- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2-1520-947/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18097-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „NEO Finance“ atstovui, atsakovui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ (toliau ir – ieškovė) ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. K.:
1.1) 2 955,79 Eur negrąžintą kreditą,
1.2) 165,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 30 d. (kreipimosi į teismą dienos),
1.3) 18,00 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 955,79 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos,
1.4) 648,13 Eur tarpininkavimo mokestį,
1.5) 19,34 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 25 d., iki kreipimosi į teismą dienos,
1.6) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo,
1.7) 85,00 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur teisinės pagalbos išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė, įrodinėdama ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nurodė šias faktines aplinkybes:
2.1. Tarp ieškovės tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ir atsakovo M. K. 2019 m. gegužės 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau ir – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 3 027,25 Eur vartojimo kreditas 18 mėn. terminui. Sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 449,63 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 18,00 proc.), 170,36 Eur tarpininkavimo mokestį su nuolaida iki 2020 m. lapkričio 24 d.
2.2. Atsižvelgiant į Sutarties 8.1 punktą, laikoma, jog Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Atsakovas, remiantis Sutarties 4.2. punktu, susipažino su tarpusavio skolinimo platformoje pateiktomis Sutarties sąlygomis bei patvirtino ją pasirašydamas nuotoliniu būdu.
2.3. Atsakovas Sutarties 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Sutarties specialiosiose sąlygose.
2.4. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2019 m. spalio 23 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
2.5. Ieškovei nutraukus vartojimo kredito sutartį su atsakovu, ji įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį.
2.6. Papildomai paaiškino, kad 2019 m. gegužės 22 d. vertinimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų buvęs įtrauktas į „Credit info“ sistemą, kaip asmuo užsiregistravęs ir užsisakęs paslaugą „Nenoriu kredito“. Pažymėjo, kad įsitraukimo į nurodytą sąrašą atveju, sistema stabdo vertinimą ir paskolos gavimas nėra galimas.
2.7. Prieš suteikiant atsakovui vartojimo kreditą, vertindama kliento gaunamų tvarių pajamų dydį, ieškovė rėmėsi UAB „Creditinfo Lietuva“ pateikta informacija, kliento nurodyta informacija ir kliento pateiktais patikimais įrodymais – SODRA duomenų bazės pateiktais duomenis bei pateiktu banko išrašu. Nustatyta, kad kliento gaunamos tvarios pajamos (4 mėnesių vidurkis) buvo 933,59 Eur. Klientas nurodė, kad finansiniams įsipareigojimas skiria 239 Eur. UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad klientas turi finansinių įsipareigojimų pagal dvi vartojimo kredito sutartis, kurių bendra mėnesinių įmokų suma yra 340,56 Eur. Klientui nusprendus refinansuoti vieną aktyvų vartojimo kreditą, kurio mėnesinė įmoka sudarė 239,80 Eur, kliento kreditingumas vertintas siekiant pateikti refinansavimo pasiūlymą, kurio pagrindu suteiktas vartojimo kreditas padengtų vieną tuo metu aktyvų vartojimo kreditą. Taip buvo gauta 100,76 Eur (340,56 Eur – 239,80 Eur) finansinių įsipareigojimų mėnesinė suma, kuri ir buvo pasitelkta vertinant kliento kreditingumą.
2.8. Atsižvelgdama į vertintą informaciją, remdamasi galiojusiu teisiniu reguliavimu, ieškovė priėmė sprendimą sudaryti su klientu Sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pagal kurią Kliento mėnesio įmoka lygi 202,63 Eur, kas sudarė 21,71 proc. gaunamų pajamų.
3. Ieškovė pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui, prašė priimti sprendimą už akių.
Atsiliepimas
4. Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su 2 955,79 Eur negrąžinto kredito suma, tačiau prašo nepriteisti kitų reikalavime nurodytų sumų. Paaiškino, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio „Credit info“ sistemoje yra užsiregistravęs ir užsisakęs paslaugą „Nenoriu kredito“. Atsakovas buvo pasirinkęs paslaugą Smulkieji „greitieji“ kreditai. Šiuo metu jis papildomai užsisakė paslaugas, kurios neleistų imti jokių kreditų, kadangi yra linkęs žaisti azartinius žaidimus. Mano, kad ieškovė, kaip atsakingai veikianti bendrovė, remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsniu turėjo tinkamai ir vadovaudamasi atsakingo skolinimo principu įvertinti atsakovo galimybes apmokėti tokio dydžio kreditą ir tik tokiu atveju suteikti kreditą.
5. Atsakovas savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti jokių rašytinių įrodymų nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ir nenurodė, dėl kokių priežasčių šaukiamas atvykti į teismą nevykdo šios pareigos. Byla išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
6. Atsakovui be pateisinamos priežasties neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, negavus pareiškimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir esant ieškovės prašymui yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
7. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).
8. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad tarp šalių 2019 m. gegužės 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Atsakovui buvo suteiktas 3 027,25 Eur vartojimo kreditas 18 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo kredito sumą grąžinti bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 449,63 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 18,00 proc.), 170,36 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida iki 2020 m. lapkričio 24 d. Bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti sudaro 3 647,24 Eur.
9. Ginčo, kad sudarydamas sutartį atsakovas veikė kaip vartotojas, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių nuo 2019 m. gegužės 22 d. susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.886 straipsnis), tokį faktą nustačius, esant tam pagrindui, atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos.
10. Pažymėtina, kad ieškovė prieš suteikdama vartojimo kreditą vertino atsakovo kreditingumą. Iš ieškovės pateiktų papildomų paaiškinimų matyti, kad atsakovo tvarios pajamos buvo įvertintos tinkamai, kaip ir įgyvendintas kreditingumo vertinimo tikslas įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo ar Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintais Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimais.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).
12. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai ir kad šios pareigos šalys negali savo susitarimu pakeisti ar panaikinti. Šalių sąžiningumo pareiga egzistuoja nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).
13. Atsakovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, Sutartį nutraukė, 2019 m. spalio 23 d. apie tai raštu informuodama atsakovą.
14. Po Sutarties nutraukimo atsakovas, ieškovės paskaičiavimu, negrąžino 2 955,79 Eur vartojimo kredito. Šios sumos atsakovas neginčija.
15. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojamos su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos. Pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punktą, bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį.
16. Ieškovės tvirtinimu, be to, kad atsakovas privalo grąžinti 2 955,79 Eur skolą (negrąžintą vartojimo kredito dalį), atsakovas pagal Sutartį taip pat privalo sumokėti 165,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 30 d., 19,34 Eur palūkanas už termino įvykdyti praleidimą, paskaičiuotas nuo 2019 m. birželio 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos, ir 648,13 Eur tarpininkavimo mokestį.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
18. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje. Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 18,00 proc. dydžio fiksuotų metinių palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo.
19. Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, jog atsakovas už 3 027,25 Eur kreditą sumokės 18,00 proc. palūkanų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 22 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Ieškovas paskaičiavo 165,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos.
20. Ieškovė, taikydama 18,00 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo atsakovui mokėti ir 19,34 Eur palūkanas už termino įvykdyti praleidimą, nuo 2019 m. birželio 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys taip pat sulygo dėl 18,00 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas).
21. Be to, šalys susitarė, kad kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, todėl sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai taikoma 100 procentų nuolaida, o kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei trisdešimt dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei ir nuo 31 vėlavimo dienos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui nuolaidos netaikomos (Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. ir 5.14. punktai bei specialiosios sąlygos).
22. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – 648,13 Eur. Teismas remdamasis formuojama teismų praktika (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-912/2018) daro išvadą, kad ieškovas specialiosiose sąlygose nurodydamas konkrečią tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turėtų sumokėti skolininkas tuo atveju, jei tinkamai vykdys sutartį, grąžindamas kreditą ir mokėdamas palūkanas, elgėsi sąžiningai ir aiškiai nurodė, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį įsipareigojo sumokėti vartotojas. Ši sutarties dalis yra aiški, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti 648,13 Eur tarpininkavimo mokestį.
23. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovo prievolė ieškovei būtų pasibaigusi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1dalis), atsakovas prievolę vykdė netinkamai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 955,79 Eur negrąžintas kreditas, 165,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki 2019 m. spalio 30 d., 648,13 Eur tarpininkavimo mokestis, 18,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 955,79 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 19,34 Eur palūkanos už termino įvykdyti praleidimą, nuo 2019 m. birželio 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos (CK 1.138 straipsnio 4 punktas).
24. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteisiamos ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
25. Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo ieškovei priteistina 85,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis) ir 246,01 Eur už teisines paslaugas (procesinių dokumentų parengimą) (CPK 98 straipsnis).
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,37 Eur, ir priteisiamos iš atsakovo valstybei, nes jų suma viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2 955,79 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 79 ct) negrąžintą kreditą,
165,96 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 96 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 30 d. (kreipimosi į teismą dienos),
18,00 (aštuoniolikos) procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 955,79 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos,
19,34 Eur (devyniolikos eurų 34 ct) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 25 d., iki kreipimosi į teismą dienos,
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 789,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo,
85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 246,01 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 01 ct) teisines išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,37 Eur (septynių eurų 37 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka – per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.