Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-06-23 · Administracinė byla Nr. I-411-162/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
I-411-162/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
A.O.
Atsakovas
Tauragės rajono savivaldybės administracijai
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui A.O., 2011 m. birželio 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.O. skundą atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas civiliniu ieškiniu (b.l. 3-6) kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad gyvena savivaldybei priklausančiame name, kurio gyventojai naudojasi lauko tualetu. Prisipildžius lauko tualeto fekalijų duobei, kuris nors namo gyventojas rašo pareiškimą atsakovei pavaldžiai UAB Tauragės butų ūkiui tam, kad būtų organizuojamas tualeto fekalijų ištraukimas. Minėta bendrovė užsako AB (duomenys neskelbtini), kurie ir atsiunčia mašiną fekalijoms ištraukti. Mokesčiai už išvežimą paskaičiuojami per metus visiems namo gyventojams tolygiai. Nurodė, jog 2010 m. spalio 6 d. prašymu jis kreipėsi dėl fekalijų ištraukimo į UAB Tauragės butų ūkį, tačiau tyčia nieko nebuvo daroma, vėliau duobė užšalo į ledą. 2010 m. gruodžio 2 d. kreipėsi atsakovę, prašydamas organizuoti nuotekų tvarkymą, nes lauko tualetu nebuvo galima naudotis. 2010 m. gruodžio 10 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius raštu paaiškino, kad fekalijų duobę privalo išsivežti gyventojai savo lėšomis. Gavęs, jo manymu, nepagrįstą ir neteisėtą atsakymą, kreipėsi į Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnybą, tačiau jo prašymas buvo persiųstas į Tauragės rajono savivaldybės administraciją, kuri 2011 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą išvežti fekalijas atšilus orams. Mano, kad savivaldybei pavaldžios UAB Tauragės butų ūkio darbuotoja tyčia neužsakė mašinos fekalijų išvežimui, dėl to jis patyrė neturtinę žalą, nes pusę metų nebuvo galima naudotis tualetu, reikėjo eiti į kaimynų tualetą, o tai sudarė atitinkamus nepatogumus.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi (b.l. 11-12) kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi (b.l. 15-16) byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartimi teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, patikslino proceso šalis ir procesinio dokumento pavadinimą (b.l. 22).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, remdamasis nurodytais argumentais, teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 32-33) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas kartu su namo gyventojais nesikreipė į paslaugas teikiančią įmonę, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti savivaldybės atsakomybę. Teigia, jog (duomenys neskelbtini) daugiabutis namas yra be patogumų, pareiškėjas nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) iš Tauragės rajono savivaldybės. Akcentuoja, jog pareiškėjui buvo paaiškinta, kad dėl fekalijų išvežimo jis turi kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini), kurie tokią paslaugą teikia gyventojams. Teigia, jog paaiškėjus, kad minėto gyvenamojo namo gyventojai nėra sudarę sutarties su paslaugas teikiančia bendrove, savivaldybės administracijos direktorius nurodė, kad UAB Tauragės butų ūkis padėtų organizuoti fekalijų išvežimą (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, pateikiant jiems sąskaitą už atliktus darbus. Pabrėžia, jog savivaldybės pareiga pagal Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnį yra paslaugų teikimo užtikrinimas, savivaldybės institucijos viešųjų paslaugų neteikia. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Mano, kad savivaldybės administracijos veiksmuose, organizuojant fekalijų ištraukimo darbus, nėra neteisėtų veiksmų elemento, kaltės, taip pat nepagrįstas neturtinės žalos dydis, todėl nėra ir civilinės atsakomybės sąlygų.

Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėjas skundu prašo iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos priteisti neturtinę žalą – 5 000 Lt, kurios atsiradimą kildina iš atsakovės netinkamo viešųjų paslaugų organizavimo, laiku neužtikrinus fekalijų ištraukimo.

Pareiškėjo skundas pareikštas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų.

Administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, todėl turi būti tiriama ir vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos savivaldybės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimą

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nurodyti Civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi, viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Deliktinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

Byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – būtina nustatyti ir įvertinti, ar teisės aktais yra nustatyta pareiga Tauragės rajono savivaldybės administracijai organizuoti ir užtikrinti nuotekų tvarkymą ir ar ji šios pareigos neįvykdė.

1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 straipsnis (principas) nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus. Rekomendacija atsakomybės už žalą pagrindu laiko valstybės, jos institucijos ar tarnautojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus tokius veiksmus, kurių pagal įstatymą jie neturėjo atlikti, arba neatlikimą tokių veiksmų, kuriuos pagal įstatymą jie turėjo padaryti.

Dėl atsakovės neteisėto neveikimo

Jau buvo minėta, kad teisėje neteisėti veiksmai suprantami kaip nevykdymas įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Todėl tam, kad būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas privalo įrodyti ir atitinkamai byloje turi būti nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybė ar jos darbuotojai nevykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas kaip savarankišką savivaldybės funkciją nustato šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, nuotekų tvarkymas – nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas bei išleidimas į aplinką. Šio įstatymo 11 straipsnis, reglamentuojantis savivaldybių institucijų kompetenciją vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, numato, kad savivaldybių institucijos organizuoja ir koordinuoja nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje; tarybos nustato nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, tvirtina šios infrastruktūros savivaldybės teritorijoje plėtros planus ir kt. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnis nustato, jog savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Viešosios paslaugos gyventojams teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka atlygintinai ir neatlygintinai (8 straipsnio 4 dalis). Savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat (8 straipsnio 5 dalis). Iš pateikto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog savivaldybė turi sudaryti sąlygas gyventojams naudotis viešosiomis paslaugomis, inter alia nuotekų tvarkymo. Pats viešosios paslaugos organizavimas suprantamas kaip tam tikrų veiksmų atlikimas atitinkamomis priemonėmis tam, kad būtų suteikta viešoji paslauga. Kaip minėta aukščiau, savivaldybė pati viešųjų paslaugų neteikia, ji tik organizuoja jų teikimą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 34-35) patvirtina, kad pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Tauragės rajono savivaldybei, M.B., R.R. ir I.R. Atsakovės atsiliepimu ir kitais rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad šiame name yra 7 butai, iš kurių 5 butai yra socialinis būstas. Pareiškėjas A.O. nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš Tauragės rajono savivaldybės. UAB Tauragės butų ūkio 2011 m. birželio 13 d. raštas Nr. 4-162 (b.l. 36) patvirtina, jog minėta bendrovė vykdo šio namo administratoriaus funkcijas. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra be patogumų (šildymas – krosninis, vandentiekio nėra, nuotekų šalinimo nėra). Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, jog visi namo gyventojai naudojasi kieme esančiu lauko tualetu. Ginčas iškilo dėl tualete susikaupusių fekalinių nuotekų ištraukimo darbų. Kaip paaiškino pareiškėjas, jis 2010 m. spalio mėnesį kreipėsi į UAB Tauragės butų ūkį, prašydamas ištraukti fekalines nuotekas, tačiau iki 2010 m. gruodžio mėnesio jokie veiksmai nebuvo atliekami, fekalijos sušalo į ledą. 2010 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas prašymu kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administraciją dėl fekalinių nuotekų ištraukimo darbų. 2010 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 16-O-5201-03/18 (b.l. 9) Tauragės rajono savivaldybės administracija atsakė, kad nuotekų ištraukimo darbus vykdo UAB (duomenys neskelbtini) ir pasiūlyta bendru gyventojų susitarimu kreiptis į pastarąją bendrovę. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vienas iš gyvenamojo namo bendarturčių yra pati savivaldybė, o gyventojai nėra sudarę sutarties dėl viešųjų paslaugų teikimo. Kaip matyti iš įvykių eigos, pareiškėjas 2011 m. gruodžio 13 d. kreipėsi ir į Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnybą, kuri jo skundą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Tauragės rajono savivaldybės merui (b.l.7). Tauragės rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pakartotinį pareiškėjo prašymą dėl fekalinių nuotekų ištraukimo, 2011 m. sausio 26 d. raštu Nr. 19-405 (b.l. 8) atsakė, jog UAB Tauragės butų ūkis yra įpareigotas atšilus orams kreiptis į fekalinių nuotekų ištraukimo darbus vykdančią įmonę, ir nurodė, jog sąskaita už fekalinių nuotekų ištraukimo darbus bus pateikta (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktas patvirtina, jog fekalinės nuotekos iš (duomenys neskelbtini) namo lauko tualeto buvo išvežtos tik 2011 m. gegužės 20 d. (b.l. 38).

Atsakovė argumentą apie pareiškėjui žinomą kreipimosi tvarką dėl fekalijų ištraukimo grindžia UAB Tauragės butų ūkio 2008 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 4-360. Atsakovės pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į UAB Tauragės būtų ūkį dėl fekalijų ištraukimo (b.l. 39), tačiau 2008 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 4-360 „Dėl fekalijų“ pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl minėtų darbų jis turi kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini), kadangi UAB Tauragės butų ūkis tokių paslaugų neatlieka (b.l. 40).

Paminėtos faktinės aplinkybės patvirtina, jog savivaldybės administracija vienu atveju pareiškėjui pasiūlė kreiptis į fekalijų nuotekų ištraukimo darbus atliekančią bendrovę UAB (duomenys neskelbtini), kitu atveju – pati savivaldybė įpareigojo gyvenamojo namo administratorių kreiptis į minėtus darbus atliekančią bendrovę ir juos atlikti, tačiau tai nepaneigia argumento apie pareiškėjui dar nuo 2008 metų žinomą kreipimosi tvarką dėl fekalijų ištraukimo darbų atlikimo.

CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, jog buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Savivaldybė, kaip gyvenamojo namo butų viena bendarturčių, yra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą. Darytina išvada, jog savivaldybė su kitais gyvenamojo namo butų savininkais (naudotojais) yra atsakinga už bendrojo naudojimo tualeto priežiūrą. Akivaizdu, jog fekalinės nuotekos atsirado dėl lauko tualeto naudojimo, o juo naudojosi namo gyventojai – dalis butų savininkų ir nuomininkų (naudotojų), bet ne savivaldybė. Savivaldybė pati viešųjų paslaugų neteikia, todėl vertinant situaciją, kas turėjo kreiptis į fekalinių nuotekų ištraukimo darbus vykdančią bendrovę, teismo nuomone, tai turėjo būti daroma gyventojų ir savivaldybės bendru sutarimu (pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį – turėjo būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma).

Teismas, įvertinęs aptartą reglamentavimą, sprendžia, jog Tauragės rajono savivaldybės veiksmuose nėra neteisėto neveikimo fakto. Savivaldybė gyvenamojo namo gyventojams užtikrino viešosios paslaugos – nuotekų tvarkymo organizavimo – teikimą, numatytą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 punkte. Kaip matyti iš UAB Tauragės butų ūkio rašto atsakovei (b.l. 36), fekalinių nuotekų ištraukimo darbai paminėto namo lauko tualete buvo organizuojami ne kartą. Kadangi iškildavo nesutarimai dėl apmokėjimo už atliktus darbus, UAB Tauragės butų ūkis geranoriškai tarpininkaudavo su UAB (duomenys neskelbtini) užsakant minėtus darbus. Rašto turinys patvirtina, kad atšilus orams gyventojams paslauga buvo suteikta. Akivaizdu, jog savivaldybė atliko jos kompetencijai priklausančius veiksmus – organizavo nuotekų tvarkymą, tačiau ji nėra atsakinga už tai, kad nuotekos buvo ištrauktos tik gegužės mėnesį.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog byloje nenustatytas neteisėtas atsakovės neveikimas, tačiau turi būti tiriama ir vertinama, ar dėl nuotekų tvarkymo organizavimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš savivaldybės funkcijų neatlikimo. CK 6.271 straipsnis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas neturtinę žalą įvertina 5 000 Lt suma nurodydamas, kad jis patyrė nepatogumus pusę metų naudodamasis kaimynų tualetu, esančiu 40-50 metrų nuo gyvenamojo namo.

Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus prieš Graikiją, 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson prieš Švediją, 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Lopez Ostra prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikytina, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2010 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010). Teismas nagrinėjamoje byloje priėjo išvados, jog nenustatytas savivaldybės administracijos neteisėtas neveikimas bei pareiškėjas neįrodė patyręs neturtinę žalą, nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio. Byloje nenustatyta, jog dėl atsakovės veiksmų – fekalinių nuotekų šalinimo darbų organizavimo – pareiškėjas patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Pažymėtina, jog pati savivaldybės administracija nėra atsakinga už viešąsias paslaugas teikiančių bendrovių darbų atlikimo terminus.

Byloje nenustatytos būtinosios savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl civilinė atsakomybė nekyla. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato neapmokestinamųjų skundų sąrašą, į kurį patenka skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (40 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Pareiškėjas 2011 m. balandžio 11 d. sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį, kuris, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo A.O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui A.O. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 2011 m. balandžio 11 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Lt AB „Swedbank“ Vakarų Lietuvos filialo Tauragės klientų aptarnavimo centre sumokėtą žyminį mokestį, grąžinimą pavedant Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė