užfiksavo, kokie asmenys aktyviai veikė riaušių metu, ar tik rėmėsi savo subjektyviu vertinimu, kas galėtų būti atsakingas už neramumų kilimą ir tokiomis savo prielaidomis pasidalino su kitais apsaugos pareigūnais bei apklausų metu.

29. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad po kaltinamųjų T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. sulaikymo nebebuvo gauta iškvietimo atvykti į poligoną dėl neramumų, todėl, prokuroro vertinimu, ši aplinkybė parodo, kad kaltinamieji buvo įtakingi kitiems asmenims ir reiškia, kad būtent jie ir buvo pagrindiniai riaušių organizatoriai, taip pat pažymi, kad kaltinamieji T.H.M.A. S.ir E.S.A.D. A. nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme buvo pabėgę, jų buvimo vieta nežinoma ir teismo posėdžiai vyko jiems nedalyvaujant, tai, prokuroro manymu, patvirtina, kad jie buvo suinteresuoti riaušių planavimu, organizavimu ir dalyvavimu jose. Teismo vertinimu, šie prokuroro argumentai laikytini jo subjektyviu situacijos vertinimu, kuris niekaip nepagrindžia kaltinamųjų kaltės dėl nusikaltimo padarymo ir nėra reikšmingas nagrinėjamoje byloje. Kaip jau minėta, baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį, apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, negali būti priimtas vadovaujantis prielaidomis.

30. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

31. Pažymėtina, jog papildomai apklausti išteisintuosius apeliacinės instancijos teisme nebuvo galimybės, nes jų Lietuvoje nėra. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. veiksmų teisėtumo vertinimui, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir prokuroras T.Čepelionis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl prokuroro T.Čepelionio apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

32. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl turėtų išlaidų priteisimo: 2023-05-16 pažyma dėl 266,67 Eur išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą išteisintajam T.H.M.A. S., 2023-06-09 pažyma dėl 251,67 Eur išlaidų – išteisintajam H.B.E. E., 2023-06-14 pažyma dėl 105 Eur išlaidų – išteisintajam E.S.A.D. A.. Šioje byloje išteisintiesiems T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. gynėjai buvo paskirti BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti jų teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo išteisintųjų valios. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro skundą, kuris yra netenkintas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023-01-20 nuosprendis, kuriuo T.H.M.A. S., E.S.A.D. A. ir H.B.E. E. buvo išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos juos atstovaujant, negali būti priteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Čepelionio apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023-01-20 nuosprendžio rezoliucinės dalies 1, 2 ir 3 pastraipose padarytą rašymo klaidą vietoje „BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas“ nurodant „BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl turėtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą išteisintiesiems T. H. M. A. S., H. B. E. E., E. S. A. D. A. netenkinti.